Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 21 d. laikotarpiu nuo 10.20 val. iki 10.30 val. patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) statomas neypatingas vienbutis gyvenamasis namas be statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2020 m. vasario mėnesį pradėjo namo statybą, nors dar nebuvo gavęs statybos leidimo. Statybą pradėjo dėl to, kad matė, kad artėja sunkmetis ir norėjo statybininkams suteikti darbus. Statinio projektas buvo įkeltas į Infostatybą, tačiau jis nebuvo suderintas.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė J. Š. paaiškino, kad institucija gauto skundo pagrindu 2020 m. balandžio 21 d. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), kur statomas gyvenamasis namas ir buvo nustatyta, kad neypatingo statinio statyba pradėta neturint statybą leidžiančio dokumento. Statytojui J. Š. buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei administracinio nusižengimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinių nusižengimų protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 4-10); fotonuotraukos (b. l. 11-16); planas (b. l. 16); VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. Š. ir A. Š. (b. l. 17-19); J. Š. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturėdamas statybos leidimo 2019 m. rudens gale - 2020 metų žiemą įrengė namo pamatus. Pamatai yra padaryti pagal brėžinius. Gailisi padaręs pažeidimą (b. l. 3, 20); J. Š. prašymas (b. l. 21); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas (b. l. 22-25); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, iš kurio matyti, kad J. Š. baustas administracine tvarka (b. l. 27-30).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Statybos įstatymo (Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog statybą leidžiantys dokumentas yra - leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje surinktais įrodymais pilnai įrodyta, jog neypatingo statinio - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, todėl jis baustinas.

J. Š. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą J. Š., atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. Š. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

J. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:20116635457.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalimi).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.