- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eA-814-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02410-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- E. B., UAB GGG studija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams A. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo rekonstruoti statinį pripažinimo negaliojančiu (tretieji suinteresuoti asmenys – E. B., uždaroji akcinė bendrovė „GGG studija“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) teismo prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. spalio 15 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį Nr. LSNS-01-201015-00161 (toliau – ir Statybos leidimas). Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
1.5. Pareiškėjas prašyme išdėstė aplinkybes apie 2005 m. spalio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-103 dėl (duomenys neskelbtini), savavališkos namo statybos ir 2011 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11, kuriuo V. G. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti naujai pastatytą namo (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų priestatą ir atstatyti buvusį 18, 58 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą bei sutvarkyti statybvietę. 2013 m. liepos 5 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi V. G. pastatą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pardavė A. B. bei E. B.. Pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjų atstovė pareiškė, kad jokių ginčų dėl turto nėra, išskyrus minėtą teismo sprendimą, kuriuo pardavėjai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos, susijusios su turtu, pasekmes sprendimo numatyta tvarka, o pirkėjai prisiėmė sutartimi pareigą pašalinti savavališkos statybos pasekmes savo lėšomis. Pareiškėjas darė išvadą, kad statytojas, žinodamas apie savavališką statybą, siekdamas gauti ginčijamą Statybos leidimą, nepateikęs dokumento, patvirtinančio įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentų, pagrindžiančių įmokos apskaičiavimo dydį, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 17 punkto reikalavimus.
1.6. Administracija tinkamai nevykdė jai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 13.9 papunktyje priskirtos pareigos tikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus. Atitinkami savivaldybės specialistai tinkamai neatliko savo pareigų, dėl ko buvo be pagrindo ir pažeidžiant norminius teisės aktus išduotas Statybos leidimas, nes pažeistos imperatyvios Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 5 dalies 17 punkto normos ir STR 1.05.01:2017, taip pat STR 2.02.09:2005 reikalavimai. Pareiškėjo vertinimu, kai savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, Statybos leidimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad:
2.1. Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka yra reglamentuota Statybos įstatymo 23 straipsnyje ir statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį, <...> atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 13 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. Reglamento 1 priede nurodoma prašymo išduoti leidimą forma, kurią užpildo asmuo, prašantis išduoti leidimą. Pagal prašyme nurodytus duomenis Administracija išduoda leidimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių trūkumų nenustatė.
2.2. Statiniui nėra surašyto savavališko statybos akto, projekto vadovas prašyme neteikė informacijos jog pageidauja pasinaudodamas galimybe įteisinti savavališką statybą, projekte nėra jokių požymių, kad statinys rekonstruotas savavališkai. Techniniame projekte pateiktas 2018 m. suderintas topografinis planas, iš kurio matyti, kad pastatas sudarytas iš dviejų atskirų tūrių, kurie plane pažymėti indeksais MG, yra linija skirianti du stogus, o projekte rekonstravimo sprendiniais pastatas sujungiamas į vieną tūrį išlyginant stogo konstrukciją. Taigi kartu su prašymu išduoti leidimą neturėjo būti teikiami dokumentai, patvirtinantys Statybos įstatymo 1 priede numatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą ir pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį.
2.3. Statybos įstatyme numatyta, jog statytojas pateikia visus reikalingus statybą leidžiančio dokumento išdavimui reikalingus dokumentus. Taigi, statytojas prisiima bet kokią riziką, susijusią su statybą leidžiančio dokumento panaikinimu, nepateikdamas savivaldybei visų įstatymo reikalaujamų dokumentų (ar pateikdamas faktinės situacijos neatitinkančius duomenis), reikalingų statybą leidžiančio dokumento išdavimui, t. y. pats statytojas yra atsakingas už galimai patirtinus nuostolius panaikinus statybą leidžiantį dokumentą.
2.4. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas statinio projektas. 2015 m. sausio 19 d. išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais Nr. AR-54, kuriems 2014 m. gruodžio 18 d. pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyrius, 2014 m. gruodžio 19 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinys, nustatytas leistinas sklypo užstatymo tankis – „Pagal suderintus projektinius pasiūlymus“, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas – „Vadovautis suderintais projektiniais pasiūlymais. Rekonstruoti tik nuosavybės teise priklausančiam žemės sklype“. Užstatymo intensyvumas techniniame projekte nepažeidžia suderintų projektinių pasiūlymų bei išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų.
2.5. Vadovaujantis STR 2.02.09:2005 (suvestinė redakcija 2014 m. lapkričio 12 d.–2015 m. gruodžio 31 d.) maksimalus užstatymo tankis sklypuose, kurių plotas iki 400 kv. m. – 40 proc. Užstatymo intensyvumas STR 2.02.09:2005 nenustatytas. Vadovaujantis STR 2.02.09:2005 9 priedo 3 punktu, statant naują Namą, jam skirtas sklypas (ar jo dalis) negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai namų statybai, ar suformuoti nauji sklypai namų statybai, kuriuose nenurodytas užstatymo tipas. Reikalavimas dėl sklypo dydžio taikomas kai formuojami nauji sklypai, tuo tarpu specialieji architektūros reikalavimai išduoti esamo pastato rekonstrukcijai, todėl reikalavimas, kad sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 400 kv. m. netaikytinas. Techninio projekto sprendiniais išlaikomas esamas sklypo užstatymo tankis, esamo pastato rekonstrukcija atliekama išlyginant pastato stogą, šiaurinėje pastato dalyje įrengiant laiptinę į mansardą ir įrengiant patalpas gyvenamojo namo palėpėje.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (TPDR Reg. Nr. T00086338) patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas užstatymo intensyvumas gyvenamosios paskirties sklypams <=0,4 (negyvenamosios paskirties<=1,2). Prie specialiųjų architektūros reikalavimų pridedamuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog išlaikomas esamas sklypo užstatymo tankis. Sklypo užstatymo intensyvumas projektiniuose pasiūlymuose nenurodytas. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog „esamo pastato rekonstrukcija atliekama pastato viduje. Šiaurinėje pusėje įrengiama laiptinė į gyvenamo namo palėpę“, „Esamo namo gabaritai plane nekeičiami. Pastato aukštingumas nedidinamas“.
2.7. Pareiškėjas neįrodė, kad, išduodant ginčijamą Statybos leidimą, buvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei neįrodė, jog Administracija nagrinėjamu atveju atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. B. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus pagrįstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad:
3.1. Dėl savavališkos gyvenamojo namo rekonstrukcijos 2005 m. spalio 6 d. savavališkos statybos aktas buvo surašytas V. G.. Jai nevykdant savavališkos statybos akto nurodymų, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11 priėmė 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą įpareigoti atsakovę V. G. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nurodytas savavališkos statybos akte. V. G. neturint finansinių išteklių įgyvendinti sprendimą, 2013 m. liepos 5 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi V. G. Gyvenamąjį namą pardavė A. B. bei E. B..
3.2. Po Gyvenamojo namo įsigijimo atsakovas pasitelkė projektuotoją, jog būtų įgyvendintas sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus parengtas rekonstrukcijos projektas (kuris apima Gyvenamojo namo priestato griovimą ir atstatymą pagal teisės aktų keliamus reikalavimus) ir būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Sprendime buvo numatyta: „nugriauti naujai pastatytą Gyvenamojo namo dviejų aukštų priestatą (išmatavimai 3,69 x 7,40 m) ir atstatyti buvusį 18,58 kv. m. bendro ploto Gyvenamojo namo priestatą, išmatavimai (6,15 x 3,85 m), bei sutvarkyti statybvietę“. Todėl, norint faktiškai įgyvendinti sprendimą, buvo būtina nugriauti V. G. neteisėtai pristatytą Gyvenamojo namo priestatą bei naujai pastatyti Gyvenamojo namo priestato nugriautas dalis ir atitinkamai atstatyti Gyvenamojo namo stogą. Priešingu atveju nugriovus tik Gyvenamojo namo priestatą, bet jo neatstačius, Gyvenamasis namas liktų be stogo (su atviromis konstrukcijomis). Sprendime nenumatyta, kaip ir koks stogas turėtų būti atstatytas. Gyvenamasis namas buvo pastatytas 1940 m. ir nėra išlikę jokių brėžinių, koks buvo stogas iki V. G. atlikus priestato statybą. Todėl buvo pradėta rengtis rekonstrukcijos projekto parengimui ir statybą leidžiančio dokumento gavimui.
3.3. Kadangi žemės sklypas, kuriame yra Gyvenamasis namas, buvo nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, A. B. kaip statytojo iniciatyva 2013 m. buvo suformuotas 0,0191 ha žemės sklypas tose ribose, kokios buvo atžymėtos ankstesniame žemės sklypo ribų akte. Atsakovo teigimu, jis laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, įgyvendindamas savo kaip statytojo teises gaudamas leidimą namo rekonstrukcijai.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos prašymą atmetė; priteisė atsakovo A. B. naudai iš pareiškėjo Inspekcijos 3 818,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2020 m. spalio 15 d. atsakovui – statytojui A. B., išduoto leidimo Nr. LSNS-01-201015-00161 rekonstruoti statinį – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Statybos leidimas suteikė teisę atsakovui rekonstruoti gyvenamąjį (vieno buto pastatai) vienbutį namą pagal 2018 m. projektuotojo UAB ,,GGG studija“ parengtą statinio projektą Nr.16/07 ,,Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ (Projektas).
5.2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas dėl savavališkos gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos 2005 m. spalio 6 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-103, o 2011 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas priėmė sprendimą, įpareigojusį „atsakovę V. G. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nurodytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. spalio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. (101)11.11-103: nugriauti naujai pastatytą namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų priestatą, kurio išmatavimai 3,69 x 7,40, ir atstatyti buvusį 18,58 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą, išmatavimai 6,15 m x 3,85 m, užfiksuotą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pirmo aukšto ir priestato plane, sudarytame pagal 1997-02-26 kadastrinių matavimų duomenis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę“ (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys iš civilinės bylos Nr. 2-244-608/2011).
5.3. 2013 m. liepos 5 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi V. G. (kartu su V. G.) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pardavė A. B. bei E. B.. Sutarties 4.5. punkte nurodyta, kad „pardavėjų atstovė pareiškia ir garantuoja, kad ginčų dėl turto teisme ar arbitraže nėra, taip pat nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos šios Sutarties sudarymui, galiojimui ar vykdymui; jokios bylos, procesiniai veiksmai, susiję su parduodamu turtu, nėra atliekami, išskyrus 2011-04-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11, kuriuo pardavėjai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos, susijusios su Turtu, pasekmes sprendimo numatyta tvarka.“ Sutarties 5.3 punkte numatytas pirkėjo (A. B.) pareiškimas, kad jam žinomas teismo sprendimo, nurodyto šios Sutarties 4.5 punkte, turinys, su juo jis yra susipažinęs ir jo teisinės pasekmės jam aiškios, įsipareigoja pašalinti savavališkos statybos pasekmes savo lėšomis.
5.4. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad žemės sklypas, kuriame yra Gyvenamasis namas, buvo suformuotas kaip atskiras žemės sklypas 2013 m. (0,0191 ha žemės sklypas) ir nuo 2014 m. liepos 3 d. įregistruotas A. B. ir E. B. nuosavybės teisėmis. Nėra ginčo, kad žemės sklypas buvo suformuotas tokio dydžio, kokios ribos buvo atžymėtos 2005 m. žemės sklypo ribų akte.
5.5. Kadangi statinys rekonstruojamas Vilniaus Senamiestyje, t. y. kultūros paveldo apsaugos zonoje, statytojas atsakovas A. B. gavo reikalingus pritarimus iš Administracijos Miesto plėtros departamento (2015 m. sausio 19 d.), Kultūros ir paveldo skyriaus (2014 m. gruodžio 18 d. pritarimas išduotiems specialiesiems architektūros reikalavimams), 2014 m. gruodžio 19 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinys išdavė specialiuosius paveldosauginius reikalavimus.
6. Teismas nurodė, jog Statybos įstatymo 1 priedo 1 punktas numato, kad įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas darė išvadą, kad atsakovas A. B. nebuvo tas subjektas, kuris įgyvendino įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. A. B. savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas. Jis pirkimo–pardavimo sutartimi V. G. įsipareigojo pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Pačiam statiniui – Gyvenamajam namui, nėra surašyto savavališkos statybos akto. Teikiant atsakovui dokumentus Administracijai dėl leidimo rekonstrukcijai taip pat nebuvo jokios informacijos apie pageidavimą įteisinti savavališką statybą. Byloje nustatyta, jog ir Projekte nėra duomenų, kad Gyvenamasis namas rekonstruotas savavališkai. Techniniame projekte pateiktas 2018 m. suderintas topografinis planas, iš kurio matyti, kad pastatas sudarytas iš dviejų atskirų tūrių, kurie plane pažymėti indeksais MG, yra linija skirianti du stogus, o projekte rekonstravimo sprendiniais pastatas sujungiamas į vieną tūrį išlyginant stogo konstrukciją. Iš minėto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo išvadų galima spręsti, kad būtent V. G. neatitiko nė vienos iš įstatymo tuo metu nustatytų sąlygų, būtinų statytojo teisei realizuoti, t. y. nevaldė žemės sklypo nuosavybės teise ar kitu pagrindu ir neturėjo sklypo savininkų sutikimo, neturėjo nei nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projekto, nei statybos leidimo.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas A. B. Gyvenamojo namo, nupirkto iš V. G., rekonstrukciją vykdė laikydamasis statybos teisėtumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija nuo 2014 m. lapkričio 12 d.) namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimus, maksimalus užstatymo tankis sklype, jei jo plotas iki 400 kv. m. – 40 procentų. Užstatymo intensyvumas tokiu atveju sklype nenustatytas. Vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punktu, statant naują namą, jam skirtas sklypas (ar jo dalis) negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai namų statybai, ar suformuoti nauji sklypai namų statybai, kuriuose nenurodytas užstatymo tipas. Teismas sutiko su atsakovo Administracijos argumentais, kad šiuo atveju specialieji architektūros reikalavimai buvo išduoti jau esamo pastato rekonstrukcijai, todėl reikalavimas, kad sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 400 kv. m., netaikytinas.
8. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai ir teisingai įvertino, kad su prašymu išduoti leidimą neturėjo būti teikiami dokumentai, patvirtinantys Statybos įstatymo 1 priede numatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą̨ sumokėjimą̨ ir pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį. Teismas aptarė Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalies, 24 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 10, 20 dalių, STR 1.05.01:2017 5 priedo 1, 1.7 papunkčių nuostatas.
9. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad, išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, gyvenamojo namo rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini), statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti ir nenustatyta, kad Administracija ar A. B. nagrinėjamu atveju būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus. Dėl to pareiškėjo prašymo netenkino.
10. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas vadovavosi ABTĮ, 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.17 ir 8.19 punktus. Teismas nurodė, kad atsakovas A. B. prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokatės teisinės pagalbos ir 6,99 Eur kitų, su administracinės bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, prideda išlaidas patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs 2021 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, sudariusį 1 566,4 Eur, ir atsakovo advokatės teiktą atsiliepimą į prašymą, paaiškinimus, kitus teiktus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdyje, teismas darė išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, susijusi su nagrinėjama byla ir neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Todėl atsakovo prašymą tenkino ir jam iš pareiškėjo priteisė 3 818,49 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III.
11. Pareiškėjas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti Inspekcijos prašymą ir pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 15 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį Nr. LSNS-01-201015-00161. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:
11.1. Skundžiamame teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, kad tam tikrai statybos rūšiai taikomi Statybos įstatymo reikalavimai yra imperatyvūs, o Administracija neturi teisės išduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu ne visi imperatyvūs reikalavimai yra įvykdyti. Saugomų teritorijų specialiųjų planų, nustatančių kitokius reglamentus nei bendrasis planas, nėra. Pagal Bendrojo plano sprendinius žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pateko į funkcinę zoną – Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, taigi šioje zonoje maksimalus užstatymo intensyvumas gyvenamosios paskirties sklypams gali būti 0,4. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijoje teritorijų planavimo dokumentai įtvirtina, kad maksimalus užstatymo intensyvumas gali būti 0,4 (arba 40 procentų), o parengtame projekte (žr. ,,Bendrosios statinio dalies“ lentelėje ,,Bendrieji rodikliai“) nurodyta, kad užstatymo intensyvumas prieš rekonstravimą 39,91 procento (kas neviršija Bendrojo plano nustatyto užstatymo intensyvumo), o po rekonstravimo žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 69,68 procentai. Taigi, Projekto sprendiniais beveik dvigubai viršijamas teritorijų planavimo dokumentu leidžiamas užstatymo intensyvumas, tuo pažeidžiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas, todėl reiškiami reikalavimai teisme yra pagrįsti ir turėtų būti tenkinami. Vien jau šis pažeidimas buvo pakankamas pagrindas pripažinti Statybos leidimą neteisėtu ir jį panaikinti. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, dėl šio Inspekcijos nurodyto ir motyvuoto pažeidimo visiškai nepasisakė, tuo pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus bei 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teismo pareigą motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
11.2. Nėra pagrindo sutikti su teismo sprendime padaryta išvada, kad nurodyta nuostata dėl žemės sklypo dydžio taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai namų statybai, ar suformuoti nauji sklypai namų statybai, kuriuose nenurodytas užstatymo tipas, o šiuo atveju specialieji architektūros reikalavimai buvo išduoti jau esamo pastato rekonstrukcijai, todėl reikalavimas, kad sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 400 kv. m., netaikytinas. STR 2.02.09:2005 reglamento 4 punkte įtvirtinta, kad reglamento reikalavimai yra privalomi Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas, todėl siekiant gauti ginčijamą statybos leidimą nepagrįstai buvo suprojektuota gyvenamojo namo rekonstrukcija neišlaikant namui tenkančio minimalaus reikalingo 400 kv. m ploto žemės sklypo dalies dydžio. Teismo argumentas dėl reglamento 9 priedo netaikymo yra nepagrįstas, nes minėto priedo 3 punkte yra aiškiai įvardinta, jog projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Nagrinėjamuoju atveju žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dydis yra 0,0191 ha, todėl rekonstruojant namus neišlaikoma pagal nurodytą teisės normą privaloma kiekvienam namui tenkanti numatyta 400 kv. m žemės sklypo dalis, todėl Statybos leidimas išduotas neteisėtas ir Inspekcijos reikalavimas pripažinti jį neteisėtu yra pagrįstas ir tenkintinas.
11.3. Teismas, nagrinėdamas Statybos leidimo teisėtumą, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius savavališkos statybos faktą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina savavališkos statybos faktą. Visų pirma, 2005 m. spalio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas dėl savavališkos gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-103, o 2011 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas priėmė civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11 sprendimą, kuriuo nusprendė ,,įpareigoti atsakovę V. G. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nurodytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. spalio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. (101)-11.11-103: nugriauti naujai pastatytą namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų priestatą, kurio išmatavimai 3,69 x 7,40 m, ir atstatyti buvusį 18, 58 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą, išmatavimai 6,15 x 3,85 m, užfiksuotą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pirmo aukšto ir priestato plane, sudarytame pagal 1997-02-26 kadastrinių matavimų duomenis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę“. Taigi savavališkos statybos faktas dėl pastato (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos yra tinkamai įrodytas byloje pateiktais įrodymais, o teismo teiginiai, kad „pačiam statiniui – Gyvenamajam namui nėra surašyto savavališkos statybos akto“ visiškai neatitinka byloje pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių. Taip pat byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas A. B. prisiėmė įsipareigojimus šalinti savavališkos statybos padarinius. Tai patvirtina byloje pateikta 2013 m. liepos 5 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria V. G. pastatą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai) pardavė A. B. bei E. B..
11.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad savavališkos statybos faktas statytojui buvo žinomas ir, įsigydamas ginčijamu Statybos leidimu rekonstruojamą pastatą, jis ne tik žinojo apie savavališką statybą, bet ir prisiėmė įsipareigojimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl, siekdamas gauti ginčijamą Statybos leidimą, nepateikęs dokumento, patvirtinančio nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede sumokėjimą, ir dokumentų, pagrindžiančių šios įmokos apskaičiavimo dydį, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 17 punkto reikalavimus. Tai, kad atsakovas A. B., siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, nenurodė savavališkos statybos aplinkybių, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti įmoką siekiant įteisinti savavališką statybą. Priešingu atveju, teisės normas, reguliuojančios pareigą mokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą taikant ir aiškinant taip, kaip tai daro pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, būtų formuojama akivaizdžiai ydinga praktika, sudaranti sąlygas piktnaudžiauti kiekvienam pažeidėjui, siekiančiam išvengti įmokos už savavališkos statybos padarinių įteisinimą sumokėjimo neteisėtai perleidžiant neteisėtai rekonstruotą statinį tretiesiems asmenims.
11.5. Teismas tinkamai neįvertino Administracijos veiksmų, nes STR 1.05.01:2017 13 punkte įtvirtinta, kad ,,nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį. Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo <...> patikrina vadovaujantis 13.9 papunkčiu, ar nėra požymių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas ir tai nenurodyta prašyme. Laikoma, kad tokie požymiai yra, kai yra duomenų (su prašymu išduoti leidimą pateiktoje dokumentacijoje, viešai prieinamuose žemėlapiuose, ortofo-tografijose, vietovių fotografijose („Street View“) ar iš kitų duomenų šaltinių), kad statinys ar jo dalys, kurių statybai prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, galimai jau yra pastatyti. Atsižvelgiant į byloje pateiktas prie patikrinimo aktų fotonuotraukas, yra akivaizdu, kad net ir nesant Projekte duomenų apie savavališką statybą, jeigu būtų vykdoma pareiga atlikti tikrinimą, tai Administracijos darbuotojas būtų pastebėjęs, kad ginčijamo Statybos leidimo pagrindu atlikti statybos darbai yra savavališki. Todėl darytina išvada, kad Administracija tinkamai nevykdė jai STR 1.05.01:2017 13.9 papunktyje priskirtos pareigos patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus.
11.6. Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, nes yra pažeistos imperatyvios Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 5 dalies 17 punkto normos ir STR 1.05.01:2017 13.9 papunktyje, taip pat STR 2.02.09:2005 9 priedo ,,Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 3 punkte įtvirtinti reikalavimai. Pateiktas projektas neatitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir išduotas nustačius, kad žemės sklype, kuriame siekiame gauti statybos leidimą konstatuotas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, todėl išduotas Statybos leidimas yra neteisėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas Inspekcijos prašymą, priėmė neteisėtą spendimą, kuris turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – Inspekcijos prašymas tenkintas, o Statybos leidimas pripažintas negaliojančiu.
11.7. Dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra per didelė. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo įvertinti ne tik Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, bet ir tai, kad dėl atlyginimo atstovams už teikiamas teisines paslaugas atstovaujamasis gali susitarti laisva valia, neribojamas jokiais įkainių normatyvais. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atsakovas byloje teikė tik atsiliepimą, o už prašymą, kuriuo prašoma bylos neskirti tam tikru laikotarpiu dėl atsakovo atstovės advokatės atostogų, nėra pagrindo reikalauti apmokėti iš kitos šalies arba laikyti, kad ši aplinkybė lėmė didesnių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Taip pat pareiškėjas prašo įvertinti, kad byla nebuvo sudėtinga tiek faktų vertinimo, tiek aiškinimo prasme.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, palaikydamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, teigia, kad apeliantas apeliaciniame skunde tik kartoja skundo argumentus, kurie jau buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo ir skundžiamame sprendime yra įvertinti. Apeliaciniame skunde nėra nei vieno argumento, kuriuo remdamasis pareiškėjas mano pirmosios instancijos teismo sprendimą esant nepagrįstą ar priimtą neteisėtai.
13. Atsakovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
13.1. Ginčo žemės sklypas patenka į PR1.1 teritoriją (Vilniaus Senamiesčio Rasų seniūnija), o tai reiškia, jog žemės sklypui taikomas intensyvumas nustatomas ne pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio bendruosius sprendinius, bet yra nustatomas: nekilnojamojo kultūros paveldo reglamentuojančiais teisės aktais pagrįstais dokumentais arba saugomų teritorijų specialiais planais. Inspekcija dėl Statytojui nesuprantamų priežasčių nevertina PR1.1 teritorijai taikomų dviejų alternatyvių taisyklių. Statytojas teisės aktų nustatyta tvarka rekonstravimo projekte numatė žemės sklypo atžvilgiu taikomą užstatymo intensyvumą ir pagal leistiną užstatymo intensyvumą parengė rekonstravimo projektą ir jį tinkamai, laiku suderino su atsakingomis derinančiomis institucijomis.
13.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog rekonstravimo projektas neatitinka STR 2.02.09:2005 9 priedo ,,Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 3 punkto, kadangi suprojektuota Gyvenamojo namo rekonstrukcija neišlaikant Gyvenamajam namui tenkančio minimalaus reikalingo 400 kv. m ploto žemės sklypo dalies dydžio. Atsakovas pažymi, kad šis statybos techninis reglamentas nustato bendruosius reikalavimus, yra taikomas naujų namų statybai ir aktualiu atveju nėra taikomas, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas sprendime. Šiuo atveju Statytojas neprojektavo naujo namo, taip pat rekonstrukcijos projektu nekeitė namo dalies išmatavimo (rekonstravimo projekte numatė / atstatė sprendime nurodytus Gyvenamojo namo priestato išmatavimus), todėl šis statybos techninis reglamentas nėra taikomas.
13.3. Statytojas neturėjo teisinio pagrindo sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir nebuvo faktinio būdo kaip šią įmoką sumokėti, nes savavališkos statybos faktas dėl Inspekcijos atsakomybei tenkančių aplinkybių nebuvo teisiškai įformintas bei išviešintas / įregistruotas IS „Infostatyba“, Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Pareiga sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą Statybos įstatyme atsirado nuo 2013 m. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo nuostatomis, įmoka už savavališkos statybos įteisinimą turi būti mokama tik tais atvejais, kai surašytas Aktas ir Reikalavimas (Priežiūros įstatymo 14 str.). Aktualiu atveju Statytojas neturėjo pareigos sumokėti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nes jam nei Aktas, nei Reikalavimas nebuvo surašytas ir įteiktas.
13.4. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Siekiant tinkamai atstovauti bei apginti atsakovo teises bei teisėtus interesus pastarojo atstovė advokatė J. A. turėjo tinkamai išanalizuoti pareiškėjo prašymą, susidariusią situaciją, parengti argumentuotą ir išsamų atsiliepimą į prašymą, taip pat kitus procesinius dokumentus, reikalingus bei susijusius su bylos nagrinėjimu, teikti konsultacijas atsakovui dėl bylos eigos ir kitų susijusių klausimų, bendradarbiauti su architektu, siekiant visapusiškai atskleisti bylos esmę bei atstovauti atsakovą teismo posėdyje. Nors pareiškėjas teigia, kad administracinė byla teisine prasme buvo nesudėtinga, tačiau detaliau susipažinus su Statytojo atsiliepimo į prašymą turiniu, matyti, kad atsakovo atstovė nuosekliai ir išsamiai paaiškino Bendrojo plano sprendinių taikymo taisykles, pateikė visų byloje kvestionuojamų teisės aktų taikymo taisykles ir detaliai jas išaiškino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Ginčas byloje kilo dėl Statybos leidimo, kuriuo Statytojui leista rekonstruoti Gyvenamąjį namą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime atmetė pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą, paliko galioti Statybos leidimą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti Inspekcijos prašymą ir panaikinti Statybos leidimą. Nurodo, jog skundžiamame teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, kad tam tikrai statybos rūšiai taikomi Statybos įstatymo reikalavimai yra imperatyvūs, o Administracija neturi teisės išduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu ne visi imperatyvūs reikalavimai yra įvykdyti. Saugomų teritorijų specialiųjų planų, nustatančių kitokius reglamentus nei bendrasis planas, nėra. Pagal Bendrojo plano sprendinius žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pateko į funkcinę zoną – Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, taigi šioje zonoje maksimalus užstatymo intensyvumas gyvenamosios paskirties sklypams gali būti 0,4; mano, kad šis reikalavimas Statybos leidimu buvo pažeistas. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog, siekiant gauti ginčijamą Statybos leidimą, nepagrįstai buvo suprojektuota gyvenamojo namo rekonstrukcija neišlaikant namui tenkančio minimalaus reikalingo 400 kv. m ploto žemės sklypo dalies dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Statybos leidimo teisėtumą, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius savavališkos statybos faktą: byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina savavališkos statybos faktą. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Administracijos veiksmus, priimant Statybos leidimą. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, jų dydžio, priteisimo.
16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) g., taip pat joje esantis pastatas Nr. 6, nepatenka į Vilniaus senamiesčio teritoriją (žr. Kultūros vertybių registrą, Vilniaus senamiestis 16073, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search, taip pat žr. Teritorijų planavimo dokumentų registrą, Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073, buvęs kodas U1P) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą Nr. T00053354, https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/index.jsp?action=tpdrPortal). Kitaip tariant, (duomenys neskelbtini) g. nėra kultūros paveldo vietovės, t. y. Vilniaus senamiesčio, dalis (žr. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, pagal kurią kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų), tačiau ji patenka į Vilniaus senamiesčio, kaip kultūros paveldo vietovės, apsaugos zoną (žr., pvz., Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnį). Pirmosios instancijos teismo sprendimo nuostatos, kad „statinys rekonstruojamas Vilniaus senamiestyje“, neatitinka tikrovės, todėl tikslintinos.
18. Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad ginčo sklypas pagal Vilniaus miesto Bendrąjį planą patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, o maksimalus užstatymo intensyvumas šiose teritorijose: gyvenamosios paskirties sklypams ≤ 0,4 (negyvenamosios paskirties ≤ 1,2); maksimalus pastatų aukštingumas ≤ 3a. (negalioja technologiniams įrenginiams); rekomenduojama teritorijų struktūra: gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais < 70 proc., viešo naudojimo želdynai > 5 proc., socialinė > 8 proc. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje taip pat nurodyta, jog tam tikrose teritorijose (Vilniaus senamiestyje (žymėjimas PR1, PR1.1, PRD2 ir kitose) ir jų apsaugos zonose, užstatymo reglamentai nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais pagrįstais dokumentais bei saugomų teritorijų planais.
19. Pagal šios nutarties 18 punktą greta Bendrojo plano sprendinių galima būtų vadovautis ir kitais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. tam tikrose teritorijose (Vilniaus senamiestyje (žymėjimas PR1, PR1.1, PRD2 ir kitose) ir jų apsaugos zonose, užstatymo reglamentai nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais pagrįstais dokumentais bei saugomų teritorijų planais. Atsakovas Statytojas pripažįsta, kad saugomų teritorijų plano ginčo teritorijoje nėra parengta, tačiau mano, kad parengti Gyvenamojo namo projektiniai pasiūlymai, kurie suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu, gali būti laikomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais pagrįstais dokumentais, t. y. teritorijų planavimo dokumentais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Be Bendrojo plano ginčo teritorijoje nėra jokio kito teritorijų planavimo dokumento, o parengti Gyvenamojo namo projektiniai pasiūlymai, kurie suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu, tėra Statybos leidimo, kuris neatitinka Bendrojo plano sprendinių, dalimi. Taigi, pareiškėjo apeliacinis skundas ir prašymas, kuriuose teigiama, kad Statybos leidimas neatitinka Bendrojo plano sprendinių, yra pagrįsti. Atitinkamai, Statybos leidimas naikintinas.
20. Pabrėžtina, kad bylos duomenimis atsakovas Statytojas neįgyvendino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11, atsakovo Statytojo teiginiai, kad jis atliko statybos darbus pagal Statybos leidimą, nepagrįsti faktiniais duomenimis, todėl neįrodyti, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo šioje administracinėje byloje, esant galiojančiam Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11, spręsti savavališkos statybos padarinių klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-989-502/2022).
21. Kiti bylos proceso šalių argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos netinkamai aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo prašymas, o Statybos leidimas naikinamas.
23. Tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, atsakovas Statytojas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 15 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį Nr. LSNS-01-201015-00161.
Sprendimas neskundžiamas.