- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- eI-393-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02241-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
- Atsakovas
- R. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. T., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto 39-ojo notaro biuro
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Žulytės-Janulionienės ir Ivetos Pelienės,
dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei D. K., atsakovui R. V., atsakovo atstovei J. B., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei L. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, D. B., R. V. ir R. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. T. (D. T.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto 39-ojo notaro biuro notarei E. P. dėl sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą padavė teismui pareiškimą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-27 sprendimo Nr. 2.11-42-3912 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. P.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P., perduodant neatlygintinai jo nuosavybėn 4,38 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 283/438 dalis (2,38 ha); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2010-11-18 sprendimo Nr. S46-101 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. B.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. B., perduodant neatlygintinai jos nuosavybėn 4,38 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 155/438 dalis (1,55 ha); 3) pripažinti negaliojančia 2009-03-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria E. P. paveldėjo A. P. 283/438 dalis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia 2009-05-14 sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria E. P. pardavė R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su R. V. 283/438 dalis žemės sklypo, vandens ūkio paskirčiai, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančia 2011-05-19 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. B. pardavė R. V. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. V., 155/438 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis; 6) taikyti restituciją – grąžinti Lietuvos valstybei 4,3800 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ); 7) priteisti iš valstybės R. V. ir R. V. – 3 332 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje Viešojo intereso gynimo skyriuje 2018-06-04 buvo gautas NŽT Elektrėnų skyriaus 2018-05-29 raštas Nr. 51SD-1101-(14.51.92.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ dėl neteisėtai privačion nuosavybėn perleisto (duomenys neskelbtini) ežero, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) . Atlikus tyrimą dėl viešojo intereso pažeidimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko (toliau - Apskrities viršininkas) 2009-01-27 sprendimu Nr. 2.11-42-3912 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): A. P.“ mirusiam A. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko Z. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 28,72 ha vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam bendrą 2,83 ha žemės sklypo vandens ūkio paskirčiai su 1,55 ha Lietuvos Respublika (4,38 ha) dalį (Nr. 961-3).
Iš Vandens įstatymo ir kitų teisės aktų normų matyti, kad tiek administracinių aktų priėmimo metu galiojo, tiek šiuo metu galioja aiškios nuostatos draudžiančios atkurti nuosavybės teises į telkinius, kurie priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams. Kaip patvirtina iš Lietuvos centrinio archyvo gauti dokumentai, (duomenys neskelbtini), iki 1940 metų nuosavybės teise priklausė valstybei. Todėl šis ežeras kaip valstybinės reikšmės vandens telkinys negali būti privačios nuosavybės teisės objektas ir neatlygintinai perduotas kaip lygiavertis turtas vietoj turėto vandens telkinio.
Nustačius, kad (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio 2,38 ha dalis Apskrities viršininko 2009-01-27 sprendimu Nr. 2.11-42-3912 perduota neatlygintinai A. P. nuosavybėn, ir 1,55 dalis NŽT 2010-11-18 sprendimu Nr. 46S-101 perduota neatlygintinai D. B. nuosavybėn, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė valstybei, pagal teisinį reguliavimą priskiriamas išimtine valstybės nuosavybe esantiems valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams (vidaus vandenims) ir yra išimtas iš apyvartos daiktas, kuris negali būti privatizuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Apskrities viršininkui 2009-01-27 priimant sprendimą Nr. 2.11-42-3912 ir NŽT 2010-11-18 priimant sprendimą Nr. 46S-101 buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str., CK 4.7 str. nuostatos, todėl minėti administraciniai aktai naikintini kaip neteisėti ir prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Tai atitiktų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose (2014-12-29 nutartis a. b. Nr. A146- 1353/2014). Panaikinus ginčijamus administracinius aktus (jų dalis), kurių pagrindu valstybės turtas neteisėtai buvo perduotas privačion nuosavybėn, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės - vėlesni sandoriai (jų dalys) ir atkuriama iki ginčijamų aktų priėmimo buvusi padėtis. Vien administracinių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Panaikinus neteisėtą Apskrities viršininko 2009-01-27 sprendimo Nr. 2.11-42-3912 dalį ir NŽT 2010-11-18 sprendimą Nr. 46S-101 turi būti pripažinti negaliojančiais visi vėlesni jų pagrindu sudaryti sandoriai.
Panaikinus Apskrities viršininko sprendimo dalį ir NŽT sprendimą taikytina restitucija natūra, t. y. 4,3800 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį patenka (duomenys neskelbtini) ežeras, iš paskutiniųjų turto įgijėjų R. V. ir R. V. grąžintinas valstybės nuosavybėn (LR CK 1.80 str. 2 d.). Valstybė įpareigotina turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu turto rinkos kainos. Grąžinus valstybei neteisėtai įgytą vandens ūkio paskirties žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikant restituciją, paskutiniams žemės sklypo valdytojams iš Lietuvos valstybės priteistinos šio turto įsigijimo išlaidos. Restitucijos būdu iš valstybės paskutiniesiems turto įgijėjams grąžintinos pinigų sumos apskaičiuotinos įvertinus 2009-05-14 ir 2011-05-19 pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas žemės sklypo dalių sumas. R. V. už 283/438 dalis ginčo žemės sklypo, įsigyto iš E. P., priteistina 2 028 Eur (7 000 Lt), už 155/438 dalis žemės sklypo, įsigyto iš D. B. – 1 304 Eur (4 500 Lt).
Atsakovė NŽT su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime išdėsto ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nurodo, kad Apskrities viršininko 2009-02-27 sprendimu Nr. 2.11-42-3912 ir NŽT 2010-11-18 sprendimu Nr. S46-101 pretendentams A. P. ir D. B. atkūrus nuosavybės teises į vandens telkinį t. y. (duomenys neskelbtini), kuris iki 1940 metų nacionalizacijos priklausė valstybei nuosavybės teise, ir negali būti privačios nuosavybės teisės objektais, buvo pažeistos imperatyvios Žemės, Žemės reformos ir Vandens įstatymo nuostatos.
Pagal visuotinai žinomą teisės principą ex injuria jus non oritur (lot. – iš ne teisės teisė neatsiranda) panaikinus neteisėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti pripažinti negaliojančiais ir jų pagrindu sudaryti sandoriai.
R. V. ir R. V., panaikinus minėtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), negali būti laikomi teisėtais šio vandens telkinio savininkais, nes šis vandens telkinys negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarčių objektu. Nuosavybės teisės perėjimas pirkomo-pardavimo sutarčių pagrindu R. V. ir R. V. yra neteisėto administracinio akto sukeltas teisinis padarinys, kuris turi būti pašalintas, konkrečiu atveju, panaikinant pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu buvo perleistos daiktinės teisės į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Panaikinus teisės aktų normoms prieštaraujančius administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytus sandorius turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-518/2011). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pripažinus neteisėtu administracinį aktą (sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo), kuriuo piliečiui atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės paviršinius vandens telkinius, taikytina modifikuota restitucija, t. y. restitucija taikytina tik valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas piliečiui, kuriam neteisėtu administraciniu aktu atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės paviršinį vandens telkinį, pripažintinas baigtu.
A. R. V. ir R. V. su pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atitinka Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 9 p. nustatytą kriterijų (paviršiniai vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise), todėl nepriklausomai nuo to, kad šis ežeras, neįrašytas į Valstybinės reikšmės vidaus vandenų sąrašą, patvirtintą 2003-10-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1268, jis yra valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys pagal įstatymą ir yra išimtinė valstybinė nuosavybė. Mano, kad ginčijamais sprendimais Apskrities viršininkas ir NŽT, atkurdama nuosavybės teises į valstybinės reikšmės paviršinį vandens telkinį, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Vandens įstatymo 4 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., Žemės įstatymo 6 str. nuostatas, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais, tuomet turi būti taikoma restitucija natūra, valstybinės reikšmės vidaus telkinius grąžinant Lietuvos valstybei.
Nagrinėjamu atveju, nuosavybės teisių atkūrimas, po to perleidimas buvo vykdomas pažeidžiant imperatyvias minėtų teisės aktų nuostatas. Pardavėjai nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jie neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Viena iš esminių ir pirkimo-pardavimo sąlygų - pardavėjo ir daikto savininko pareiga patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą (CK 6.321 str. 4 d., 6.432 str. 2 d.). Minėti principai įpareigoja ir pirkėją domėtis, kaip pardavėjas įgyvendina šią pareigą. Nežinojimas ar nesidomėjimas tokiomis aplinkybėmis vertintinas kaip pardavėjo/pirkėjo nerūpestingumas ir neatidumas. Be to, pagal CK 1.6 str. nuostatas įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Tai, kad pirkėjai nežinojo ar netinkamai suprato Vandens įstatymo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nereiškia, kad jie neturėjo ir negalėjo žinoti, kad pardavėjas nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims (pirkėjui). Dėl to mano, kad naikinant ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai (jų dalys), perleisti tretiesiems asmenims, neturėtų būti taikomos CK 4.96 str. nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises. Be to, pagal CK 4.7 str. 2 d. valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas. Kadangi ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto (išimtinės valstybinės nuosavybės - valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių) jos remiantis CK 1.80 str. 1 d. yra niekinės ir negaliojančios.
Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas ir formuojamą teismų praktiką jas aiškinant, mano, kad ginčijami Apskrities viršininko ir NŽT sprendimai bei ginčijami vėlesni sandoriai, kuriais privačion nuosavybėn perleisti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniai yra neteisėti (prieštaraujantys imperatyviom teisės aktų nuostatoms) ir turi būti pripažinti negaliojančiais, tuomet turi būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės vidaus vandenis grąžinant Lietuvos valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškimą tenkinti. A. R. V. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovės palaikė atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą išdėstytus argumentus ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Apskrities viršininko 2009-02-27 sprendimo Nr. 2.11-42-3912 ir NŽT 2010-11-18 sprendimo Nr. S46-101, kuriais pretendentams A. P. ir D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisė į vandens telkinį, t. y. (duomenys neskelbtini), kuris iki 1940 metų nacionalizacijos priklausė valstybei nuosavybės teise ir dėl šių administracinių aktų pagrindu sudarytų civilinių sandorių teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje Viešojo intereso gynimo skyriuje 2018-06-04 buvo gautas NŽT Elektrėnų skyriaus 2018-05-29 raštas Nr. 51SD-1101-(14.51.92.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ dėl neteisėtai privačion nuosavybėn perleisto (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Gindama viešąjį interesą, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė 2018-07-04 per EPP sistemą padavė pareiškimą teismui, prašydama panaikinti administracinius aktus ir šių sprendimų pagrindu sudarytus civilinius sandorius bei taikyti restituciją natūra.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje dėl viešojo intereso gynimo turi būti nustatyta, nuo kokios datos turi būti skaičiuojama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (LVAT 2014-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2014 ir kt.). Nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turi būti atliktas tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimas. Šiuo atveju, terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo 2018-06-04, t. y. nuo NŽT Elektrėnų skyriaus 2018-06-04 rašto Nr. 51PS-1101-(14.51.92), kuriuo ši institucija kreipėsi į prokuratūrą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo, gavimo dienos. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, kad prokurorė informaciją apie viešojo intereso pažeidimą šioje ginčo situacijoje buvo gavusi anksčiau nei iš minėto NŽT Elektrėnų skyriaus rašto. Todėl pareiškėja pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo pateikė, nepraleisdama kreipimosi į teismą termino.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė į teismą kreipėsi gindama viešąjį interesą. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Taigi, nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Teismas kiekvieną kartą ad hoc turi nustatyti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).
Byloje nustatyta, kad Apskrities viršininko 2009-01-27 sprendimo Nr. 2.11-42-3912 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ 1.3. p. A. P. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,38 ha vandens telkinio ežero „(duomenys neskelbtini)“ dalį (238/438 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrame 4.38 ha ploto, vandens ūkio paskirties, bendro naudojimo vandens telkiniai, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
NŽT 2010-11-18 sprendimo Nr. S46-101 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. B.“ 1.3. p. D. B. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,55 ha vandens telkinio ežero „(duomenys neskelbtini)“ dalį (155/438 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrame 4.38 ha ploto, vandens ūkio paskirties, bendro naudojimo vandens telkiniai, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Pagal 2009-03-25 Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarės F. V. išduotą Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) E. P. paveldėjo A. P. (mirusio (duomenys neskelbtini)) turą, tame tarpe 283/438 dalis žemės sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini).
E. P. 2009-05-14 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 283/438 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė ir perdavė R. V..
D. B. 20011-05-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 283/438 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė ir perdavė R. V..
LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis procesas, kurio tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenė yra suinteresuota tinkamu, teisėtu ir skaidriu nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Nuosavybės teisių atkūrimu iš esmės siekiama bent iš dalies atkurti socialinį teisingumą, buvusį iki Lietuvos Respublikos okupacijos ir po jos sekusio nekilnojamojo turto nacionalizavimo. Nuo jo skaidrumo, teisėtumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus. Visuomenės interesą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų skaidriai ir teisėtai, pagrindžia ir ypatingas nuosavybės teisių atkūrimo objektas, t. y. žemė, miškai ir vandens telkiniai. Šių objektų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (LVAT 2007-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009).
Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisinai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Obelių ežero perdavimas atsakovams neabejotinai turi reikšmės valstybės ir visuomenės interesams, o tai reiškia, kad Prokurorė į teismą kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Teismų praktikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas; 2008-02-20 nutarimas; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; LVAT 2011-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės (LVAT 2017-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1088-525/2017; 2017-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-837-525/2017).
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04, 2007-07-05 nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Konstitucinio Teismo 2007-07-05, 2007-09-06, 2008-05-20 nutarimai, 2008-07-04 sprendimas). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas laikantis griežtai teisės aktų numatytų reikalavimų, turi būti įvertinama, ar objektas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, nėra išperkamas valstybės, taip ribojant nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1–8 punktuose išvardytiems objektams, tarp jų valstybinės reikšmės vidaus vandenims (Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima (redakcija, galiojusi 2008-01-01 – 2008-11-25, 2015-01-01 – 2015-12-10, aktuali redakcija nuo 2018-05-01).
Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-30 iki 2009-12-28, nuo 2009-12-29 iki 2016-08-01), kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, kurių sąrašą nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-05-21 įsakymu Nr. 276 buvo patvirtintas Aplinkosauginių kriterijų, kuriais vadovaujantis vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, sąrašas, kurio 4.5 punktu sąrašui priskirti vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise ir į kuriuos buvę savininkai įstatymų nustatyta tvarka nėra pareiškę savo teisių. Ši nuostata su tam tikrais pakeitimais (Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2009-12-16 išvada Nr. XIP-1318(2) „Dėl Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3, 4, 16, 19, 22, 29, 31, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“) buvo perkelta į Vandens įstatymo 2009-12-17 redakcijos Nr. XI-580 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą (jei paviršiniai vandens telkiniai iki 1940 m. priklausė valstybei nuosavybės teise).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnį, išimtine valstybės nuosavybės teise valstybei priklausantys daiktai yra išimami iš civilinės apyvartos – jie negali būti perleidžiami.
Į bylą pateiktas Apskrities žemėtvarkos komisijos 1910 m. projektinis planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nenurodytas kaip privatus. Tai, kad (duomenys neskelbtini) nenurodytas kaip privatus patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-06-15 raštu Nr. R4-1497 pateikti Valstybinių miškų direkcijos Vilniuje archyviniame fonde, ežerų matavimo ir kitos dokumentacijos 1932-1935 m. byloje esančių 1934-11-13 dokumento ir 1935-02-15 nutarimo nuorašų duomenys. Valstybinės miškų direkcijos Vilniuje 1934-11-13 rašte Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ribojasi su valstybine miško žeme, todėl hipotekos įforminimas valstybės naudai nėra būtinas bei prašo įvertinti ežerą, sprendžiant jo išnuomojimą žvejybos tikslams (dėl ko valstybė patiria nuostolius dėl negaunamų pajamų.). 1935-02-15 Vilniaus-Trakų apskrities seniūno sprendimu (duomenys neskelbtini) pripažintas atviru vandens telkiniu, t. y. neturinčiu periodiškai besikartojančio sujungimo su kitais vandens telkiniais, tinkančio žuvų migracijai, todėl netinkantis žvejybai. Konstatuotina, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad nėra archyvinių dokumentų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) buvo privatus ir galėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) iki 1940 metų buvo valstybės nuosavybė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis dėl (duomenys neskelbtini) nuosavybės, daro išvadą, jog minėtas ežeras iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, o tai reiškia, kad pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, nuo 1997-11-19 jis buvo priskirtas valstybinės reikšmės vandens telkiniams. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį ginčo situacijos reglamentavimą, spręstina, jog konkrečiu atveju nuosavybės teisių atkūrimas į (duomenys neskelbtini) privatiems asmenims ir jo perleidimas sandoriu kitiems privatiems asmenims nebuvo galimas.
Administracinėje byloje nustačius, kad ginčo žemės sklypas dar iki nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu jau buvo priskirtas valstybei išimtine nuosavybės teise, ginčijami administraciniai aktai – Apskrities viršininko 2009-01-27 sprendimo Nr. 2.11-42-3912 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. P.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P., perduodant neatlygintinai jo nuosavybėn 4,38 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 283/438 dalis (2,38 ha) ir NŽT 2010-11-18 sprendimo Nr. S46-101 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. B.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. B., perduodant neatlygintinai jos nuosavybėn 4,38 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 155/438 dalis (1,55 ha), prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatoms, todėl yra neteisėti ir naikintini.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (LVAT 2009-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-65/2009). Panaikinus kaip neteisėtus minėtus administracinius aktus, tenkintini išvestinio pobūdžio reikalavimai dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, sandorių, prieštaraujančių įstatymo imperatyvioms normoms, panaikinimo, panaikinant: 2009-03-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria E. P. paveldėjo A. P. 283/438 dalis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2009-05-14 sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria E. P. pardavė R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su R. V. 283/438 dalis žemės sklypo, vandens ūkio paskirčiai, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2011-05-19 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria D. B. pardavė R. V. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. V., 155/438 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis.
Konstatavus, kad ginčijamas vandens telkinys nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, kad jis neteisėtai perleistas privačių asmenų nuosavybėn, jis turi būti grąžinamas valstybės nuosavybėn, todėl taikant restituciją R. V. ir R. V. įpareigotini grąžinti Lietuvos valstybei – 4,3800 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Iš pareiškėjos pareiškimo argumentų bei paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, spręstina, kad pareiškėja, prašydama priteisti iš valstybės atsakovams pareiškime nurodytas sumas, vertino sandorių sutartyse nurodytas žemės sklypo dalių kainas.
Dėl kompensacijos (restitucijos taikymo) dydžio nustatymo yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, todėl jomis būtina remtis ir šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. Č. ir kt., bylos Nr. 3K‑3-92/2015, LVAT 2018-04-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-247-261/2018). B. P. prieš Lietuvą (§ 66) EŽTT pažymėjo, kad panašių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Pagal EŽTT praktiką, jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė.
Grąžinus Lietuvos valstybei vandens ūkio paskirties žemės sklypo kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) neteisėtai įgytas dalis, taikant restituciją, paskutiniams žemės sklypo dalių valdytojams iš Lietuvos valstybės priteistina žala, kuria kompensuojama paimtų žemės sklypų vertė. Restitucijos būdu iš valstybės paskutiniesiems turto įgijėjams grąžintinos pinigų sumos apskaičiuotinos įvertinus 2009-05-14 ir 2011-05-19 pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas žemės sklypo dalių sumas. R. V. už 283/438 dalis ginčo žemės sklypo, įsigyto iš E. P., priteistina 2 028 Eur (7 000 Lt), R. V. už 155/438 dalis žemės sklypo, įsigyto iš D. B. – 1 304 Eur (4 500 Lt).
Teismo posėdyje atsakovas R. V. suabejojo dėl kompensacijos dydžio. R. V. nuomone į kompensacijos sumą turėjo būti įskaičiuotos papildomos išlaidos, t. y. notaro, turto įregistravimo ir kiti mokesčiai. Konstatuotina, kad atsakovai nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų, patvirtinančių papildomas turto įsigijimo išlaidas, todėl pareiškėja pagrįstai kompensaciją paskaičiavo, vertindama tiesiogines turto įsigijimo išlaidas. Atsakovams išaiškintina, kad jiems nėra užkirstas kelias kito teisminio proceso metu kelti reikalavimus dėl papildomų išlaidų ar žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. ir 4 p., 132 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-27 sprendimo Nr. 2.11-42-3912 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. P.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P., perduodant neatlygintinai jo nuosavybėn 4,38 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 283/438 dalis (2,38 ha).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010-11-18 sprendimo Nr. S46-101 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. B.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. B., perduodant neatlygintinai jos nuosavybėn 4,38 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 155/438 dalis (1,55 ha).
2009-03-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria E. P. paveldėjo A. P. 283/438 dalis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
2009-05-14 sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria E. P. pardavė R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su R. V. 283/438 dalis žemės sklypo, vandens ūkio paskirčiai, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
2011-05-19 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria D. B. pardavė R. V. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. V., 155/438 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis.
Taikyti restituciją – grąžinti Lietuvos valstybei iš atsakovų R. V. ir R. V. 4,3800 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovams: R. V. – 2 028 Eur, R. V. – 1 304 Eur.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.