Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kernesta“ atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto vizija“ ieškinį atsakovams R. D. (R. D.) ir M. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1549-253/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Kernesta“ ir bankrutuojančios įmonės administratore skyrė UAB ,,Bankroto vizija“. Teismas įpareigojo UAB ,,Kernesta“ vadovą (savininką) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimis patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 2031,58 Eur sumai. Nustatyta, kad nuo 2014-02-11 iki 2017-02-20 UAB ,,Kernesta“ akcininkas ir vadovas buvo atsakovas M. P., o nuo 2017-02-20 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo - atsakovas R. D..

Bendrovės vadovas organizuoja bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais. Jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, šiuo atveju bendrovės vadovas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Tokiu atveju įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Uždaroji akcinė bendrovė „Kernesta“ finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą yra pateikusi už 2014-07-01 – 2015-06-30 laikotarpį, iš kurių nustatyta, kad įmonė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas, palyginus su praėjusiu laikotarpiu, sumažėjo 66 procentais, ataskaitinio laikotarpio metu turimo turto (23250 Eur,) buvo tik 0,3 % (714 Eur) daugiau nei puse pradelstų įmonės įsipareigojimų įrašytų į balansą (11982 Eur). Įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius metus, nuo 2015-11-16 nemokėjo mokesčių, nebuvo galimybės išieškoti skolų. Yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė „Kernesta“ buvo nemoki ir jos direktorius M. P. privalėjo vykdyti įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Priešingai, jis 2017-02-20 įmonės akcijas perleido R. D., kuris tapo ir įmonės direktoriumi. Tačiau ir jis nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė buvo nemoki. Nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei „Kernesta“ 2017 m. rugpjūčio mėnesį į teismą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija, nustačiusi, kad įmonė yra skolinga valstybės biudžetui nuo 2015 metų.

Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-15 nutartimi įpareigojo UAB ,,Kernesta“ vadovą (savininką) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2017-09-26 perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nemokios įmonės vadovo pareiga, įtvirtinta ir Įmonių bankroto įstatyme, kur nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo privalo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Bankroto administratorė, siekdama perimti įmonės turtą bei dokumentus įmonės ,,Kernesta“ registracijos adresu bei atsakovams išsiuntė reikalavimą dėl dokumentų ir turto perdavimo. Nustatyta, kad atsakovas R. D., kaip įmonės vadovas neįvykdė įstatyme ir teismo nutartyje nustatytos pareigos ir neperdavė bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Tokiais veiksmais atliko neteisėtus veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad atsakovai nevykdė teisės aktais jiems nustatytų pareigų: neteikė finansinių ataskaitų valstybės įmonei „Registrų centras“, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, neperdavė įmonės turto ir dokumentų bankroto administratorei. Nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pablogino įmonės finansinę padėtį dėl ko neliko pajamų ir turto vykdyti savo įsipareigojimus. Dėl to, jog BUAB ,,Kernesta“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratorei, jis negalėjo būti realizuotas bankroto procese, o realizavimo gautos lėšos negalėjo būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui. Toks atsakovų neveikimas pripažintinas neteisėtu CK 6.246 straipsnio prasme. Tokiu savo neteisėtu neveikimu atsakovai įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią, remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.263 straipsnio l dalimi ir IBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, privalo atlyginti visiškai. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 2031,58 Eur. Teismų praktikoje konstatuota, kad patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma bankroto byloje laikytina padarytos žalos dydžiu. Tuo pagrindu ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 2031,58 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos - 2031,58 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme t. y. 2018 m. sausio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.10 straipsnio 1 dalis.).

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio, iš atsakovų priteistina 46,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, po 23,00 Eur iš kiekvieno (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. D. (R. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2031,58 Eur (du tūkstančius trisdešimt vieną eurą 58 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo priteistos 2031,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. sausio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kernesta“, į. k. 302784454, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto vizija“, į. k. 303307527, naudai.

Priteisti iš atsakovų R. D. (R. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 23,00 (dvidešimt tris) eurus žyminio mokesčio iš kiekvieno valstybės naudai.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.