Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėjas E.J.Grigaravičius Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.

2005 m. lapkričio 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. M. priteista 970 Lt turtinės žalos atlyginimui K. L. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 12 d., apie 16 val., apsvaigęs nuo alkoholio, prie savo gyvenamojo vagonėlio, esančio ,,(duomenys neskelbtini)“, tyčia smūgiavo rankomis, kojomis, lazda ne mažiau kaip trisdešimt kartų savo motinai J. M. į galvą, juosmenį, sėdmenis, krūtinę ir rankas, mažiausiai šešiais smūgiais padarydamas sužalojimus galvoje, nubrozdinimus ir kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose, kairiajame smilkinyje, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimą su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, mažiausiai šešiais smūgiais padarydamas minkštųjų audinių sumušimą su paodės sutraiškymu ir atsisluoksniavimu kairėje juosmens pusėje, apimant kairį klubą, sėdmenis, kairę šlaunį, vienu smūgiu padarydamas kairės pusės 8-10 šonkaulių lūžius, mažiausiai dviem smūgiais padarydamas abiejų dilbių kaulų skeveldrinius lūžius su didžiule kampine lūžgalių deformacija, be to padarydamas daugybines kraujosruvas dilbiuose ir plaštakose, dėl ko nukentėjusioji J. M. po patirtų daugybinių kūno sumušimų visumos, progresuojant ūmiam nukraujavimui ir galvos smegenų pabrinkimui, t.y. tyčia nužudė savo motiną J. M. .

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis savo kaltę pripažino pilnai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dėl jam artimo žmogaus netekties. Nurodo, kad jis įvykio metu supykęs nevaldė savo veiksmų, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Prašo atsižvelgti į tai, kad padaręs nusikaltimą jis apie jį iškarto pranešė savo broliui ir jeigu pastarasis būtų iškvietęs medicininę pagalbą, galbūt nukentėjusioji būtų likusi gyva. Taip pat apie tai, kas atsitiko apeliantas teigia pranešęs buvusiai savo sugyventinei R. P. . Prašo atsižvelgti į tai, kad jis pataisos namuose stengiasi gerai elgtis, susirasti darbą ir taip atlyginti ieškinį, be to yra prastos sveikatos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. M. neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., todėl kolegija dėl jos ir nepasisako ir laiko nuosprendyje nustatytas aplinkybes dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, ir nuteistojo kaltės teisingomis. Nuteistasis skundu tik prašo sumažinti paskirtos bausmės dydį.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 61 str. nustatyti reikalavimai, kad skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkio, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Nustatydamas A. M. laisvės atėmimo bausmės dydį už kvalifikuotą nužudymą, apygardos teismas šių bausmės skyrimo taisyklių laikėsi.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į nuteistojo skunde minimą palankią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti šią veiką. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad apie padarytą nusikaltimą jis iškarto pranešė savo broliui V. P. ir R. P. ir jeigu brolis būtų iškvietęs medicininę pagalbą, galbūt motina būtų likusi gyva. Kolegija neįžvelgia, kad bylos duomenys pagrįstų nuteistojo A. M. aktyvias pastangas išvengti motinos mirties. Primušęs motiną, A. M. parėjo į vagonėlį, motiną paliko gulėti kieme, paskui sugrįžęs suprato, kad ji yra mirusi. Iš gretimai esančio namelio atsivedė brolį, paprašė padėti parnešti motiną į vagonėlį. Parvilkę motiną be gyvybės ženklų paguldė į lovą ir toliau girtavo, paskui užmigo. Ryte buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Liudytojas brolis V. P. parodė, jog jis tempdamas motiną nesuprato, kad ji mirusi, brolis sakė motiną sumušęs. Iš liudytojos R. P. parodymų taip pat neįžvelgtina, kad A. M. pats ar per kitus asmenis bandė suteikti nukentėjusiajai pagalbą ar kitaip išvengti sunkesnių padarinių. Tai, kad nuteistasis neslėpė ir laisva valia pripažino padaręs nusikaltimą yra kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir ši aplinkybė kaip minėta pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę yra įvertinta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu supykęs nevaldė savo veiksmų, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pats faktas, kad asmuo dėl girtumo praranda normalų kontaktą su aplinka ir dėl to nesuvokia savo veiksmų esmės, nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi fiziologinis girtumas neeliminuoja nei pakaltinamumo, nei kaltės. Nepakaltinamumo būseną BK 17 str. sieja su psichikos sutrikimais. Asmens nepakaltinamumas gali būti siejamas ir su patologinio girtumo būsena (laikinas psichikos sutrikimas, sudarantis medicininį (biologinį) nepakaltinamumo kriterijų). Šioje byloje buvo paskirta teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė (t. 2 b. l. 88), kurios metu nustatyta, kad A. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos liga ar silpnaprotyste nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veikos sutrikimo būsenoje, jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, savo veiksmų esmę ir valdyti juos. Pagal BK 60 str. 1 d. 9 p. savanoriškas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 60 str. 1 d. 9 p. normas ir pagrįstai A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pirmos instancijos teismas, skiriant bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus ir pavojingas nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes, ypatingą žalą visuomenei. A. M. iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas neigiamai (2 t. b. l. 72). Jo asmenybę apibūdina ir tai, kad jis anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs. A. M. anksčiau yra nužudęs ir nuteistas už savo tėvo nužudymą.

Už kito žmogaus kvalifikuotą nužudymą galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę, kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimas nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes ir į minėtus BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimus A. M. nuteistas laisvės atėmimo bausme, kuri yra net žemesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistojo skunde minimos aplinkybės: prasta sveikatos būklė, doras elgesys pataisos namuose, noras atlyginti ieškinį nėra pakankamos švelninti bausmę.

Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.