Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 2 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 163/93 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 225 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto teismo 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė 4 metai 5 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo.

N. M. nuteistas už tai, kad 1992 m. lapkričio 27 d. apie 21 val. 30 min. jis ir dar vienas asmuo, būdami girti, prie stadiono šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, nes mokykloje, prie kurios įvyko konfliktas, vyko šokiai, buvo daug jaunuolių ir, rodydami aiškų visuomenės negerbimą, sumušė nepilnametį. Teisiamieji spyrė nukentėjusiajam, dėl ko jis buvo lengvai sužalotas, sukėlė jam trumpą sveikatos sutrukdymą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. gegužės 2 d. gautas N. M. atstovės advokatės (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriuo ji prašo N. M. veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Pareiškime N. M. atstovė pažymi, kad pagal BK 1961 8-1 straipsnio 2 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, BK 1961 225 str. 2 dalyje įtvirtintos nusikalstama veika yra laikoma sunkiu nusikaltimu. 1994 m. liepos 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-551 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, pataisos darbų ir baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo, kuriuo 1995-07-05 buvo pakeista BK1961 8-1 straipsnio 2 dalies redakcija ir BK 1961 225 str. 2 dalyje numatytas chuliganizmas nebebuvo laikomas sunkiu nusikaltimu.

Atstovė taip pat cituoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose. Asmenys, dirbdami su vaikais privalo turėti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Nauji reikalavimai turėti QR kodą darbui su vaikais, kaip pažymima pareiškime, įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Dėl naujo reguliavimo N. M. kreipėsi dėl QR kodo suteikimo, tačiau jam jis išduotas nebuvo, motyvuojant tuo, kad jis 1993 m. kovo 29 d. nuosprendžiu teistas už sunkų nusikaltimą.

Pareiškime pažymima, kad susiklosčiusi situacija turi itin didelės reikšmės N. M. teisinei padėčiai. Nuo 2023 m. vasario 1 d. jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje kiemsargio pareigose. Naujas reikalavimas asmenims, dirbantiems įstaigose, kuriose yra teikiamos švietimo paslaugos vaikams, gali visiškai panaikinti N. M. galimybę dirbti mylimą kiemsargio darbą, kurį N. M. atlieka nepriekaištingai ir yra puikiai vertinamas. Be to, N. M. yra praradęs 45 % darbingumo lygio. Nustatytas neįgalumas stipriai riboja N. M. galimybes susirasti kitą darbą, kuriam jis gali būti pajėgus ir tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, o norint išlaikyti esamą darbo vietą (sargo pareigos švietimo įstaigoje) N. M. reikalingas QR kodas.

Pareiškime pažymima, kad N. M. nusikalstama veika, nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 1961 225 straipsnio 2 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 284 str. 1 d. dispozicijoje numatytą viešosios tvarkos pažeidimo veiką, kuri numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

N. M. yra atlikęs jam 1993 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl prašymas dėl bausmės pakeitimo neteikiamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362-1 straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

N. M. yra atlikęs 1993 m. kovo 29 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, teistumas išnykęs. Tačiau nagrinėjamu atveju jo veiksmų perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui toliau dirbti kiemsargio darbą, į kurį, kaip nurodyta jo atstovės pareiškime, nepriimami asmenys teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs ar panaikintas (ši nuostata įtvirtinta VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje).

BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas). 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies sankcija numatė laisvės atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Šis nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (1961 m. BK 8-1 straipsnio 2 dalis). 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbai, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų, taigi nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, N. M. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, paliekant jam 1993 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Šiuo konkrečiu atveju N. M. veikų perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, net atsižvelgiant į tai, kad N. M. bausmę yra atlikęs, teistumas yra išnykęs, lengvina jo teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamą veiką, sumažėja jų pavojingumas ir asmuo laikomas įvykdęs ne sunkių, o nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovės advokatės prašymas tenkinamas ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, N. M. veiksmai perkvalifikuojami pagal šiuo metu galiojantį įstatymą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju N. M. bausmę yra atlikęs, teistumas išnykęs, todėl bausmės jam nekeičiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362-1 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

N. M. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nekeičiant jam paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.