Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), atsakovo atstovui Vidui Vanagui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. G., J. K. (taip pat atstovaujančiai B. K. ir J. L.), V. B., M. V., D. M., J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - Č. G.; J. K.; V. B.; M. V.; D. M.; J. J.; J. J.; J. N.; A. A.; J. L. ir B. K., atstovaujamos J. K.; V. G.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde (t. I, b. l. 3-4) paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 4,36 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje. Vilniaus rajone, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą su gyvenamuoju namu jame ir ūkiniais pastatais pagal testamentą paveldėjo iš G. S., mirusios (duomenys neskelbtini) G. S. į šį žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 41-2210. 4,36 ha žemės sklypas įregistruotas Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. G. S. sklypas Nr. 147 buvo pamatuotas ir paženklintas 4 riboženkliais. Tai liudija 1995 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jo paženklinimo vietoje aktas. Akte numatytas privažiavimas esamu lauko keliu (duomenys neskelbtini) kaime prie gyvenamojo namo.

Nurodo, kad korporacija „Matininkai“ atsisakė atlikti žemės sklypo Nr. 147 kadastro duomenų bylos rengimo darbus dėl teritorijų planavimo dokumentų netikslumo, kadangi atlikus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, apskaičiuotas žemės plotas yra tik 3,9955 ha. Kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu patikslinti jam priklausančio sklypo ribas, o trūkstamą sklypui žemės plotą prijungti iš laisvos valstybinės žemės (pievos), besiribojančios su jo sklypu. Kadangi iš šios teritorijos planavimo dokumentų išnyko buvęs privažiavimas į jo sklypą per sklypą Nr. 681, 2007 m. spalio 24 d. padavė prašymą Žemės tvarkymo departamento direktoriui nustatyti servitutą į buvusį privažiavimą per sklypą Nr. 681 arba suprojektuoti papildomai privažiavimą nuo tiltelio per griovį tarp sklypų Nr. 681 ir 680. Pagal žemėtvarkos projektą kelias suprojektuotas per pelkę, todėl jis ir kiti gretimų sklypų savininkai neturi privažiavimo. Į jo prašymus atstatyti jam priklausančio sklypo plotą ir privažiavimą prie jo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsakė formaliu, o 2008 m. spalio 8 d. rašte SR-4943(1.12) „Dėl sklypo Nr. 147, esančio (duomenys neskelbtini) kaime ribų“ nurodė, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant besiribojančias su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Todėl žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau negu leistina paklaida. Maksimali leistina paklaida jo sklypui yra 0,2088 ha. Jo sklypo trūkstamas plotas yra žymiai didesnis nei leistina paklaida, todėl esant greta laisvai valstybinei žemei iš pievos pusės, trūkstamos žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko įsakymu turėtų būti perduotas jam, komisijai nustatant naujas sklypo ribas ir jas paženklinant riboženkliais. Tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus - kompensuoti trūkstamą žemės sklypo plotą perduodant greta esančios laisvos valstybinės žemės sklypą bei atstatyti buvusį arba suprojektuoti naują privažiavimą prie jo sklypo ne per pelkę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 24 p. nustato, kad, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuotos žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą. Žemės ar miško sklypas suformuojamas kadastro vietovėje, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Jeigu šios kadastro vietovės teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės ar miško, perduodamas žemės ar miško sklypas formuojamas to rajono (savivaldybės), kurio teritorijoje yra šis privačios žemės, miško sklypas, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 32 p. numato, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1996 m. sausio 18 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų; 1996 m. sausio 18 d. registro duomenys, fiksuojantys 4,36 ha žemės sklypo plotą, yra galiojantys, todėl V. K. skundas yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. su pareiškėjo skundo dalimi, kuria jis prašo nustatyti naują kelio servitutą, eisiantį per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nesutinka.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarime „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1289 įtvirtintas taisykles, kelio servitutas apskrities viršininko sprendimu - administraciniu aktu gali būti nustatomas savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų. Šios sąlygos šiuo konkrečiu atveju nėra tenkinamos, todėl mano, kad apskrities viršininko administracija neturi kompetencijos spręsti kelio servituto nustatymo klausimą.

Pareiškėjo skundo reikalavimas kompensuoti trūkstamą žemės sklypo Nr. 147 plotą, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, turėtų būti sprendžiamas teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. su pareiškėjo skundo dalimi, kuria jis prašo nustatyti naują kelio servitutą, eisiantį per jai bendrąja nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 681, nesutinka.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. spalio 14 d. nutarime „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1289 įtvirtintas taisykles, kelio servitutas apskrities viršininko sprendimu - administraciniu aktu gali būti nustatomas savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ar kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorinių bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų. Šios sąlygos šiuo konkrečiu atveju nėra tenkinamos, todėl mano, kad apskrities viršininko administracija neturi kompetencijos spręsti kelio servituto nustatymo klausimą.

Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas - kompensuoti trūkstamą žemės sklypo Nr. 147 plotą, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, turėtų būti sprendžiamas teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Tretieji suinteresuoti asmenys teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš teismui pateikto skundo, šiuo atveju pareiškėjas kelia du savarankiškus reikalavimus. Dėl kiekvieno jų pagrįstumo teisėjų kolegija pasisako atskirai.

Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kompensuoti trūkstamą pareiškėjo žemės sklypo plotą, perduodant greta esančios valstybinės žemės sklypą

Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., nėra absoliuti – ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Konstitucijos 30 str. 1 d., teisę kreiptis į teismą turi asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2008 m. lapkričio 7 d. raštišku prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas prie sklypo Nr. 147, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Buivydiškių kadastro vietovėje, prijungti laisvą žemės plotą nuo pievos pusės (t. I, b. l. 12). Skundą teismui, kuriame jis prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kompensuoti trūkstamą jo žemės sklypo plotą, perduodant greta esančios valstybinės žemės sklypą, pareiškėjas pateikė 2008 m. lapkričio 11 d. (t. I, b. l. 3), t. y. po 4 dienų nuo prašymo žemėtvarkos skyriui pateikimo, net nesulaukęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymo į jo 2008 m. lapkričio 7 d. raštišką prašymą.

Taigi, pareiškėjo kreipimosi į teismą momentu atsakovas nebuvo priėmęs pareiškėjui nepalankaus administracinio sprendimo dėl laisvo žemės ploto prijungimo prie sklypo Nr. 147. Taip pat atsakovo elgesys negali būti traktuotinas kaip vilkinimas atlikti veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, kadangi, kaip jau buvo minėta, V. K. skundą teismui pateikė už keturių dienų nuo kreipimosi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių momento, t. y. dar nepasibaigus administracinės procedūros terminui (Viešojo administravimo įstatymo 31 str. numato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pagal to paties įstatymo 23 str. 4 d. jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, pastaroji sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui).

Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.

Kadangi kreipimosi į teismą momentu V. K. teisės dėl galimybės prijungti laisvą žemės plotą prie sklypo Nr. 147 iš esmės nebuvo pažeistos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), skundas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kompensuoti trūkstamą pareiškėjo žemės sklypo plotą, perduodant greta esančios valstybinės žemės sklypą, atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl reikalavimo įpareigoti suprojektuoti privažiavimą prie pareiškėjo sklypo buvusio keliuko vietoje

Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas iš esmės siekia, kad atsakovo administraciniu aktu būtų nustatytas kelio servitutas į žemės sklypą Nr. 147 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Buivydiškių kadastro vietovėje.

Įstatymo viršenybės principas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (Civilinio kodekso 4.111 str.). Civilinio kodekso 4.128 str. 1 d. numato, kad servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal Civilinio kodekso 4.124 str. 1 d. servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Vadinasi, administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir jie negali būti aiškinami plečiamai. Tokie atvejai numatyti Žemės įstatymo 23 str. Galimybė nustatyti servitutus privatiems žemės sklypams (koks ir yra pareiškėjo žemės sklypas) numatyta šio straipsnio 2 d. 3 ir 4 punktuose: kai kelio servitutas reikalingas privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (3 p.) ir kai reikia tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (4 p.).

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl kelio servituto, reikalingo patekti į privataus asmens sodybą, nustatymo. Taigi, ginčo atvejis nepatenka į Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 ir 4 punktų reguliavimo sritį. Apskrities viršininko įsakymu nustatyto servituto teisinis pagrindas negalėtų būti ir Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 1 ir 2 punktai, nes juose reglamentuotas servitutų nustatymas valstybinės žemės sklypams. Vadinasi, prašymas, kad atsakovas nustatytų kelio servitutą, yra nepagrįstas, nes nagrinėtinu atveju nėra nei vieno Žemės įstatyme numatyto pagrindo, kuriam esant kelio servitutas galėtų būti nustatytas administraciniu aktu.

Be to, pagal Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 p. servitutas administraciniu aktu gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei pagal teritorijų planavimo dokumentus yra numatytas kelio servitutas. Byloje nėra pateiktas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų numatytas servitutas ginčo vietoje. Todėl atsakovas, remdamasis Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 p., neturėjo juridinio pagrindo nustatyti servituto pareiškėjo nurodomoje vietoje ir dėl šios priežasties.

Taigi, dėl išvardintų aplinkybių nėra juridinio pagrindo įpareigoti atsakovą suprojektuoti privažiavimą prie pareiškėjo sklypo Nr. 147, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Buivydiškių kadastro vietovėje, buvusio keliuko vietoje. Šioje dalyje V. K. skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.