Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad 2001-09-15 mirė pareiškėjos močiutė V. B., gim. (duomenys neskelbtini). V. B. sutuoktinis S. (S.) B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. ir S. B. dukra, pareiškėjos motina D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-13). Po V. B. mirties atsirado palikimas. Be kita ko, iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. B. 1993-03-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Kuršėnų seniūnijos notaro biure paveldėjimo byla po V. B. mirties nuo notarės V. Jokantaitės-Birbilienės veiklos pradžios 2012-03-01 iki 2021-09-03 nėra pradėta, Testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimo faktą (b. l. 16).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos V. B. mirties pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) naudojosi namų apyvokos daiktais bei močiutės asmeniniais daiktais, mokėjo mokesčius (b. l. 17-19). Pareiškėja faktiškai rūpinasi velionės turtu iki šiol. Pareiškime nurodyta, kad minėtame bute su pareiškėja gyveno ir pirmesnės eilės įpėdinė – mirusiosios dukra D. B.. Byloje nėra duomenų, kad palikėjos dukra D. B. priėmė palikimą faktiniu valdymu, kad rūpinosi palikėjos turtu ir siekė prisiimti visas iš palikimo kylančias teises ir pareigas. Pareiškime nurodyta, kad D. B. sirgo ir pareiškėja ją prižiūrėjo, būtent pareiškėja priėmė ir rūpinosi močiutės palikimu. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie kitus teisę į palikimą turinčius tos pačios ar ankstesnės eilės įpėdinius. Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus kitokia tvarka nei juridinio fakto nustatymas.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo močiutės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti po V. B. mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.