- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- AN2-57-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00159-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) (duomenys neskelbtini) J. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimo B. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. G. Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda 1400 eurų dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pagal nustatytą eiliškumą 4056,23 eurų mokesčių, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 47375,20 eurų mokestinę nepriemoką VMI prie FM. Nesilaikydamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas ir tuo pažeidė VMI prie FM, kaip kreditoriaus teises.Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad VMI prie FM reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu B. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka.Apeliaciniame skunde VMI prie FM prašo skundžiamo nutarimo dalį dėl nuostolių priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą, t. y. iš (duomenys neskelbtini) vadovo B. G. priteisti 17140,19 eurų nuostolių atlyginimą valstybei, atstovaujamai VMI prie FM naudai.Skunde teigiama, kad pagal ANK 567 straipsnio 2 dalyje, 664 ir 665 straipsniuose numatytą reglamentavimą galima daryti išvadą, jog administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas. VMI prie FM nuomone, nagrinėjamoje byloje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje išvardintos sąlygos, kurios reikalingos tam, kad būtų atlyginta administraciniu nusižengimu VMI prie FM padaryta žala. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. disponavo piniginėmis lėšomis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.9301 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, Bendrovės paskesnės eilės kreditoriams sumokėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM. Skunde daroma išvada, kad Bendrovė buvo pajėgi dalinai atsiskaityti su VMI prie FM, todėl VMI prie FM negautos sumos laikytinos nuostoliais. Šio administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI prie FM patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos. Be to, teismui konstatavus, kad Bendrovės vadovas padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodytos ir visos aplinkybės reikalingos tam, kad būtų iš vadovo priteisti dėl šio pažeidimo atsiradę nuostoliai – 17140,19 Eur. Skunde nurodoma, kad dėl atlyginimo išmokėjimo turi būti priimtas vykdomasis raštas, tačiau vadovas nepateikė nei vieno vykdomojo dokumento dėl priteisto atlyginimo išmokėjimo. Nors apylinkės teismas iš kaltinimo pašalino 3828,61 eurų sumą, kurią B. G. paskolino kaip fizinis asmuo, tačiau šie pinigai yra apskaityti įmonės finansiniuose dokumentuose, atlikti bendrovės vardu, todėl bendrovės metinėje finansinėje apskaitoje ši suma turės būti nurodyta kaip skola B. G., kuris tapo šios įmonės kreditoriumi. Skunde nesutinkama su tuo, kad mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, juo labiau, kad šiuo atveju ir toliau mokestinė nepriemoka ir toliau didėja.Atsiliepime į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) direktoriaus B. G. prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. VMI prie FM apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria spręstas nuostolių atlyginimo klausimas
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu B. G. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl padariniai nėra šio nusižengimo sudėties požymis.Nagrinėjamu atveju VMI prie FM prašoma priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo, t. y. mokestinės nepriemokos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 2 straipsnio 19 punktu, mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarinys ir įprastu atveju ji išieškoma MAĮ nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai. Todėl apylinkės teismas, konstatavęs B. G. kaltę pagal ANK 120 straipsnio, pagrįstai nenustatinėjo ar buvo padaryta žala VMI prie FM, taip pat ar įvardinta mokestinė nepriemoka, visa apimtimi ar iš dalies atitinka turtinės žalos, priteistinos pagal ANK 664 straipsnį, turinį. Be to, žala yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Tačiau nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju nėra pripažintas nei vienas asmuo. Kaip matyti, VMI prie FM reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu B. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestinės nepriemokos dydžiu, nes tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI prie FM reikalaujamą priteisti mokestinės nepriemokos sumą priskiria nuostoliams, nekeičia šios mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos. MAĮ 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog B. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą kaip įmonės vadovas, kuris pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Taip pat byloje nenustatyta, kad jo neteisėtas veikimas prieš VMI prie FM būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Todėl galima teigti, kad VMI prie FM nepagrįstai tapatina UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką su turtine žala, už kurią, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, atsakingas B. G.. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad VMI prie FM turi vadovautis MAĮ nuostatomis ir mokestinę nepriemoką išieškoti tinkamai ir pagal įstatymus. Todėl apylinkės teismas pagrįstai VMI prie FM prašymą dėl nuostolių priteisinimo paliko nenagrinėtą, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo motyvai, kad byloje yra visos sąlygos, kurios reikalingos tam, kad būtų atlyginta administraciniu nusižengimu VMI prie FM padaryta žala, nes Bendrovė buvo pajėgi dalinai atsiskaityti su VMI prie FM, todėl negautos sumos laikytinos nuostoliais, kurie vertinami kaip negautos pajamos (17140,19 Eur sumoje), o šios turi būti priteistos iš pažeidimą padariusio vadovo B. G., atmetami kaip nepagrįsti. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, vykdė atsiskaitymus už perkamas prekes, pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tačiau teismas tuo pačiu pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad darbuotojams buvo mokamas atlyginimas (9255,35 Eur suma), nes pagal CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą atlyginimų darbuotojams išmokėjimas yra pirmesnėje eilėje nei atsiskaitymai su valstybe. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes nors įmonė šiuos atsiskaitymus vykdė nesant vykdomųjų dokumentų, tačiau tai nepaneigia įstatyme įtvirtintos pareigos Bendrovei pirmiau išmokėti darbo užmokestį nei vykdyti mokėjimus į valstybės biudžetą. Todėl šioje dalyje VMI prie FM apeliacinio skundo argumentai atmetami. Taip pat aukštesnysis teismas sutinka, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime iš kaltinimo pašalino ir 3828,61 Eur sumą, kurią B. G. kaip fizinis asmuo sumokėjo kreditoriams už UAB “ (duomenys neskelbtini)“. B. G., kaip fiziniam asmeniui, nebuvo prievolės mokėti (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką, todėl jo atliktiems mokėjimams negali būti taikomas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas. Todėl atmetami apeliacinio skundo motyvai ir šioje dalyje. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu be kita ko pagrįstai VMI prie FM prašymą dėl nuostolių priteisimo iš B. G. paliko nenagrinėtu. Todėl keisti šią skundžiamo nutarimo dalį, kaip to prašoma VMI prie FM apeliaciniame skunde ir iš (duomenys neskelbtini) vadovo B. G. priteisti 17140,19 eurų nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.