Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-772-238/2015;

Teisėjas: Ramūnas Šarka Proceso Nr. 1-01-1-01435-2015-4;

2015 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistajam D. Ž., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistojo R. G. gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei, nuteistiesiems J. A., A. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G. ir D. Ž. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo A. T. turto vagystės) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo A. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo V. V. turto vagystės) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiosios V. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose;

D. Ž. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiosios V. B. turto vagystės) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista A. T. iš J. A. ir R. G. solidariai 19,57 Eur (devyniolika eurų 57 centai) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. M. ir J. A., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad kartu su J. A. 2015 m. sausio 8 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), atlupę dvi ūkinio pastato lentas, per angą duryse įsibrovė į patalpą - A. T. priklausantį ūkinį pastatą, iš kurio slapta pagrobė svetimą, A. T. priklausantį turtą – iš traktoriaus ,,T-16“ 20 litrų dyzelinio kuro, 16,68 eurų vertės, traktoriaus prikabinimo įtaisą kablį-kilpą, 30 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam A. T. bendrą 46,68 eurų turtinę žalą.

Be to, R. G. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad kartu su J. A. 2015 m. sausio 8 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sugadinę durų spynelę, per duris įsibrovė į automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. B., iš kurio slapta pagrobė svetimą, A. B. priklausantį turtą – automagnetolą ,,Blaupunkt“, 50 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam A. B. 50 eurų turtinę žalą.

Be to, R. G. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad kartu su J. A. ir A. M. 2015 m. vasario 3 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), iš V. V. priklausančioje sodyboje stovėjusio traktoriaus ,,T-40“ išleido ir slapta pagrobė svetimą, V. V. priklausantį turtą - 20 litrų dyzelinio kuro, 20 eurų vertės, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, per neužrakintas duris įsibrovė į patalpą, V. V. priklausančią lauko viralinę, iš kurios slapta pagrobė svetimą, V. V. priklausantį turtą – 47 kilogramų cukraus, 47 eurų vertės, 15 litrų talpos aliumininį puodą, 8 eurų vertės, 25 litrų talpos aliumininį bidoną, 10 eurų vertės, 15 litrų talpos du skardinius kibirus, vieno vertė 4 eurai, bendros 8 eurų vertės, dujų balioną, 30 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. bendrą 103 eurų turtinę žalą.

R. G. ir D. Ž. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad 2015 m. gegužės 4 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), išdaužę lango stiklą ir atlenkę grotas įsibrovė į V. B. priklausančios negyvenamos sodybos garažą, iš kur pagrobė svetimą turtą – akumuliatorinį suktuvą „Makita“ su dviem akumuliatoriais, jų įkrovimo elektriniu pakrovėju, bendra daiktų vertė 120 eurų, akumuliatorinį suktuvą „Hitachi“ su dviem akumuliatoriais, jų įkrovimo elektriniu pakrovėju, bendra daiktų vertė 150 eurų, elektrinį siaurapjūklį „Biltema“ 76 Eurų vertės, pneumatinį vinių kalimo įrenginį „Quikload“ 347 eurų vertės, elektrinį akumuliatorinį pakrovėją su akumuliatoriumi „Rohs“, 10 eurų vertės, žolės pjovimo įrenginį (trimerį) „Jonsered“ 200 eurų vertės, benzininį pjūklą „Jonsered“ 120 eurų vertės, elektrinį dažų purkštuvą „Wagner 550“, 50 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. B. iš viso 1 073 eurų turtinę žalą.

Atsikirtimuose į apeliacinius skundus nukentėjusysis A. T. su nuteistųjų apeliaciniais skundais ir jų melagingais parodymais nesutinka. Nurodo, kad nuteistieji su juo neatsiskaitė, o teisme melavo, kad jie kurą išleido atsinešę savo žarnas, nors iš tikrųjų supjaustė jo žarnas. Teigia, kad jis jau yra apvogtas tris kartus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. G. ir D. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliantai prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. R. Gurevičius prašo skirti laisvės apribojimą, o D. Ž. prašo bausmės vykdymą atidėti.

Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų prašymai yra nepagrįsti, juos tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę R. G. ir D. Ž., atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė keturis apysunkius nusikaltimus, o D. Ž. – vieną apysunkį nusikaltimą, R. G. anksčiau teistas septynis kartus, o D. Ž. – tris kartus, abu bausti už administracinius teisės pažeidimus, D. Ž. anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o R. G. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jie ir vėl padarė analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Teismas taip pat atsižvelgė į R. G. ir D. Ž. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į jų jauną amžių, į nesunkias nusikaltimo pasekmes.

Teismas sprendė, kad už padarytus nusikaltimus R. Gurevičiui, D. Ž. negali būti skiriamos švelnesnės bausmės rūšys, nes akivaizdu, kad jie yra linkę nusikalsti ir šio polinkio iki šiol negali paveikti nei griežčiausia bausmės rūšis, nei anksčiau jiems taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo lengvatos. Pabrėžė, kad už nuolat pakartotinai daromus nusikaltimus skiriant švelnesnes bausmes nei už ankstesnius nusikaltimus negalima pasiekti bausmės tikslų, nes švelnesnių bausmių skyrimas jiems, kurie nedaro išvadų net ir atlikę griežčiausią bausmės rūšį, ne tik neleistų pasiekti bausmės tikslų, bet ir sukurtų kaltinamiesiems nebaudžiamumo įspūdį. Todėl tik realus griežčiausios bausmės atlikimas gali kaltinamuosius efektyviau paveikti siekiant bausmės tikslų. Kolegija konstatuoja, kad ši teismo išvada yra pagrįsta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nurodė, kad padarytą žalą atlygino, tačiau teismas šios lengvinančios aplinkybės neįvertino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. T. patyrė turtinės žalos dėl nusikalstamų J. A. ir R. G. veiksmų, civilinį ieškinį nuteistieji pripažino, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši žala būtų atlyginta, šios aplinkybės nepatvirtino ir nukentėjusysis A. T., savo atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodydamas, jog nuteistieji su juo neatsiskaitė, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog nuteistasis R. G. savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

R. G. ir D. Ž. nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jie yra recidyvistai, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Teismas pagrįstai sprendė, kad jie yra linkę nusikalsti ir šio polinkio iki šiol negali paveikti nei griežčiausia bausmės rūšis, nei anksčiau jiems taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo lengvatos. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pabrėžė, kad už nuolat pakartotinai daromus nusikaltimus skiriant švelnesnes bausmes nei už ankstesnius nusikaltimus negalima pasiekti bausmės tikslų, nes švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamiesiems, kurie nedaro išvadų net ir atlikę griežčiausią bausmės rūšį, ne tik neleistų pasiekti bausmės tikslų, bet ir sukurtų kaltinamiesiems nebaudžiamumo įspūdį, todėl tik realus griežčiausios bausmės atlikimas gali kaltinamuosius efektyviau paveikti siekiant bausmės tikslų. Todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti R. G. ir D. Ž. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą. Išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, jokio objektyvaus pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 6 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 3 metai, taigi, už padarytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems R. G. ir D. Ž. skirta laisvės atėmimo bausmė yra gerokai mažesnė, negu minėto straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytiems nusikaltimams ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir LR BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

R. G. ir D. Ž. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantai nenurodo ir savo apeliaciniuose skunduose.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistųjų R. G. ir D. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

Kauno apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 8 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistiesiems D. Ž. ir R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo D. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 23,16 Eur, o iš nuteistojo R. G. – 67,51 Eur. Šie prašymai netenkintini. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš nuteistųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų R. G. ir D. Ž. apeliacinius skundus atmesti.