- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eAS-689-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08947-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas”
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas” skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas” (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą (raštą) Nr. (30-1)-A4E-9391 „Dėl informavimo apie nustatytų pažeidimų, atitinkančių Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte nurodytus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų pažeidimus, fiksavimą“ (toliau – ir Raštas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti 22,50 Eur žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, įvertinęs ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nurodė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (30-1)-A4E-9391 informavo pareiškėją apie galimą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) galiojimo panaikinimą, tuo atveju, jei 12 mėnesių laikotarpyje Aplinkos apsaugos agentūra nustatys, kad pareiškėjas 3 kartus pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte nurodytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas. Teismas priėjo prie išvados, kad Aplinkos apsaugos agentūros Raštas yra informacinio pobūdžio, tai nėra įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, juo nebuvo pareiškėjui sukurtos jokios pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) jame nėra, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.
Teismas pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta, jog ABTĮ nustatyta tvarka skundžiami nutarimai, priimti išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui Agentūros Raštu ekonominė sankcija nebuvo paskirta. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, kuris nesukuria pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pareiškėjui grąžintas jo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.
III.
Pareiškėjas AB „Vilniaus paukštynas” atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte nurodytų trijų pažeidimų per 12 mėnesių nustatymo bei vertinimo ir TIPK leidimų turėtojų informavimo apie pirmąjį, antrąjį pažeidimus per 12 mėnesių tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 ir 10 punktuose ir 19² straipsnio 11 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. D1-100 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą, gavusi Departamento informaciją apie TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, Agentūra turi įvertinti, ar pažeidimai atitinka leidimo sąlygų, nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte, pažeidimus. Jei Agentūra įvertina pažeidimą, kaip atitinkantį leidimo sąlygų, nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte, pažeidimą, ji fiksuoja pirmą (antrą) pažeidimą per 12 mėnesių ir informuoja TIPK leidimo turėtoją apie pažeidimo įvertinimą / fiksavimą bei galimą leidimo galiojimo panaikinimą; Agentūros atlikto pažeidimo įvertinimas, kurio rezultate fiksuojamas pažeidimas, kartu su TIPK leidimo turėtojo informavimu apie minėtus sprendimus, yra priežastis, dėl kurios gali būti panaikintas leidimo galiojimas. Kitaip tariant, pažeidimo fiksavimas ir TIPK leidimo turėtojo informavimas apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą pagal savo esmę yra įspėjimas, kurio paskirtis – įspėti leidimo turėtoją apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą, jei pažeidimas kartosis arba nebus nutrauktas per 6 mėnesius; pažeidimo fiksavimas ir leidimo turėtojo informavimas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą (įspėjimas) leidimo turėtojui sukelia teisines pasekmes – pareigą nutraukti Agentūros užfiksuotą TIPK leidimo sąlygų, nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte, pažeidimą ir jo nekartoti 12 mėnesių laikotarpyje; pažeidimo fiksavimas ir leidimo turėtojo informavimas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą (įspėjimas) yra poveikio priemonė leidimo turėtojui, kuria siekiama, kad jis laikytųsi TIPK leidimo sąlygų, nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte; TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, kai tik Agentūra nustato trečiąjį TIPK leidimo sąlygų, nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte, pažeidimą, nepriklausomai nuo to, kad pirmieji du Agentūros užfiksuoti pažeidimai yra nutraukti, ištaisyti ar kt.; TIPK leidimo galiojimo panaikinimas yra griežčiausia poveikio priemonė, kuri lemia ūkinės veiklos nutraukimą.
Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, pagal kurias licencijos galiojimas panaikinamas licencijos turėtojui paskyrus trečią per paskutinius dvejus metus įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (t. y. iš esmės analogiškoje situacijoje, kokia yra ir šio ginčo atveju), yra išaiškinęs, kad sprendimas dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra poveikio priemonė, kuri gali būti skundžiama teismui pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir ABTĮ nuostatas (žr. 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo 6–7 punktus). Teismas nurodyto teisinio reguliavimo, kuris aktualus ginčui, taip pat ir Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarime pateiktų išaiškinimų tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino, nors visos šios aplinkybės buvo nurodytos pareiškėjo skunde, todėl teismas padarė iš esmės neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog skundžiamas Agentūros administracinis sprendimas tėra informacinis raštas, kuris pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Teismo nutartyje nurodyta LVAT praktika nesudarė pagrindo teismui atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta akivaizdžių aplinkybių ir pateikta išsamių argumentų, kurie patvirtintų, jog skundžiamas Agentūros Raštas bendrovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. nedaro įtakos bendrovės teisėms ir pareigoms, bei tėra informacinis raštas, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjo ginčijamas Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. (30-1)-A4E-9391 „Dėl informavimo apie nustatytų pažeidimų, atitinkančių Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte nurodytus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų pažeidimus, fiksavimą“ yra informacinio pobūdžio, kuris nesukuria pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, todėl toks administracinis aktas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog pažeidimo fiksavimas ir TIPK leidimo turėtojo informavimas apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą pagal savo esmę yra įspėjimas, kurio paskirtis – įspėti leidimo turėtoją apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą, jei pažeidimas kartosis arba nebus nutrauktas per 6 mėnesius; pažeidimo fiksavimas ir leidimo turėtojo informavimas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą (įspėjimas) leidimo turėtojui sukelia teisines pasekmes – pareigą nutraukti Agentūros užfiksuotą TIPK leidimo sąlygų, nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte, pažeidimą ir jo nekartoti 12 mėnesių laikotarpyje; TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, kai tik Agentūra nustato trečiąjį TIPK leidimo sąlygų, nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte, pažeidimą, nepriklausomai nuo to, kad pirmieji du Agentūros užfiksuoti pažeidimai yra nutraukti, ištaisyti ar kt. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, pagal kurias licencijos galiojimas panaikinamas licencijos turėtojui paskyrus trečią per paskutinius dvejus metus įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (t. y. iš esmės analogiškoje situacijoje, kokia yra ir šio ginčo atveju), 2017 m. gegužės 30 d. nutarime yra išaiškinęs, jog sprendimas dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra poveikio priemonė, kuri gali būti skundžiama teismui pagal Viešojo administravimo įstatymo ir ABTĮ nuostatas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-408-520/2021 ir kt.). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Pareiškėjo ginčijamu 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (30-1)-A4E-9391 „Dėl informavimo apie nustatytų pažeidimų, atitinkančių Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte nurodytus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų pažeidimus, fiksavimą“ Agentūra, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 16 punktu, informavo pareiškėją ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, kad tai antras kartas per paskutinius 12 mėnesių, kai Agentūra fiksuoja, jog pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte nurodytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas. Raštu pareiškėjas taip pat informuotas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą, tuo atveju, jei 12 mėnesių laikotarpyje Agentūra nustatys, kad pareiškėjas 3 kartus pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte nurodytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-55-822/2023 ir kt.). Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo motyvus, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte nustatytą teisinį reguliavimą (trečias per 12 mėnesių TIPK leidimo sąlygų, nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkte, pažeidimas suponuoja TIPK leidimo galiojimo panaikinimą), Tvarkos aprašo nuostatas, sprendžia, kad šiuo atveju neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog ginčijamas Agentūros 2023 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. (30-1)-A4E-9391 pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti pareiškėjo skunde keliamus klausimus ir spręsti, ar ginčijamas Agentūros 2023 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. (30-1)-A4E-9391 pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, o atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas” atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.