Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B. 2016-01-30, apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,06 prom. girtumas), nesilaikė reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo) ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu Z. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Z. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka, kad apgadino 2 transporto priemones, sutinka, kad apgadino tik vieną automobilį. Jis parkuodamasis nepastebėjo kad kliudė kitą automobilį, jam kaimynas išbėgęs parodė. Sutinka, kad vairavo būdamas neblaivus. Ant jo automobilio tik vienas įbrėžimas, dėl to kad kliudė Toyota automobilį. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, nemiega naktimis. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonės.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas apie apgadintą transporto priemonę, o kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Pranešimas buvo gautas iš budėtojų dalies. Buvo apgadinta 1 transporto priemonė, liudytojas buvo nurodęs pradžioje 2 apgadintas transporto priemones, bet viena pagal apgadinamus nepasitvirtino. Buvo nustatytas vairuotojo neblaivumo laipsnis, taip pat buvo liudytojų parodymai, kad asmuo vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Kelių eismo taisyklių 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai buvo padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis, neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Iš bylos medžiagos: administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinio pranešimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – Z. B. rašytinių paaiškinimų, liudytojo asmens – A. J. rašytinio paaiškinimo, eismo įvykio vietos schemų, fotonuotraukų, asmens blaivumo testo, pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad Z. B., vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,06 prom. girtumas), nesilaikė reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo) ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Tai, jog Z. B. suprato ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kad dėl jo kaltės buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, patvirtina ir jo paties paaiškinimai policijai bei teismo posėdžio metu, tačiau jis teigė, kad neturėjo siekio išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio.

Pažymėtina, kad eismo dalyvių, susijusių su eismo įvykiu, veiksmus nurodytomis aplinkybėmis reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. KET 222 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo, kad vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, pasielgė KET 222 p. nenumatytu būdu ir užuot iškvietęs policijos pareigūnus bei likęs eismo įvykio vietoje nuvažiavo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Z. B. suvokė, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, suvokė, kad turėjo pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai kad padaryti vieni iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – Z. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir sukėlęs eismo įvykį iš jo pasišalino, taip jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui. Taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybė lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Z. B. paskyrus ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galutinai skirtina administracinė nuobauda sankcijos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Z. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. ir paskirti jam:

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 1158 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams;

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. R. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą — 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.6.-835-144/2016 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.