- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-261-3-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties B. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. balandžio 19 d. nutarimu, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, B. S. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 1 dalį paskirta 100 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn B. S. patrauktas už tai, kad 2009 m. balandžio 19 d. 08.45 val. Palangoje, Kretingos gatvėje, važiavo dviračiu automobiliams skirtu važiuoti keliu, kai šalia yra įrengtas dviračių takas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 71.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. balandžio 28 d. Institucijos nutarimu, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, B. S. pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį paskirta 100 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad B. S. 2009 m. balandžio 28 d. 17.35 val. Palangoje, Kretingos gatvėje, važiavo dviračiu automobiliams skirtu keliu, kai šalia yra įrengtas dviračių takas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 71.1 punkto reikalavimus
Šalies argumentai
B. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodė, kad šalia Kretingos gatvės, atkarpoje tarp Sodų ir Klaipėdos plento nėra įrengtas dviračio takas, nėra ir kelio ženklo draudžiančio dviračių eismą. Dviračių takas prasideda Kretingos gatvėje, atkarpoje nuo Sodų gatvės važiuojant link Vidmantų gyvenvietės, tačiau policijos pareigūnas sustabdęs jį Kretingos – Sodų gatvių sankryžoje neleido įvažiuoti į nutiestą dviračių taką, o surašė nutarimą.
Institucija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi B. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad KET 65 ir 71.1 punktai draudžia dviratininkams važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. T. paaiškino, jog 2009 m. balandžio 19 d. dviratininką aplenkė ir sustabdė Kretingos gatvės atkarpoje, neprivažiavus Sodų gatvės. Liudytojas taip pat nurodė, kad Kretingos gatvėje nuo Kretingos miesto pusės už viaduko (Palangos link), yra įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas, kuris pažymėtas kelio ženklais 413. Šias aplinkybes patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T2-106 „Dėl eismo organizavimo Palangos miesto savivaldybėje“ patvirtinta Kelių ženklų išdėstymo schema, iš kurios matyti, kad greta Kretingos gatvės įrengtas dviračių/pėsčiųjų takas, kuris pažymėtas kelio ženklu 413 „Dviračių ir pėsčiųjų takas“, taip pat liudytojo pateiktos fotolentelės, kuriose vizualiai matosi įrengtas asfaltuotas takas ir įrengtas kelio ženklas 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
Kelio ženklų įrengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos standartizacijos departamento 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 229 patvirtintas Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ (toliau – ir Standartas), parengtas vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija (Viena, 1968 m.), Europos susitarimu, papildančiu Kelio ženklų ir signalų konvenciją (Ženeva, 1971 m.) ir Jungtinių tautų Vidaus transporto komiteto 1993 m. patvirtintais Kelio ženklų ir signalų konvencijos keitimais. Standarto 2.2 punktas nustato, kad „Ženklai ir šviesoforai turi būti įrengiami taip, kad jie būtų geriausiai matomi tiems arba matomi tik tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti. Ženklų ir šviesoforų neturi užstoti jokios kliūtys, taip pat jie neturi užstoti vienas kito arba trukdyti matomumui“; 3.1.1 punktas nustato, kad „Kelio ženklai, išskyrus standarte nurodytus atvejus, statomi dešinėje kelio, važiuojamosios dalies, pėsčiųjų ar dviratininkų tako pusėje arba virš jų“; 3.1.3 punktas nustato, kad „Ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų ar dviratininkų takui šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra pastatyti“; 3.1.13 punktas nustato, kad „Šalia kelio (važiuojamosios dalies) statomų ženklų plokštuma turi būti statmena kelio (juostos) ašiai arba pasukta ne didesniu kaip 15 laipsnių kampu į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtų geriau matomas vairuotojams. Kelio važiuojamojoje dalyje ženklai įrengiami kiek galima statmeniau kelio ašiai. Virš važiuojamosios dalies ženklai įrengiami statmenai važiuojamajai daliai arba palenkti į ją ne didesniu kaip 5 laipsnių kampu“. Kelio ženklas (309), dėl kurio šioje byloje kilo ginčas, KET yra priskirtas draudžiamųjų ženklų grupei. Standarto 3.4.1 punktas nustato, kad „Draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti. Draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkos apsaugai. Neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą“. Šiuo atveju draudžiamas ženklas 309 „Dviračių eismas draudžiamas“ yra pastatytas atkarpoje važiuojant Kretingos gatve nuo viaduko link Klaipėdos plento ir tai matyti pateiktose fotografijose. Be to kelio ženklas 309 nėra privalomai kartojamas už sankryžos su besiribojančia gatve, kadangi yra kelio ženklas 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, todėl eismo dalyviui – dviratininkui kyla pareiga elgtis pagal KET 71.1 punkto reikalavimus, t.y. važiuoti dviračių taku, o ne važiuojamąja kelio dalimi. Iš teismui pateiktų fotografijų teismas padarė išvadą, kad kelio ženklai yra pastatyti pagal Standarto reikalavimus yra gerai matomi ir eismo dalyviams suprantami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad B. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. T. taip pat paaiškino, kad apie 17.35 val. pamatė automobiliams skirto kelio važiuojamąja dalimi, kryptimi nuo Klaipėdos plento link Kretingos miesto pusės atvažiuojantį dviratininką, kuris jau buvo pravažiavęs Kretingos gatvės – Sodų gatvės sankryžą. Liudytojas nurodė, kad prie Kretingos – Sodų gatvių sankryžos yra įrengta pėsčiųjų perėja, todėl šioje vietoje buvo galimybė per gatvę persivesti dviratį ir toliau važiuoti dviračių taku.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad eismo dalyvių blaivumo tikrinimu siekiama užtikrinti saugų eismą ir jis yra sankcionuotas veiksmas, todėl pačio patikrinimo procesas, net ir nustačius, kad tikrinamas asmuo yra blaivus, nėra pagrindas policijos pareigūnų veiksmus vertinti kaip neatitinkančius teisinio reguliavimo.
Teismas konstatavo, kad B. S. 2009 m. balandžio 28 d. 17.35 val. Palangoje, dviračiu važiuodamas Kretingos gatvės važiuojamąja dalimi, kai palei Kretingos gatvę yra įrengtas dviračių takas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 71.1 punkto reikalavimus, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymėjo, kad 2009 m. gegužės 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius raštu Nr. (19.4)-D3-1621 į teismo užklausimą atsakyta, kad Kretingos gatvės šiaurinėje pusėje nuo Sodų gatvės, rytine kryptimi yra įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas ir pagal teikiamos kelio ženklų išdėstymo schemos kopiją jis yra paženklintas kelio ženklu 413. Teisminio nagrinėjimo metu kilus abejonėms ar pateiktas atsakymas ir schemos fragmentas yra išsamūs, nes iš teismui pateiktos fotografijos (b.l.42 apatinė nuotrauka) ir ortofoto žemėlapio (b.l.44) buvo aiškiai vizualiai matyti, kad dviračių takas tęsiasi ir už Sodų gatvės link Klaipėdos plento, 2009 m. birželio 4 d. raštu Nr. II-242-583/2009/5-2548 teismas paprašė patikslinti pateiktą informaciją ir 2009 m. birželio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (19.4)-D3-1881 teismui buvo pateikta informacija, kad nuo Sodų gatvės iki Klaipėdos plento (palei Kretingos g., Klaipėdos pl. iki susikirtimo su Virbališkės taku) yra nutiestas dviračių takas.
Teismas nurodė, kad 2009 m. gegužės 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu (b.l.13-14, 29) nurodyta, kad Kelio ženklų Palangos miesto savivaldybėje išdėstymo schema patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T2-106 ir teikiamos schemos fragmentu nurodyta Kretingos gatvės ženklinimo schema, kurioje dviračių takas paženklintas kelio ženklu 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Kelio ir dviračių tako ženklinimas nurodytas ir teismui pateiktose fotografijose, kuriose matosi, kad dviračių takas yra žymias ženklu 413. Tai patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės 2009 m. birželio 8 d. raštu Nr. (19.4)-D3-1881 pateikiama informacija, kad dviračių takas ir atkarpoje nuo Sodų gatvės iki Klaipėdos plento yra paženklintas kelio ženklu 413. Pagal kelių eismo taisyklių 8 punktą eismo dalyviai privalo laikytis kelio ženklinimo reikalavimų ir dalyvaudami eisme vadovautis kelio ženklais. Kaip jau minėta nutartyje, kelio ženklas 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ informuojantis apie pėsčiųjų ir dviračių taką, einantį palei Kretingos gatvę yra įrengtas laikantis standarto reikalavimų ir eismas organizuojamas pagal būtent patvirtintą kelių ženklinimo schemą. Kelių eismo taisyklių 65 punktas numato, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Taigi eismas ir jo apribojimai, bei jo laikymosi kontrolė yra vykdoma vadovaujantis eismo organizavimą apibrėžiančiais ženklais ir laikantis galiojančio ženklinimo reikalavimų, dėl kurių teisėtumo ir legalumo abejonių nekyla ir jis yra imperatyvus visiems eismo dalyviams.
III.
Apeliaciniu skundu B. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad policijos pareigūnai užpildė nutarimą net nepaaiškinę ką pildo, į B. S. nesutikimą, kad dviračio tako minėtoje vietoje nėra, nereagavo.
Kretingos gatvės ruože tarp sankryžų su Klaipėdos plentu ir Sodų gatve dviračių tako nėra. Šiuo ruožo plotis yra 300 m. Dviračių takas prasideda tik 390 m. nuo sankryžos.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T2-106 „Dėl eismo organizavimo Palangos miesto savivaldybėje“ kelių ženklų išdėstymo schemoje Kretingos gatvės ruože tarp sankryžų su Klaipėdos plento ir Sodų gatvėmis ginčijamas dviračių takas nepažymėtas kelio ženklu 413. Tik po teismo nutarties paskelbimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius išleido 2009 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. A1-459, kuriuo patvirtino Eismo saugumo komisijos sprendimus, kurių 10 ir 11 punktai teigia, kad būtina nustatyti kelio ženklus 413 ginčijamoje vietoje.
Kelyje Šiauliai – Palanga nėra kelio ženklo draudžiančio važiuoti dviračiu.
Byloje nėra statinio – dviračių tako pripažinimo tinkamu naudoti.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais 25 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Pagal ATPK 297 straipsnį (1999 m. vasario 9 d. įstatymo Nr. VIII-1046 redakcija) teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Nustatyta, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas, pažeidimo padarymo vietoje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 19 d. ir 2009 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimus dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo B. S. 2009 m. balandžio 19 d. už ATPK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 Lt baudą ir 2009 m. balandžio 28 d. už ATPK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 Lt baudą.
ATPK 262 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124¹ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132¹ ir 134 straipsniai). Nurodyto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas.
Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolai nebuvo surašyti, o atsižvelgus į nurodytas ATPK 262 straipsnio nuostatas, nerašyti administracinio teisės pažeidimo buvo galima tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, padarytas ATPK 262 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda; trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo.
Nustatyta, kad B. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį, o tai yra pažeidimas patenkantis į ATPK 262 straipsnio 2 dalyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Ginčijamais nutarimais buvo skirta po 100 Lt bauda – t. y. neviršijant ATPK 262 straipsnio 2 dalyje nustatytos leistinos baudos dydžio.
Tačiau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas B. S. nurodė, kad policijos pareigūnai liepė jam pasirašyti ir nurodė, kad nutarimą galės skųsti apeliacine tvarka. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. T. (b. l. 52) bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad B. S. nesutiko su jam inkriminuojamais teisės pažeidimais, todėl Institucijos pareigūnai nepagrįstai B. S. 2009 m. balandžio 19 d. ir 2009 m. balandžio 28 d. surašė nutarimus dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas.
Paskyrus nuobaudą, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, ribojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą, ir tuo pačiu pažeidžiama jo teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo bylos nagrinėjimo metu. Nurodytas procesinis pažeidimas padarytas nuobaudos skyrimo stadijoje yra esminis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pažeidimas ir negali būti ištaisytas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes institucija įgaliota surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą jo nesurašė.
Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2009 m. balandžio 19 d. ir 2009 m. balandžio 28 d. nutarimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo bylos grąžintinos Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tirti bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
B. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2009 m. balandžio 19 d. ir 2009 m. balandžio 28 d. nutarimus.
Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylas iš naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui.
Nutartis neskundžiama.