Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, el. paštas: (duomenys neskelbtini)teistas:

1) 2017-01-12 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - viešieji darbai 4 mėn.,įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2018-04-24 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 m., baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2021-07-14 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn., paskiriant intensyvią priežiūrą -buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) 2022-12-28 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn., paskiriant intensyvią priežiūrą -buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmę atlikęs, 2023-07-18 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. K. 2024 m. liepos 26 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,40 prom. neblaivumas), tarpusavio konflikto, kilusio dėl asmeninių priežasčių, metu, tyčia sudavė vieną kartą ranka tėvui G. K. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą dešiniame antakyje, tuo padarė nukentėjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

L. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, 2024 m. liepos mėn. 26 d. buvo namuose ir vienas kambaryje gėrė degtinę. Namuose buvo ir tėvas G. K., kuris kitame kambaryje taip pat vartojo alkoholį. Su tėvu kartu vartoti alkoholio negali, nes jų santykiai ir taip jau daug metų įtempti. Kažkuriuo metu nekviestas į jo kambarį atėjęs tėvas pradėjo jam priekaištauti, kad daug geria, nors ir pats dažnai vartoja alkoholį. Pradėjo jį vyti iš kambario lauk. Tėvas iš kambario išėjo, o jis išėjo į lauką parūkyti. Netrukus atėjo parūkyti ir tėvas, žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu susistumdė ir jis sudavė tėvui vieną kartą delno apatine dalimi į veido sritį, kur pataikė tiksliai pasakyti negali, nuo ko jis nugriuvo verandoje ant betoninių grindų. Yra pasiryžęs vėl vykti ir gydytis nuo alkoholio, nes su tėvu dažniausiai konfliktai ir kyla kada abu būna neblaivūs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusysis G. K. paaiškino, kad 2024 m. liepos mėn. 26 d. buvo namuose su kartu gyvenančiu sūnumi L. K.. Abu vartojo alkoholį, kiek žino, gėrė sidrą, degtinę. Po kurio laiko apsižodžiavo, vienas kitam priekaištavo, abu nuėjo į namuose esantį prieangį parūkyti. Konfliktas tęsėsi ir sūnus jam ranka sudavė į veido sritį, į dešinės pusės antakį. Kadangi jis ne pirmą kartą patyrė fizinį skausmą nuo sūnus, jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykus policijos pareigūnams sūnus toliau elgėsi agresyviai, grasino jam, kad su tėvu susidoros. Tarp jo ir sūnaus konfliktai kyla ne pirmą kartą, žodiniai konfliktai namuose kyla dažnai.

2024 m. liepos 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28825-24, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tyrimas pradėtas pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. G. tarnybinį pranešimą, kad 2024 m. liepos mėn. 26 d.,14 val. 44 min., gautas pranešimas dėl smurto atvejo. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėjas G. K., kuriam nustatytas 1,16 prom. neblaivumas, paaiškino, kad namuose vykusio konflikto metu, sūnus L. K., kuriam nustatytas 3,40 prom. neblaivumas, sudavė jam vieną kartą kumščiu į dešinį antakį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Iš 2024-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, apžiūros metu, tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta.

Iš 2024-07-26 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė ir policijos pareigūnus kvietė nukentėjęs G. K., smurtu įtariamas asmuo - L. K..

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijos matyti, kad 2024-07-26, 15.06 val., įtariamajam L. K. nustatytas 3,40 prom. neblaivumas, 2024-07-26, 15.09 val., nukentėjusiajam G. K. nustatytas 1,16 prom. neblaivumas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 320/2024(10) matyti, kad G. K. nustatyta muštinė žaizda dešiniame antakyje. Sužalojimas būdingesnis smūgio sudavimui ir padarytas vieno smūgio pasėkoje. G. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2024-09-11 ieškinio dėl žalos atlyginimo Nr. 37929 matyti, kad, dėl G. K. padarytų sužalojimų, gydymo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 53,06 eurų turtinė žala.

Iš 2024-09-13 mokėjimo nurodymo Nr. 1330077386 matyti, kad L. K. sumokėjo ieškinyje nurodytą sumą ir atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Įrodyta, kad kaltinamasis 2024 m. liepos 26 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini)namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto, dėl asmeninių priežasčių, metu, tyčia sudavė vieną kartą ranka tėvui G. K. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą dešiniame antakyje, taip nukentėjusiajam G. K. nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį- teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, dirbantis, baustas administracine tvarka.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, taikant intensyvią priežiūrą bei nustatant įpareigojimus, galinčius keisti kaltinamojo elgesį.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa savo pateikto ieškinio atsisakė. Teismas priima civilinio ieškinio atsisakymą ir civilinio ieškinio klausimas byloje nesprendžiamas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir proceso išlaidų byloje nebuvo, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą- nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. K. bausmės metu nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per 6 ( šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą- nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. K. bausmės metu nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per 6 ( šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024-07-26 iki 2024-09-27, (dvi dienas) ir laikyti, kad L. K. atliko 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Pradėjus vykdyti bausmę, L. K. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.