Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Renatai Janušonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tadetas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų dalių panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1-2, 11-13) paaiškino, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, neatsižvelgė į J. D. (J. D.) duotus parodymus pirmosios instancijos teisme, kad pinigus pagal 2003 m. vasario 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) yra gavęs, kas pagrindžia, jog ši ūkinė operacija buvo tikrai įvykusi. Ūkines operacijas pagrindžia ir teismui pateiktos J. D. avansinės ataskaitos bei su atsiskaitymais susiję dokumentai, iš kurių matyti, kad J. D. atleidimo iš darbo dieną buvo pateikęs visus išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl tiek atleidimo iš darbo dieną, tiek šiuo metu UAB „Tadetas“ jokių finansinių pretenzijų J. D. neturi. Todėl Komisijos išvados, kad šie įrodymai nebuvo pateikti teismo posėdžio metu, turėtų būti vertinamos kritiškai. Mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, kadangi nebuvo tirtos ir analizuotos J. D. avansinės ataskaitos bei jas patvirtinantys dokumentai. Be to, Komisijos išvada, kad „J. D. teismo metu pateikti paaiškinimai, kad jis neprisimena, kam lėšos buvo panaudotos, bet tikriausiai statyboms, prieštarauja Bendrovės atstovų Komisijos posėdžio metu pateiktiems paaiškinimams, kad lėšos buvo panaudotos kurui ir transporto detalėms“ taip pat yra nepagrįstos, kadangi Komisija nepagrįstai suteikė išskirtinį prioritetą asmenų duotiems parodymams, o ne esantiems rašytiniams įrodymams (teismo posėdžio protokolo nuorašui, J. D. avansinėms apyskaitoms). Praėjus pakankamai ilgam laikui nuo minėtų aplinkybių egzistavimo, neįmanoma tiksliai atsiminti su mokestiniu ginču susijusių detalių. Ginčijamus aktus priėmusios institucijos turėjo nustatyti ir įvertinti, ar J. D. atleidimo iš darbo dieną buvo pateikęs visus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Akcentuoja, kad pagrįstai iš bendrųjų pajamų atėmė 6 207,57 Lt išlaidų, kadangi šios išlaidos buvo susijusios su pajamų uždirbimu ir toks veiksmas buvo teisėtas (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. 12 p.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjos direktorius T. K. kasos išlaidų orderyje pasirašė, jog išmokėjo iš pareiškėjos kasos pinigus J. D., o minėtas asmuo apklausos protokole nurodė (jam parodžius minėtą dokumentą), kad iš pareiškėjos tokios pinigų sumos niekada nėra gavęs ir kasos išlaidų orderyje nėra parašo, jog jis nurodytus pinigus gavo, ši išmokėta pinigų suma pagrįstai priskirta pareiškėjos direktoriaus T. K. pajamoms. Kadangi pareiškėja, išmokėjusi minėtą sumą iš savo kasos, GPM neišskaičiavo ir nedeklaravo, mokesčių inspekcija konstatavo, kad tuo UAB „Tadetas“ pažeidė GPM įstatymo 24 str. 1 d. ir, vadovaudamasi GPM įstatymo 6, 20 str. ir 23 str. 1 d. nuostatomis, nuo išmokėtos 6 207,57 Lt sumos pareiškėjai patikrinimo akte pagrįstai apskaičiavo 2 048 Lt GPM.

Vadovaujantis 1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. 1-974 39 str. 1 d. (2001 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX -394 redakcija, galiojo iki 2004 m. balandžio 30 d.), 50 str. 2 d. (2002 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. IX-955) ir Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. bei atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. byloje Nr. 29/04 priimtą sprendimą, nuo patikrinimo metu mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotos mokėtinos 2 048 Lt GPM sumos, įvertinus mokesčių mokėtojo kortelėse turėtas permokas, delspinigiai nebuvo apskaičiuoti.

Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad mokesčių inspekcija patikrinimo metu neatsižvelgė į J. D. duotus parodymus pirmosios instancijos teisme, t. y. tai, kad pinigus pagal 2003 m. vasario 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) yra gavęs, kas pagrindžia, jog ši ūkinė operacija buvo tikrai įvykusi. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d. numato, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533/2008 baudžiamoji byla pareiškėjos direktoriaus T. K. ir pareiškėjos vyr. finansininkės ir kasininkės E. T. atžvilgiu nutraukta suėjus senaties terminui. Tačiau Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-628-628/08 konstatuoti faktai, jog aukščiau paminėti asmenys susitarę „sąmoningai apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: <...> 2. fiksavo bendrovės kasos knygoje 6207,57 Lt išlaidų pagal 2003-02-17 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad J. D. (bendrovės „Tadetas“ krovėjas) ūkio išlaidoms išmokėta 6 207,57 Lt, tačiau šiame išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas; <...>“ (2008 m. spalio 16 d. nuosprendžio 2 psl.), nepaneigė bei nekritikavo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje (20 psl.) kritiškai įvertintas J. D. parodymų pakeitimas teisme ir teismas rėmėsi J. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (2004 m. liepos 19 d. liudytojo apklausos protokole), o būtent tuo, kad sumos, nurodytos kasos išlaidų orderyje, t. y. 6 207,57, Lt jis nėra gavęs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime (b. l. 61) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilęs dėl bendrovei apskaičiuoto GPM, mokesčių inspekcijai padarius išvadas, kad 6 207,57 Lt grynųjų pinigų suma buvo išmokėta ne buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytam asmeniui.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 20 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)-08-77-22 (MGK byla, t. I, l. 80-124) UAB „Tadetas“ apskaičiavo 87 714 Lt PVM ir 7 047 Lt fizinių asmenų pajamų (toliau FAPM) mokesčio, 2 048 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 60 151 Lt pelno mokesčio (toliau PM) ir 12 167,23 Lt PM delspinigių bei patikrinimo metu nustatė nedeklaruojamo mokesčio - įmokų į Garantinį fondą 155,26 Lt nepriemoką. Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-215 (MGK byla, t, l. 76-79) patvirtino 2009 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-22 ir jame papildomai apskaičiuotas mokesčių bei delspinigių sumas bei skyrė 43 857 Lt PVM baudą, 3 523 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau FAPM) baudą, 1 024 Lt GPM baudą ir 30 076 Lt PM baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 69-276 (MGK byla, t. I, l. 56-61) nusprendė: patvirtinti Vilniaus 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-215 ir jame nurodytus sumokėti į biudžetą 87 714 Lt PVM, 7 047 Lt FAPM, 2 048 Lt GPM, 60 151 Lt PM, 12 167,23 Lt PM delspinigius; pakeisti Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-215 dalį dėl baudų mokėjimo: vietoje nurodytų sumokėti 43 857 Lt PVM baudos, 3 523 Lt FAPM baudos, 1 024 Lt GPM baudos ir 30 076 Lt PM baudos, bendrovė turi sumokėti 26 314 Lt PVM baudą, 2 114 Lt FAPM baudą, 614 Lt GPM baudą ir 18 045 Lt PM baudą; neatleisti bendrovės nuo 12 167,23 Lt PM delspinigių mokėjimo; patvirtinti patikrinimo metu nustatytą nedeklaruojamo mokesčio - įmokų į Garantinį fondą 155,26 Lt nepriemoką. Komisija 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. S-397(7-371/2009) (MGK byla, t. II, l. 127-137) nusprendė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo nurodymus bendrovei sumokėti 5 367 Lt PM, 1 824 Lt PM delspinigius ir 1 610 Lt PM baudą ir bendrovės skundą dėl šios sprendimo dalies perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo; 2) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dalį dėl bendrovei skirtos baudos, t. y. vietoj 26 314 Lt PVM baudos, 2 114 Lt FAPM baudos, 614 Lt GPM baudos ir 1 6435 Lt PM baudos nurodoma sumokėti 10 059 Lt PVM baudą, 705 Lt FAPM baudą, 614 Lt GPM baudą ir 5 478 Lt PM baudą; 3) kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dalį patvirtinti.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio ir suformuluotų reikalavimų, UAB „Tadetas“ iš esmės nesutinka dėl papildomai priskaičiuoto 2 048 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Mokestį kaip prievolę valstybei struktūriškai sudaro pareiga mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareiga laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Daugumos mokesčių atžvilgiu šios dvi pareigos sutampa ir už tinkamą vykdymą atsako vienas asmuo – savarankiškas mokesčio mokėtojas. Tačiau galimi dvejopos mokestinės prievolės atvejai, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą privalo mokėti mokestį (GPM įstatymo 3 str.), o kitas asmuo šią prievolę faktiškai atlieka, sumokėdamas (pervesdamas) į biudžetą nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį (GPM įstatymo 23 str.). Šiuo atveju viena mokestinė prievolė tenka mokesčio mokėtojui ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, GPM įstatyme mokesčių mokėtojų pajamos pagal mokėjimo tvarką suskirstytos į dvi klases – A ir B.

A klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai. B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos (GPM įstatymo 22 str.).

A klasei priskirtinos pajamos, nuo kurių mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. mokestį išskaičiuojantis asmuo – tai subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą. Vadinasi, mokestį išskaičiuojantis asmuo paprastai pakeičia mokesčių mokėtoją, t. y. jam Mokesčių administravimo įstatymo inter alia nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už mokesčio įstatymuose numatytų pareigų nevykdymą taikomos analogiškai kaip ir mokesčių mokėtojui, išimtys galimos tik tiesiogiai specialiai numatytais atvejais (pvz., taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. ir kt.).

Nustatyta, kad UAB „Tadetas“ buhalterinėje apskaitoje pagal 2003 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. I, b. l. 173) užfiksavo 6 207,57 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą toje bendrovėje dirbusiam J. D. Kasos pajamų orderyje yra bendrovės direktoriaus parašas. J. D. parašo jame nėra. Bendrovės atskaitingų asmenų registre 2003 m. birželio 17 dienai atvaizduota, kad J. D., dirbęs bendrovėje iki 2004 m. birželio 14 d., nepateikė minėtai sumai apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų.

2004 m. liepos 19 d. liudytojo apklausos protokole (MGK byla, t. I, b. l. 158-160) nurodyta, kad J. D. pas pareiškėją dirbo krovėju, vairuotoju, kartais ekspeditoriumi. Jo atlyginimas buvo apie 500 Lt. Iš šio protokolo paaiškėja, jog pagal jam parodytą 2003 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 6207,57 Lt nėra gavęs. Liudytojas patvirtino, kad tokia didelė suma įmonėje jam niekada nebuvo išmokėta. Apklausos metu klausimai buvo suformuluoti pakankamai aiškiai.

Taigi, nors 2003 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės direktorius pasirašė, kad pinigus išmokėjo J. D., tačiau, kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolo turinio, šis asmuo, pateikus ginčo kasos išlaidų orderį, kategoriškai paneigė, kad tokią sumą iš bendrovės buvo gavęs. J. D., kaip liudytojas, teisme keitė parodymus dėl pajamų gavimo (tvirtino, kad pinigus gavo, tačiau neprisiminė už ką tiksliai, nurodė, kad tai galėjo būti už statybines medžiagas), tačiau teismas kritiškai vertino tokį parodymų pakeitimą, atmesdamas versiją apie netinkamai atliktą apklausą, ir rėmėsi J. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (2004 m. liepos 19 d liudytojo apklausos protokolas), t. y. kad 6207,57 Lt sumos, kuri nurodyta kasos išlaidų orderyje (daugiau nei 10 kartų didesnės nei jo tuo metu gautas mėnesinis atlyginimas), jis nebuvo gavęs. Administracinis teismas, vertindamas ūkinių operacijų mokestines pasekmes, šiuo atveju neturi pagrindo nukrypti nuo baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų padarytų išvadų apie 2003 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos realų išmokėjimą minėtame dokumente nurodytam asmeniui (MGK byla, t. II, b. l. 56, 66 ir kt.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d.). Be to, atsižvelgtina, kad baudžiamoji byla T. K. atžvilgiu buvo nutraukta tik dėl suėjusio senaties termino, o ne pripažinus, kad atlikti veiksmai nebuvo priešingi teisei.

Nei atliekant mokestinį patikrinimą, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo pateikti bendrovės naudai patirtas išlaidas pateisinantys įrodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas kritiškai vertino J. D. parodymų pakeitimą, darytina išvada, kad vėlesnis dokumentų (MGK byla, t. II, b. l. 146-188) pateikimas (po Komisijos priimto sprendimo) iš esmės yra bendrovės siekis išvengti mokestinės atsakomybės. Be to, šie dokumentai, siejantys lėšų panaudojimą transporto sferoje, neatitinka J. D. iškeltos vėlesnės versijos apie tai, kad ginčo lėšos galbūt buvo už statybines medžiagas. Tai pat pažymėtina, kad kasos išlaidų orderio išrašymo momentu galiojusios Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, aiškiai apibrėžė, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (taisyklių 19 p.). Jau buvo minėta, kad J. D. parašo ginčo kasos išlaidų orderyje nėra.

Konstatuotina, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kad UAB „Tadetas“ direktorius T. K. išmokėjo iš bendrovės kasos 6 207,57 Lt J. D.. Surinktų įrodymų visuma šiuo atveju kolegijai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Tadetas“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusį 6 207,57 Lt grynųjų pinigų sumokėjimą bendrovės darbuotojui J. D., kuris šių pinigų nebuvo gavęs, todėl patikrinimo metu minėta suma pagrįstai buvo priskirta būtent bendrovės direktoriaus T. K., kuris pasirašė ginčo kasos išlaidų orderyje, pajamoms. Atsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad ginčo suma negali būti vertinama kitaip, kaip tik pareiškėjos A klasės pajamos. Išmokant 6 207,55 Lt iš kasos, GPM nebuvo išskaičiuotas, todėl mokesčių administratoriui buvo pagrindas papildomai apskaičiuoti 2 048 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Atsižvelgus į mokestinio pažeidimo pobūdį (buhalterinėje apskaitoje apskaityta faktiškai neįvykusi ūkinė operacija), į tai, kad pareiškėja iš esmės ginčijo nustatytą mokestinį pažeidimą bei į tai, kad bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, UAB „Tadetas“ pagrįstai skirta vidutinio dydžio (30 proc., 614 Lt) GPM mokesčio bauda. Tokia skirta bauda laikytina tinkama poveikio priemone.

Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės jos skundo pagrįstumo taip pat neįrodo. Jokių esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta.

Skundžiami mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai dalyse dėl UAB „Tadetas“ apskaičiuoto GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti UAB „Tadetas“ skunde ir jos atstovės teisminio nagrinėjimo metu nurodomais argumentais. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad panašią praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2009 m. gegužės 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A442 - 615/2009).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Tadetas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.