Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. B., jos atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. B. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2014-10-09 pareigūno priimto nutarimo Nr. 63N-19696041-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas Justas Lanka 2014-10-09 nutarimu Nr. 63N-19696041-14 M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13 d. ir jai paskyrė 1200 litų (347 EUR) baudą su daiktų konfiskavimu. M. B. nubausta už tai, kad 2014-09-17 apie 15.00 val. jos palaidas neveislinis šuo nubėgo į kaimynės kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) ir papjovė E. M. 13 triušių ir 5 dedekles vištas, dėl ko E. M. patyrė 1070 litų turtinės žalos. Tokias savo veiksmais M. B. pažeidė Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. V17-409 patvirtintų gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 3 dalis 25,29, 35.4 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13 d.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ATPK 300 str. 1d.).

Teismo posėdžio metu M. B. paaiškino, kad 2014 metų rugsėjo 17 dieną ji turėjo tik vieną mažą šunį, kuris negalėjo iš E. M. priklausančių narvų ištraukti triušių ir juos sudraskyti. Prieš tai ji turėjo du šunis, iš kurių vieną ar dvi dienas prieš įvykį atidavė atvykusiam asmeniui pagal skelbimą, kuris buvo patalpintas internete. Prašo bylą nutraukti.

Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas Gintaras Bradauskas paaiškino, kad 2014-09-17 dieną po pietų jam paskambino T. M. ir pasakė, kad šuo išpjovė jos namo kieme narvuose buvusius triušius bei vištas. Atvykęs į T. M. priklausantį namo kiemą, ant suspausto smėlio matė daug šuns pėdų, kurios pagal atspaudus ant smėlio vedė link M. B. namų. Kieme mėtėsi papjautų triušių liekanos ir vištų pūkai.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja T. M. paaiškino, kad 2014 metų rugsėjo 17 dieną ji tarp 15.30 val. ir 16.00 val. ėjo pašerti triušių. Beeidama ji pamatė nubėgantį šunį ant šuns snukio matėsi pūkai ir jis nubėgo pas M. B. į kiemą. Atėjusi prie triušių narvų ji pamatė, kad buvo atidaryti ir išdraskyti apie 7 triušių narvai, aplinkui gulėjo negyvi sukandžioti triušai. Už tvarto gulėjo sudraskytos vištos. Prie narvų ant smėlio matėsi šuns pėdsakai, lentelės, kuriomis buvo apkalti narvai, buvo apgraužtos šuns. Apie šį įvykį ji pranešė policijos pareigūnui Gintarui Bradauskui. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo kiemą ir po kiek laiko atėjo su M. B.. M. B. sakė, kad ji tris dienas nebuvo namuose ir ji nežinanti ar jos šuo buvo atitrūkęs. Ji pasiūlė pasiimti ar nušauti jai priklausantį šunį. Prieš tai 2014 metų rugpjūčio mėnesį M. B. priklausantis šuo taip pat buvo jai priklausančiame namo kieme papjovė keletą triušių, tačiau į policiją dėl to nesikreipė. Iki šiol pareiškėja nėra atlyginusi jai priklausančio šuns padarytos žalos.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. M. paaiškino, kad 2014 metų rugsėjo 17 dieną apie 16.00 val. namo kieme, kur ji gyvena, matė lakstantį M. B. priklausantį šunį. Po to pamatė, kad yra išdraskyti 5 triušių narvai ir išpjauti 13 triušių. Taip pat už tvarto ji matė papjautas 5 dedekles vištas. Kieme prie triušių narvų ant smėlio matėsi šuns pėdsakai. Po šio įvykio jos anyta T. M. buvo nuėjusi pas M. B., kuri pažadėjo atlyginti nuostolius už sudraskytus triušius ir vištas. Iki šiol pareiškėja nėra nei kiek atlyginusi padarytos žalos.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad 2014 metų rugsėjo 17 dieną apie 16.00 val. jis grįžo į namus, esančius(duomenys neskelbtini) ir pamatė prie kaimynų namų stovintį policijos automobilį. Apie tai, kad tą dieną šuo išpjovė T. M. gyvenamojo namo kieme esančiuose narvuose triušius ir lauke buvusias vištas jis nieko nežinojo. Žino, kad iki 2014 metų rugsėjo 17 dienos M. B. turėjo du šunis, iš kurių vienas buvo pririštas. Po 2014metų rugsėjo 17 dienos jis M. B. kieme nematė nei vieno šuns.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 3 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad priimant 2014-10-09 nutarimą, buvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės ir dėl to M. B. pagrįstai pripažinta pažeidusi Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. V17-409 patvirtintų gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 3 dalis 25,29, 35.4 p. reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. buvo surašytas dėl to, kad 2014-09-17 apie 15.00 val. jos palaidas neveislinis šuo nubėgo į kaimynės kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) ir papjovė E. M. 13 triušių ir 5 dedekles vištas, dėl ko E. M. patyrė 1070 litų turtinės žalos. Tokias savo veiksmais M. B. pažeidė Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. V17-409 patvirtintų gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 3 dalis 25,29, 35.4 p. reikalavimus.

Tai, kad pareiškėjos M. B. šuo išpjovė E. M. 13 triušių ir 5 dedekles vištas, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai Gintaras Bradauskas, E. M. ir T. M.. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais ir jais remiasi. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių aukščiau paminėti liudytojai galėtų apkalbėti pareiškėją M. B.. Joks šių liudytojų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai pareiškėją M. B. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.

Pareiškėjos M. B. aiškinimas, kad ne jai priklausantis šuo išpjovė E. M. priklausančius triušius ir vištas neatitinka tikrovės ir vertinamas kritiškai, kaip noras išvengti administracinės atsakomybės.

Pažeidimo faktą taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: E. M. pareiškimas (b.l. 42), E. M. ir T. M. paaiškinimai (b.l. 44-45,46), policijos pareigūnų Justo Lankos ir Gintaro Bradausko tarnybiniai pranešimai (b.l. 54-55, 56-57).

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2014-10-09 nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2014-09-17 apie 15.00 val. M. B. palaidas neveislinis šuo nubėgo į kaimynės T. M. kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) ir papjovė E. M. 13 triušių ir 5 dedekles vištas, dėl ko E. M. patyrė 1070 litų turtinės žalos. Tokias savo veiksmais M. B. pažeidė Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. V17-409 patvirtintų gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 3 dalis 25,29, 35.4 p. reikalavimus. Tačiau M. B. veika neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13 d. nurodyta, kad gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ir kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1,4,7 ir 10 dalyse numatytus pažeidimus.

Iš byloje esančios administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos matyti, kad M. B. 2014-09-17 17 val. 50 min. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad ji 2014-09-17 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) vedžiojo šunį be pavadėlio. Iš nutarimo Nr. 63N-19696041-14 matyti, kad M. B. pažeidimą, už kurį ji buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13d. padarė 2014-09-17 apie 15.00 val. t.y. dar nebūdama bausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1d.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybe teismas laiko, kas M. B. veiksmai 2014-10-09 Kaišiadorių rajono PK nutarimu Nr. 63N-19696041-14 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13 d. kvalifikuoti neteisingai. M. B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. sudėtis, nes ji pažeidė gyvūnų laikymo taisykles, dėl kurių atsirado žala asmens turtui. Todėl pareiškėjos M. B. skundas tenkintinas, o 2014-10-09 Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK nutarimas Nr. 63N-19696041-14 naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1d. 3 p.).

Skiriant administracinę nuobaudą M. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31 str., 32 str.). M. B. anksčiau nebausta administracine tvarka, yra pensijinis amžiaus (b.l. 47). Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus, M. B. skirtina minimalaus dydžio bauda numatyta LR ATPK 110 str. 10 d. sankcijoje su gyvūno konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos M. B. skundą patenkinti, panaikinti 2014-10-09 Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK nutarimą Nr. 63N-19696041-14 ir priimti naują sprendimą.

M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. ir paskiri jai 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą su gyvūno konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Kauno apygardos teismui.