Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Pagal 1948 m. inventorizacijos biuro duomenis, namu valdai, esancia Trakuose,Karaimu 37 (M. M. 37) suprojektuotas 497 kv.m. žemes sklypas (1t.b.l.9).

Pagal 1982 m. inventorizacijos biuro duomenis, namu valdai, esancia Trakuose,Karaimu 39 (M. M. 39) suprojektuotas 349 kv.m. žemes sklypas (1t.b.l.11, 115,116).

Pagal 1988-05-04 paveldejimo pagal istatyma liudijima, J. F. paveldejo gyvenamaji nama ir ukini pastata Trakuose, M. M. 37, esancius 497 kv.m. žemes sklype (1t.b.l.13).

1992-12-12 Žemes sklypo ikainojimo aktu pirkejui J. F. buvo ikainotas parduodamas 0,0497 ha žemes sklypas (1t.b.l.17)

Mokesciu inspekcijos pranešimuose del žemes mokescio už 1994 m. ir 1995 m. žemes mokestis J. F. apskaiciuotas už 0,0497 ha žeme sklypa Karaimu 37,Trakuose (1t.b.l. 25,26).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 p. privaciu namu valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai. Faktiškas privaciu namu valdoms parduodamo žemes sklypo dydis nustatomas pagal namu valdu technines apskaitos bylu duomenis. Miestu (rajonu) valdybu architekturos ir žemetvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas technines apskaitos byloje privaciu namu valdos žemes sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Šios tvarkos 5 p. nustato, kad naudojami žemes sklypai parduodami tik miestu rajonu valdyboms patvirtinus ju dydi. Miestu (rajonu) valdybos ivertina šioje tvarkoje nurodytus sklypo kriterijus, tame tarpe ir faktini žemes sklypo naudojima ir priima sprendima del sklypo dydžio. Sprendimo pagrindu veliau sudaromas parduodamo žemes sklypo brežinys. Lietuvos Respublikos Žemes reformos istatymo 9 str. miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miesta, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybes teise priklausancius gyvenamuosius namus, parduodami ju namu valdu naudojami žemes sklypai, pažymeti namu valdos technines apskaitos bylose, teritoriju planavimo dokumentuose nustatytu ribu.

1996-04-25 potvarkiu Nr. 190 Del privaciu namu valdu ribu nustatymo“ Traku rajono savivaldybes meras J. F. nustate 475 kv.m. sklypo plota pagal raudonuju liniju plana (1t. b.l.174-176)., t.y pagal J. F. namu valdu technines apskaitos byloje nurodytas žeme sklypo ribas. Kokiu duomenu pagrindu ieškovo žemes sklypo plotas buvo sumažintas, lyginant su namu valdos technines apskaitos byloje nurodytu sklypo plotu, nenurodyta. Kaip matyti iš 1996 m. birželio menesi UAB „Takuva“ parengto J. F. žemes sklypo plano (1 t.b.l.20) jis neatitinka namu valdu technines apskaitos byloje pažymetu sklypo ribu (raudonuju liniju) t.y. neatitinka 1996-04-25 potvarkyje Nr. 190. apibrežtu parduotino sklypo ribu (riba pažymeta taškais 3,4 nuo ieškovo ukinio pastato iki kaimyninio sklypo yra 1,99 m. atstumu, tuo tarpu kai namu valdu technines apskaitos byloje šis atstumas 2,5 m.).

1996-07-08 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos isakymu Nr. 796-79 buvo nuspresta J. F. parduoti 475 kv.m. žemes sklypa Karaimu 37 Trakuose (1t.b.l.177-178).

1997-12-29 valstybines žemes pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P79/97-08663 J. F. buvo parduotas 475 kv.m. namu valdos žemes sklypas, esancio Karaimu g. 37,Trakuose (1t.b.l.21).

1996-02-08 valstybines žemes pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0074 J. T. dalines nuosavybes teise su C. C. buvo parduota 309 kv.m. namu valdos žemes sklypo, esancio Karaimu g. 39,Trakuose Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 isakymo Nr. 643-79 pagrindu (1t .b.l.118). Šia sutartimi igytas plotas Nekilnojamojo turto registre buvo iregistruotas kaip 61/100 dalis bendroje nuosavybeje (1t.b.l.117).

1996-03-28 valstybines žemes pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0324 C. C. dalines nuosavybes teise su J. T. buvo parduota 198 kv.m. namu valdos žemes sklypo, esancio Karaimu g. 39,Trakuose Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 isakymo Nr. 643-79 pagrindu (2t. b.l.195). Šia sutartimi igytas plotas Nekilnojamojo turto registre buvo iregistruotas kaip 39/100 dalys bendroje nuosavybeje (1t.b.l.117).

J. T., 309 kv.m. namu valdos žemes sklypo, esancio Karaimu g. 39,Trakuose, igijusi jungtinen sutuoktiniu nuosavyben su E. T., 2009-10-08 dovanojimo sutartimi notarinio registro Nr.DA-4155,šia namu valdos žeme sklypo dali padovanojo sunui E. T. ( 3t.b.l.177-179).

Lietuvos respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 735 „Del žemes sklypu respublikines ir vietines reikšmes urbanistikos paminklu teritorijose“ nustatyta, kad privatizuojamu ar nuomojamu sklypu ribas šiose teritorijose nustato miesto (rajonu) valdybos pagal parengtus ir aprobuotus senamiesciu ir vietines reikšmes urbanistikos paminklu sklypu išplanavimo projektus. Kaip matyti iš 1993-12-22 Traku rajono valdybos potvarkiu Nr. 395v patvirtinto Traku senamiescio sklypu išplanavimo projekto ir trumpo sklypu ribu aprašymo (2 t.b.l. 65,63,25), žemes sklypai, esantys Karaimu g. 37 ir Karimu g. 39 anksciau sudare viena sklypa, kurio išorines ribos susiformavo 19 amžiaus I-oje puseje ir pagal ši projekta yra saugomos, išskyrus šiaurine riba. Todel šaliu sklypu ribos su kaimyniniais sklypais, esanciais Karaimu g. 35 ir Karaimu g. 41 negali buti keiciamos, o žemes sklypu savininku gincai del sklypu dydžiu ir ribu sprendžiami neperžengiant šiu sklypu išoriniu ribu.

Kaip matyti iš namu valdu technines apskaitos bylu duomenu, ginco šaliu abieju sklypu plotas yra 846 kv.m. Tuo tarpu pagal valstybines žemes pirkimo pardavimo sutartis parduoti sklypai, kuriu bendras plotas 982 kv.m. Ivertinus tobulejanciu žemes matavimo prietaisu galimybes, bei sklypo ribu pokycius, galimai atsiradusius del faktinio naudojimo, toks plotu skirtumas (136 kv.m.) gal ir galetu buti, bet toks plotu nesutapimas turi buti pagristas kokiais nors duomenimis. Taciau atsakovai – Traku rajono savivaldybes administracija ir Nacionaline žemes tarnyba - tokiu duomenu nepateike. Nors ieškovas del jam parduoto žemes sklypo ploto iš esmes nekelia ginco ir, kaip pats nurode teismo posedyje, sutiktu ir su mažesniu sklypu, jeigu jo sklypo ribos, nustatytos atliekant kadastrinius matavimus ir iregistruotos nekilnojamojo kadastre atitiktu sklypo faktinio naudojimo ribas ar ribas pažymetas namu valdos technines apskaitos byloje, taciau parduodamu žemes sklypu plotu neatitikimas namu valdos technines apskaitos bylose nurodytu plotu, negali buti laikomas teisetu.

Atsakovu J. T. ir C. C. žemes sklypo plane, parengtame 1995 m. kovo menesi ju sklypo riba ties taškais 3 ir 4 nuo ieškovo J. F. ukinio pastato yra nutolusi 2,5 m. (1t.b.l.19), kaip ir nurodyta namu valdos technines apskaitos byloje, o sklypo konfiguracija vizualiai atitinka namu valdos technines apskaitos byloje pažymeta atsakovu žemes sklypa. Todel ieškovas, negalejo numatyti savo teisiu pažeidimo ir nesutikti su kaimynu sklypo ribomis. Esant tokioms aplinkybems atsakovu teiginys, kad ieškovas, pasirašydamas atsakovu žemes sklypo plana, sutiko su jo ribomis ir dabar nebeturi pagrindo jas gincyti atmetami kaip nepagristi.

Kilus gincui tarp kaimynu del sklypu ribu, ieškovo iniciatyva 2006-05-05 buvo sudaryta riboženkliu pririšimo schema (1t.b.l.36), Traku rajono žemetvarkos skyriaus sudaryta komisija vietoje tyre sklypu ribu atitikima parengtiems planams (1t.b.l.40,41), nagrinejant byla teisme buvo atlikta ginco žemes sklypu ir pastatu esamos padeties bei grafines planines medžiagos palyginimo ekspertize (toliau – ekspertize), kurios išvadu negincijo ne viena iš šaliu (3 t., b.l. 175). 2009-06-10 vietos apžiuros metu buvo apžiureti šaliu sklypai, nustatant tašku koordinates vietoje ir naturoje patikrinant atstumus (3 t., b.l. 116-124). Vertinant šiuos irodymus matyti, kad šaliu sklypu planai neatitinka ne tik namu valdu technines apskaitos bylose pažymetu sklypu ribu, faktinio ju naudojimo, Traku senamiescio išplanavimo projekto, bet J. F. sklypas neatitinka ir 1996-04-25 Traku rajono savivaldybes mero potvarkio Nr. 190 Del privaciu namu valdu ribu nustatymo“, nustaciusio J. F. sklypo 475 kv.m. plota, nes del to, kad sklypo ribos posukio taškas 6 yra ant šaligatvio valstybineje žemeje, o ukinio pastato kampo koordinate pasislinkusi istrižai i pastato vidu ir ukinio pastato dalis taip pat atsiranda valstybineje žemeje, ieškovas realiai turi mažesni sklypa negu igijo pagal pirkimo pardavimo sutarti. Kaip matyti iš ekspertizes akto, šaliu sklypu planuose neteisingai nurodyti atstumai tarp koordinaciu tašku, o pastatu padetis planuose neatitinka faktiškai naturoje esanciu pastatu. Tokia padetis ne tik pažeidžia ieškovu teises, bet ir sudaro pagrinda gincams tarp kaimyniniu sklypu savininku.

Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas per kuri garantuojamas jo pažeistos teises gynimas teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo at turejo sužinoti apie savo teises pažeidima (CK 1.127 str.). Sprendžiant del ieškinio senaties taikymo ieškovu reikalavimams matyti, kad gincijamas Traku rajono savivaldybes mero potvarkis Nr. 190 „Del privaciu namu valdu ribu nustatymo“, priimtas 1996-04-25, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos isakymas Nr. 796-79 priimtas 1996-07-08, ieškovo žemes sklypo planas sudarytas 1995 m. birželio menesi, ieškovo žemes sklypo pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 1997-12-29. Šie sprendimai ir sutartys sudaryti tenkinant paties ieškovo J. F. reikalavimus, todel apie savo galimai pažeistas teises jam parduodant mažesni sklypa negu jis naudojosi pagal namu valdos technines apskaitos bylos duomenis, jis ne tik galejo žinoti, bet ir žinojo tuojau po gincijamu administraciniu aktu priemimo ir sutarties sudarymo. Nors atsakovu žemes sklypo pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos 1996-02-06 ir 1996-03-28 ir apie ju sudarymo laika ieškovas negalejo sužinoti tuojau pat po ju sudarymo, atsakovu žemes sklypo ribu planas buvo sudarytas 1995 m. kovo menesi. Ši plana ieškovas pasiraše, todel žinojo, kad atsakovams yra suformuotas 507 kv.m. žemes sklypas ir galejo žinoti kad busimomis žemes sklypo pirkimo pardavimo sutartimis gali buti pažeistos jo teises parduodant atsakovams tokio ploto žemes sklypa. Taigi, ieškovas, gincydamas aukšciau nurodytas sutartis ir administracinius aktus del sklypu plotu, yra praleides bendra 3 metu ieškinio senaties termina, nustatyta CK(1964 m.) 84 str. sutartims gincyti ir 1 men. senaties termina sprendimams gincyti (Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 str.1 d.). Taciau kaip matyti iš byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu ir paties ieškovo J. F. paaiškinimu, savo teisiu pažeidima ieškovai sieja ne su mažesniu savo žemes sklypo plotu ar atsakovams Tylertams ir Cejauskams parduotu didesniu sklypu, bet su netinkamai suformuotomis žemes sklypo ribomis, kuriu planas yra neatsiejama žemes sandorio dalis. Todel tik iškilus realiam gincui su kaimynais del sklypu naudojimo ir ju ribu, ieškovai galejo sužinoti apie savo pažeistas teises nustatant tiek sklypu ribas, tiek ju plotus. Toks gincas su atsakove J. T., kaip nurodo ieškovas, iškilo 2003 m. vasara, kai J. T. pradejo jam reikšti pretenzijas del naudojimosi akmenimis gristu pesciuju taku.

Kaip matyti iš ieškovu ir atsakovu žeme sklypu planu, jie vizualiai atitinka namu valdu technines apskaitos bylose pažymetas sklypu ribas, todel ieškovas, nebudamas specialistu, negalejo žinoti apie savo teisiu pažeidima del netinkamai suformuotu savo ir atsakovu žemes sklypu ribu tuojau po šiu planu sudarymo. Tik pasitelkus specialistus, kai 2006-05-05 buvo sudaryta riboženkliu pririšimo schema (1t.b.l.85) buvo konstatuotas šaliu žemes sklypu planu ydingumas ir ju neatitikimas realiai padeciai. Tada ieškovas, isitikines del savo teisiu pažeidimo, kreipesi i teisma su ieškiniu. Taigi, teigti, kad ieškovai apie savo pažeistas teises del netinkamo sklypo suformavimo galejo žinoti iki 2003 vasaros, nera pagrindo. Todel reikšti ieškini del žemes sklypu ribu ir tuo pagrindu gincyti žemes sandorius, ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes su ieškiniu i teisma kreipesi 2006-10-16, jau galiojant CK 1.125 str. nustatytam dešimties metu ieškinio senaties terminui sandoriams gincyti.

Šioje byloje gincas tarp šaliu negali buti išsprestas vien išsprendus ginca del šaliu sklypu ribu nekeiciant sklypu plotu, nes gretimi sklypai, esantys Karimu g. 35 ir Karimu g. 41 jau yra suformuoti ir yra kitu asmenu privati nuosavybe. Keiciant tik ieškovu bei atsakovu sklypu ribas ir nekeiciant sklypu plotu, kiltu grandinine sklypu ribu keitimo reakcija visoje Karaimu gatveje, nes gretimai nera laisvos valstybines žemes, kurios saskaita galima butu atitaisyti padarytas sklypu formavimo klaidas.

Aukšciausiasis teismas formuodamas teismu praktika del ieškinio senaties taikymo yra nurodes, kad teismas ieškinio senati reglamentuojancias teises normas, tarp ju ir teises normas del ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi taikyti ex officio, t. y. nesvarbu, ieškovas pareiške prašyma atnaujinti praleista ieškinio senaties termina ar ne. Jeigu teismas pripažista, kad ieškinio senaties terminas praleistas del svarbios priežasties, pažeista teise turi buti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2003 m. gegužes 21 d. nutartis civilineje Nr. 3K-3-616/2003.

Ieškovai neprašo teismo atstatyti ieškinio senaties termina, taciau tos aplinkybes, kad iki 2003 m. ieškovas naudojosi savo žemes sklypu pagal susiklosciusi faktini naudojima, tikejo, kad jam parduoto žemes sklypo plotas pasikeite atlikus faktiškai naudojamo sklypo kadastrinius matavimus laikytina svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi savo teisems ginti gincijant žemes sklypu plotus. Todel teismas ex officio atnaujina ieškovui praleistus ieškinio senaties terminus.

CK 1.138 str. nustato, kad teismas asmenu pažeistas teises gina šiame straipsnyje nurodytais budais neviršydamas savo kompetencijos. Todel reikalavimai teismui turi buti suformuluoti taip, kad ju sprendimas butu priskirtas teismo kompetencijai ir, kad juos patenkinus, teismo sprendimas asmeniui sukeltu tas teisines pasekmes, kuriu jis siekia. Šioje byloje ieškovai siekia, kad ju namu valdos žemes sklypas (ribos ir plotas) atitiktu nuo seno nusistovejusi faktini naudojima pagal namu valdos technines inventorizacijos bylos duomenis. Tam kad butu pasiektas šis tikslas, turetu buti panaikinti administraciniai teises aktai kuriais nustatyti ieškovu ir atsakovu žemes sklypu plotai ir ribos, bei ju pagrindu sudaryti žemes sandoriai, o žemes reforma vykdancios institucijos turetu laikantis teises aktu reikalavimu iš naujo suformuoti žemes sklypus ir nustatyti ju plotus. Taciau tokiu reikalavimu ieškovas nereiškia. CPK 265 str. draudžia teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir patenkinti ju daugiau negu prašo ieškovas, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši byla nera priskiriama bylu kategorijai, kur teismas galetu išeiti už pareikštu reikalavimu. Kaip matyti iš pareikštu reikalavimu, ieškovas iš esmes reikalauja, kad teismas pradetu vykdyti žemes reformos darbus, t.y. nustatytu ieškovui parduodamo žemes sklypo plota (7, 8 reikalavimas); iš naujo suformuotu ieškovui žemes sklypa (6,9,10 reikalavimai). Žemes reformos darbus vykdo tam igaliotos valstybes institucijos (Žemes reformos istatymo 16 str.). Teismui tokia teise nesuteikta, todel šie reikalavimai negali buti tenkinami.

CPK 4.45 str. nustato,kad jeigu sklypu savininkai nesutaria del gincytinu sklypo ribu ir jos nera aiškios iš esamu dokumentu, ribas nustato teismas. Tai reiškia, kad teismas gali spresti tik del neaiškiu sklypu ribu. Šioje byloje ginco sklypu ribos yra aiškios, užfiksuotos kadastro žemelapyje, jos nepersidengia, tarp sklypu nera tarpu ar pan. Ieškovu netenkina esamos sklypo ribos. Taciau, nors ieškovo sklypo ribos nustatytos ydingai, istatymas nesuteikia teismui teises pertvarkyti žemes sklypus, keiciant aiškias ju ribas. Ieškovas siekdamas pakeisti sklypo ribas, siekia pakeisti ir savo žeme sklypo plota taip, kad jis atitiktu namu valdos technines inventorizacijos bylos duomenis ir sudarytu 497 kv.m., gincija atsakovu žemes sklypu pirkimo pardavimo sutartis ir Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 isakyma Nr. 643-79 del žemes sklypo, esancio Karaimu g. 39, Trakai, Traku r. sav., pardavimo atsakovams J. T. ir C. C. dalyje del bendro 41 m² ploto. Kadangi tiek ieškovu, tiek atsakovu žemes sklypu plotai nustatyti ne pagal namu valdu technines inventorizacijos bylu duomenis, nenurodant tokiu plotu nustatymo pagrindo, darytina išvada, kad atsakovu žemes sklypo plotas buvo nustatytas nesilaikant Žemes reformos istatymo 9 str. reikalavimu ir Valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, todel Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 isakyma Nr. 643-79 ir atsakovu žemes sklypu pirkimo pradavimo sutartys pripažintinos negaliojanciomis gincijamoje dalyje.

Ieškinio reikalavimas žemes sklypo, unikalus Nr. 7977-0002-0073, esanciame Karaimu g. 39, Trakai, Traku r. sav., plana su nustatytomis posukio tašku koordinatemis ir jo ribu registracija kadastro žemelapyje, netenkintinas, nes pripažinus iš dalies negaliojanciais sandorius del šio sklypo, žeme sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas neišnyksta. Pakeitus atsakovu žemes sklypo kadastro duomenis, jeigu nuo to keisis žemes sklypo ribos, bus keiciamas ir kadastro žemelapis laikantis kadastro duomenu keitimo tvarkos. Tam nereikalingas teismo sprendimas del ankstesniu sklypo ribu registracijos panaikinimo.

A. E. Tylertas (sunus) ginco žemes sklypa igijo iš savo tevu neatlygintino sandorio pagrindu šios bylos nagrinejimo metu, todel jis nelaikytinas sažiningu igijeju. Del ko gincijama dovanojimo sutartis taip pat pripažintina iš dalies negaliojancia.

Atsakovu sudarytus žemes sandorius pripažinus iš dalies negaliojanciais, 41 kv.m. žemes sklypo dalis gražintina valstybei, tam, kad kiek leidžia valstybei perduotas žemes plotas, butu iš esmes išspresta šaliu žemes sklypu suformavimo problema (CK 6.145 str.).

Ivertinus tai, kad ginco žemes sklypai buvo netinkamai suformuoti ir parduoti šalims del žeme reforma vykdanciu instituciju veiksmu (neveikimo), bylinejimosi išlaidos ieškovams ir valstybei priteistinos iš atsakovu - Traku rajono savivaldybes administracijos ir Nacionalines žemes tarnybos prie žemes ukio ministerijos - lygiomis dalimis.

Ieškovai šioje byloje patyre šias bylinejimosi išlaidas: 572,5 Lt žyminis mokestis, 6962 Lt advokato pagalbai, 251 Lt dokumentu rengimui, 746,51 Lt už apeliacinius skundus, 3025 Lt už ekspertize. Iš viso ieškovas J. F. patyre 11557 Lt bylinejimosi išlaidu. Ivertinus tai, kad šiuo sprendimu tenkinama puse ieškovo reikalavimu, iš atsakovu jam priteistina puse turetu bylinejimosi išlaidu, išskyrus išlaidas, patirtas paduodant apeliacinius skundus, nes jo apeliaciniais skundai buvo patenkinti (CPK 93 str.).

Atsakovams J. T. ir E. T. (sunui) reikšti reikalavimai yra patenkinti, todel ju turetos bylinejimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93 str.). Kiti atsakovai duomenu apie turetas bylinejimosi išlaidas nepateike.