Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-734-252-2016

Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00124-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.2.4; 3.3.2.5.

2016 m. rugsėjo 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Z. B. ir I. B. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-912-902/2016 pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms Z. B., I. B., kuri yra ir atsakovo B. B. atstovė pagal įstatymą, B. B., dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. sausio 7 d. gautas ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinys Z. B., I. B., kuri yra ir atsakovo B. B. atstovė pagal įstatymą, B. B., dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir 159,73 Eur skolos už patalpos nuomą priteisimo. Sutiko, kad sprendimas būtų priimtas už akių.Nurodė, kad atsakovai nevykdo 2007 m. spalio 15 d. sudarytos su Panevėžio miesto savivaldybe Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų. Ilgą laiką nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas, į įspėjimus apie iškeldinimą nereaguoja. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. teismo įsakymu buvo priteista skola už buto nuomą solidariai iš skolininkių Z. B. ir I. B. viso 743,58 Eur. Nuomininkės nuo 2015 m. birželio yra skolingos už buto nuomą 159,73 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovams procesiniai dokumentai, pranešimai pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti tinkamai, t.y. 2016 m. sausio 27 d. viešo paskelbimo būdu, negavus atsiliepimų į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus, prašymų pratęsti nustatytą terminą negauta, todėl esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių 2016 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendime nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2007-10-15 su atsakove Z. B. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Gyvenamoji patalpa kartu suteikta ir atsakovei I. B. bei nepilnamečiui B. B..Teismas nustatė, kad atsakovės nevykdo sutarties 4.2 ir 4.4 punktų reikalavimų ir nemoka nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalinius patarnavimus. Atsakovės 2016 m. kovo 14 d. pateikė apeliacinius skundus, prašydamos panaikinti sprendimą už akių. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovių apeliacinius skundus atsisakė priimti. Nurodė, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas apeliacine tvarka ir išaiškino, kad atsakovės turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei pateikti prašymą dėl praleisto termino procesiniams dokumentams pateikti, atnaujinimo.2016-03-29 atsakovės pateikė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimui ir pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Pareiškimuose atsakovės nurodė, kad Z. B. 2015 metais nedirbo, gavo tik socialinę pašalpą, o 2016-02-24 AB „Panevėžio butų ūkis“ sumokėjo 1008,02 € už nuomą ir 558,33 € už suteiktas komunalines paslaugas. 2016-03-14 sumokėjo 31,97 € už dujas, 28 € už elektros energiją ir 40 € už šildymą.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-04-01 nutartimi nustatė atsakovėms terminą iki 2016-04-15 pašalinti prašymuose esančius trūkumus, t.y. nurodyti priežastis kodėl nebuvo laiku pateiktas atsiliepimas į ieškinį.Šalindamos nurodytą trūkumą, atsakovės 2016-04-13 pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad joms nebuvo įteikti pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo jų gyvenamuoju adresu. Toks pranešimas buvo įteiktas tik 2016 m. vasario mėn. pradžioje, kada laikas buvo pasibaigęs, be to, jos tvarkėsi dokumentus dėl nemokamos teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta tik 2016-03-10 sprendimu. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovių Z. B. ir I. B. pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį argumentavo tuo, kad atsakovės, paduodamos pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Tai, kad atsakovės po priimto sprendimo už akių, apmokėjo dalį skolų, nesudaro pagrindo tokio sprendimo panaikinimui. Teismas pasisakė, kad sprendimas už akių priimtas nenukrypstant nuo įstatymo reikalavimų, tinkamai informavus atsakoves apie jų atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Bei atsižvelgus į tai, kad vienai iš atsakovių, t.y. I. B. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, todėl atmetė argumentą, kad iškeldinus atsakovus iš savivaldybei priklausančio nuomojamo buto, atsakovės praras gyvenamąją vietą, ir nebeturės kur gyventi.

I. A. skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Atsakovė Z. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nenutraukti su ja, Panevėžio miesto savivaldybės butų fondo 2007 m. spalio 15 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; neiškeldinti jos ir I. B. ir jos mažamečio sūnaus B. B. iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Nurodo, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi su Panevėžio miesto savivaldybe, nes 2006 m. vasario 24 d. sumokėjo AB „Panevėžio būtų ūkis“ 1008, 02 Eur, t.y. visą skolą už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą bei AB „Panevėžio būtų ūkis“ sumokėjo 558,33 Eur už komunalines paslaugas. Nesutinka su teismo vertinimu, jog tai, kad skolas ji likvidavo po teismo sprendimo už akių priėmimo, nesudaro pagrindo tokio sprendimo panaikinimui. Pabrėžia, kad apylinkės teismas neįvertino, kad jos dukrai I. B. priklauso ne visas butas, adresu (duomenys neskelbtini), o tik ½ šio nekilnojamojo turto, t.y. vienas kambarys. Neatsižvelgė, kad šiame bute gyvena I. B. sesuo su šeima. Iškeldinus atsakovus jie neturės kur gyventi. Netekus būsto, I. B. mažamečiu sūnumi B. B. turėtų pasirūpinti Vaiko teisių apsaugos skyrius, tokiu atveju, nukentėtų mažamečio interesai. Pabrėžia, kad šiai dienai tiek ji, tiek jos dukra I. B. dirba, todėl pažada ateityje tinkamai ir savalaikiai mokėti savivaldybei už gyvenamosios patalpos nuomą ir mokesčius už komunalines paslaugas bei likviduoti turimas skolas AB „Lesto“, AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“.Atsakovė I. B. savo atskiruoju skundu pateikė analogiško pobūdžio prašymą ir skundą iš esmės grindžia tokiais pat argumentais kaip atsakovė Z. B., papildomai nurodydama, kad teismo paliktų pranešimų apie procesinių dokumentų įteikimą nei ji nei jos motina negavo, o visus procesinius dokumentus ji atsiėmė pati Panevėžio miesto apylinkės teisme. Skundžiamoje nutartyje nurodoma aplinkybe, kad Vaikų teisių apsaugos specialistei ji nurodė, kad motina gyvena pas seserį (duomenys neskelbtini), o ji su sūnumi – (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės. Bute (duomenys neskelbtini), kurio ½ priklauso jai, gyvena sesuo su šeima. Todėl apsigyventi jai su mažamečiu sūnumi šiame bute nėra galimybių. Nenori, kad netekus būsto, jos nepilnamečiu sūnumi tektų pasirūpinti Vaikų teisių apsaugos skyriui, kaip nutartyje nurodo teismas. Atsiliepimu į atskirąjį atsakovės I. B. skundą atsakovė Z. B. su atskirojo skundo argumentais sutiko. Nurodė, kad iškeldinus ją iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ji neturėtų pinigų išsinuomoti kitą būstą ir dengti esamas skolas. 2015 metais ji nedirbo ir gyveno iš socialinės pašalpos. Todėl neturėjo lėšų nei mokėti nuomos, nei mokesčių už komunalines paslaugas. Esant galimybei iškart padengė skolas už nuomą ir dalį už komunalines paslaugas. Atsiliepimu į atskirąjį atsakovės Z. B. atskirąjį skundą atsakovė I. B. su atskirojo skundo argumentais sutinka. Nurodo, kad aptariamos skolos susidarė dėl objektyvių priežasčių, nes Z. B. neturėjo lėšų pragyvenimui. Ji sutinka padėti motinai padengti turimus įsiskolinimus, juolab, kad šiame bute gyvena su savo nepilnamečiu sūnumi. Atkreipia dėmesį, kad į nuomojamą būstą jos įdėjo daug lėšų ir pastangų, nes jį remontavo. Jei būtų iškeldinti būtų padaryta psichologinė trauma jos sūnui, nes jam, reikėtų keisti mokyklą, gyvenamąją aplinką, draugus. Atsiliepimais į atskiruosius Z. B. ir I. B. skundus ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės skyrius prašo atskirųjų skundų netenkinti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas už akių priimtas nenukrypstant nuo įstatymo reikalavimų, tinkamai informavus atsakoves apie jų atžvilgiu pradėta teisminį procesą, nes atsakovių nurodomu adresu buvo palikti pranešimai, o procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgus į tai, kad I. B. priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovių argumentai, kad jos neturės kur gyventi, jei bus iškeldintos ar, kad bus pažeisti nepilnamečio atsakovės sūnaus interesai, yra nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad: atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui; atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai išspręsti aptariamo ginčo priimdamas sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju, sprendimas už akių buvo priimtas atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinio su priedais kopija kartu su teismo įpareigojimu pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovams buvo išsiųsti ieškovo nurodytu adresu, t.y. pagal atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 25-26). Procesiniai dokumentai minėtu adresu nebuvo įteikti (b. l. 28-29). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartyje (b.l. 32) nurodė, kad atsakovės ieškinyje nurodytu adresu, kur ir yra deklaravusios gyvenamąją vietą nerastos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis niekur nedirba, ieškovas nenurodo, kad jam nežinoma kitų atsakovių gyvenamųjų vietos adresų, ieškovas išnaudojo visas leistinas priemones atsakovių gyvenamosios vietos adresui nustatyti, todėl atsižvelgus į tai, kad ieškovas prašo leisti procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nes nėra galimybių skirti kuratorių, teismas tokį prašymą tenkino ir nustatė procesinių dokumentų įteikimo būdą šioje civilinėje byloje atsakovėms Z. B. ir I. B., kuri atstovauja ir B. B. – viešą paskelbimą interneto tinklalapyje www. teismai.lt.Apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi, spręsdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, procesinių dokumentų įteikimo kontekste, neįvertino aplinkybės, kad tiek pačiame ieškinyje, tiek ieškovo pateiktuose ieškinio prieduose yra duomenų, kad I. B. nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 27 d., t.y. iki sprendimo už akių priėmimo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl nepilnamečio B. B., nurodė, kad atsakovė I. B. rasta būtent nurodytu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), patikrintos jos vaiko buities sąlygos teismo nurodymu, be to, I. B. informavo šios tarnybos specialistus, kad jos motina, t.y. kita atsakovė – Z. B. adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, o jos gyvenamoji vieta yra būtent (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad šiuo adresu būtų siųsti procesiniai dokumentai byloje nėra. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos nepatikrino ir nebandė procesinius dokumentus įteikti I. B. nuosavybės teise priklausančio buto adresu bei pagal kitos atsakovės Z. B. galimą gyvenamąją vietą ar per antstolį, ar kitais įstatyme numatytais būdais. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 124 straipsnio 4 dalis ir 130 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas procesinius dokumentus gali įteikti viešo paskelbimo būdu tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos bei, kai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 12 d. teismo pranešimai, ir 2016 m. sausio 11 d. nutartis, kuria nustatytas terminas atsakovams atsiliepimams pateikti, bei kitos šalies procesiniai dokumentai (ieškinys) atsakovams nebuvo įteikti. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovėms neįteikus teismo siųstų procesinių dokumentų byloje esančiais visais galimais, jų buvimo adresais, teismas nesiėmė veiksmų ir nepasiūlė ieškovui patikslinti atsakovių adresus, juolab, kad iš ieškinio matyti, kad kitas galimas atsakovių buvimo vietos adresas buvo žinomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešai paskelbimo būdu, vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas, juolab, kad sprendžiamas ir nepilnamečio iškeldinimo klausimas, privalėjo imtis papildomų priemonių įteikti atsakovams procesinius dokumentus, o ne apsiriboti dokumentų išsiuntimu registruotu paštu. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atlikęs tik formalų patikrinimą, realiai neįsitikinęs, kad tikrai nėra galimybės informuoti atsakoves apie teismo procesą, netinkamai taikė CPK 130 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, neišnaudojus kitų CPK numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas nesiekė teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovių pareiškimo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, t.y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.