- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-1277-785/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00461-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Nerijus Meilutis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio, Algerdo Urbšio,
apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 93-570 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2011 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 21 d.Komisijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. priimtu nutarimu Nr. 93-570 nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 metų 6 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau A. S. neteistas.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis A. S. tik nuo 2016 m. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ši pažanga nėra pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, A. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi teismas nepatvirtino Komisijos nutarimo, o analizavo taikymo galimybę. Pažymi, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Europos Komisijos Ministrų komiteto rekomendacijas Nr. R (03) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, BK 2 straipsnio 6 punktą. Nurodo, kad nuobaudų neturi, o paskutinę - sugebėjo panaikinti prieš terminą.Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau, kolegijos vertinimu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 26 balai (žema) ir jo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi (buvo 37 balai). Tačiau šiuo atveju nors pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra, tačiau ji pripažintina nepakankama. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį A. S. buvo paskatintas septynis kartus, nuo 2015 m. lapkričio 16 d. nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, prisideda prie būrio gerbūvio gerinimo darbų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuobaudų neturi, paskutinė panaikinta prieš terminą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti. Vis dėlto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra ryšiai (gyveno su sugyventine, tačiau tarpusavio konflikto metu nuteistasis ją nužudė) bei mąstymas ir elgesys (netinkamų strategijų pasirinkimas). A. S. bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai. Nuteistasis keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, nors šiuo metu nuobaudos ir negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas.Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, pastovaus pajamų šaltinio neturi, yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų. Teismo sprendimu iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, kurį jis buvo pradėjęs dengti iš gaunamo atlyginimo, tačiau šiuo metu pajamų negauna. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo finansinius įsipareigojimus vykdo tik paviršutiniškai, nesistengdamas kuo greičiau atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Tai rodo ne tik jo nepakankamą gebėjimą rinktis tinkamus elgesio modelius, bet ir atsainų požiūrį į nusikaltimų aukas.Skunde nuteistasis mini Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį su jam palankiais motyvais, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo, ir tariamai pakartotinai vertino jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, yra neteisingi. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. S. (A. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.