Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-05-16 · Administracinė byla Nr. A-438-24-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
A-438-24-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A.Z.L.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Z.S.
Kategorijos
  • 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-862/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.1;11.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei F.K.,atsakovo atstovei L.G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Z.L. atstovės F.K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.Z.L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Z.S. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo A.Z.L. atstovė F.K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-02 įsakymą Nr. A-1188 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui M.L. (įpėdiniui)“; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių atkurti M.L. (įpėdiniui) A.L. nuosavybės teises į ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-02 įsakymu Nr. A-1188 neatkurtos piliečiui M.L. (įpėdiniui) nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Aiškinamajame rašte atsakovas nurodė neatkūrimo priežastis – M.L. laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, tačiau prašymo padavimo metu neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės ir turto paveldėtojas sūnus A.L. yra Izraelio pilietis. Nurodytos priežastys yra nepagrįstos, kadangi Migracijos departamentas 2003-05-06 sprendimu pripažino M.L. Lietuvos Respublikos piliečiu pagal Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą, kaip asmenį, turėjusį Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išdavė jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurį jis 2003 m. pateikė institucijai, nagrinėjančiai jo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokiu būdu M.L. išreiškė savo valią gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą dar 2001 m., tačiau pasą gavo tik 2003 m. ne dėl savo kaltės. Tai, kad A.Z.L. yra Izraelio pilietis nereiškia, kad jis nėra Lietuvos pilietis, kadangi atsakovas niekada nereikalavo A.Z.L. pilietybę patvirtinančio dokumento. Dėl šių priežasčių ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko, kadangi ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovas, paaiškino, jog priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, t.y. prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001-12-31 ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas privalėjo būti pateiktas kartu su prašymu. Prašymą atkurti nuosavybės teises M.L. pateikė 2001-08-20, o Lietuvos Respublikos piliečio paso, išduoto 2003-05-29, kopija buvo pateikta tik 2003-06-26, t y. praėjus įstatyme nustatytam terminui. Be to mirus piliečiams, kurie nustatytu laiku buvo pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu A.Z.L. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Respublikos piliečio pasas jam išduotas tik 2007-02-19.

Tretysis suinteresuotas asmuo Z.S. prašė skundą tenkinti pareiškėjo nurodytas motyvais.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjo atstovės skundo netenkino.

Teismas pažymėjo, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-02 įsakymu Nr. A-1188 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui M.L. (įpėdiniui)“ neatkurtos piliečio M.L.o (įpėdinio) nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Aiškinamajame rašte 2007-04-04 Nr. 10-2-1056 atsakovas nurodė neatkūrimo priežastis – M.L. laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, tačiau prašymo padavimo metu neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės ir turto paveldėtojas sūnus A.L. yra Izraelio pilietis.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001-12-31. To paties straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2001-08-17) nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2002-07-01 (šis terminas buvo pratęsiamas du kartus, iš pradžių iki 2003-07-01, po to – iki 2003-12-31) turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Taigi įstatyme suformuluota nuostata, kad visi nurodyti dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, ir tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti vėliau. Teismo nuomone, Įstatyme nenumatyta, kad pilietybę patvirtinantis dokumentas, nepateiktas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises per įstatymo nustatytą terminą tokiems prašymams paduoti, gali būti pateiktas vėliau, t. y. per terminą, per kurį gali būti pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Pilietybė yra būtinas subjektiškumo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą požymis. Dėl to asmenims, nepateikusiems atitinkamoms institucijoms pilietybę patvirtinančio dokumento per terminus, įstatymo nustatytus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos.

Teismas akcentavo, jog bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo Zelman Levin išlikusį turtą – lentpjūvę (duomenys neskelbtini), Kaune – M.L. pateikė 2001-08-20, tačiau Lietuvos Respublikos piliečio paso, išduoto tik 2003-05-29, kopija buvo pateikta, jau praėjus įstatyme nurodytam terminui, t. y. 2003-06-16. Taigi M.L. neįvykdė Įstatymo nuostatos, įpareigojančios kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Įstatymas nenumato, kad pilietybę patvirtinantis dokumentas, nepateiktas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, galėtų būti pateiktas vėliau. Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo skundo motyvą, jog pavėluotas pilietybę patvirtinančio dokumento gavimas ir pateikimas dar nereiškia, kad prašymo padavimo laiku M.L. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės. M.L. dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gavimo kreipėsi tik 2001m. gruodžio mėn. ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas M.L. išduotas tik 2003-05-29. Kai, tuo tarpu, pagal Įstatymo 10 straipsnio nuostatas prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei pilietybę patvirtinantis dokumentas privalėjo būti pateiktas kartu jau iki 2001-12-31. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog mirus piliečiams, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. M.L. mirė 2004-12-07. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, išduotame 2006-06-27 Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro, nurodyta, jog M.L. turtą paveldi sūnus A.L., kuris yra Izraelio pilietis. Lietuvos Respublikos piliečio pasas A.Z.L. išduotas tik 2007-02-19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ginčijamas atsakovo įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovė F.K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M.L. nebuvo Lietuvos piliečiu nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo galiojimo laiku yra neteisinga. 2001 m. jis išreiškė savo valią gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir atliko visą su tuo susijusią procedūrą, kaip to reikalauja įstatymas. Tuo tarpu, pareiškėjo atstovės vertinimu, teismo motyvas, kad dėl pilietybės M.L. kreipėsi tik 2001 metais ir tai įrodo, jog jis nebuvo Lietuvos pilietis iki 2003 metų, nėra pagrįstas. Tai, kad jam neteisėtai iki 2003 metų nebuvo išduodamas pasas, nieko bendro su pilietybės turėjimu ar neturėjimu neturi. Anot pareiškėjo atstovės, M.L. Lietuvos Respublikos piliečio pasą pateikė įgaliotoms institucijoms ne 2001 m., o 2003 m ne dėl savo kaltės, o dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, pripažintų neteisėtomis net Konstitucinio Teismo.

2. Pasak pareiškėjo atstovės, tai, kad A.L. yra Izraelio pilietis, nereiškia, kad jis nėra Lietuvos pilietis. Tokia išvada neatitinka faktinėms aplinkybėms, prieštarauja įstatymui ir logikai. Paveldėjimo teisės liudijimas Izraelio piliečiui A.Z.L. išduotas remiantis Izraelio teismo paveldėjimo liudijimu. Kauno savivaldybės administracija niekada nereikalavo A.Z.L. pilietybę patvirtinančio dokumento. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija, pažeisdama gero administravimo principą neteisėtai vilkino nuosavybės teisių atkūrimą M.L., tol, kol pastarasis mirė, todėl nuosavybės teises teko atkurti jau įpėdiniui. Anot pareiškėjo atstovės, Kauno miesto savivaldybės administracija nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios nuosavybės teisių negalima buvo atkurti M.L. dar būnant gyvam. Įsakymas neatkurti nuosavybės teisių datuojamas 2007-04-02, t. y. kai A.L. jau turėjo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą 2007-02-19.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sutapatino nuosavybės teisių perėmėjo ir pretendento sąvokas su įpėdinio sąvoka. Pareiškėjo atstovės teigimu, šios sąvokos netapačios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtina daryti skirtumą tarp Civiliniame kodekse įtvirtinto įpėdinių instituto ir nuosavybės teisių perėmėjo instituto. Nuosavybės teisių perėmėjai specialiojo įstatymo prasme suprantami tik kaip asmenys, nurodyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2002). A.L. atitinka nuosavybės teisių įpėdinio sąvoką, ir jam turi būti taikoma Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 2 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjo atstovė akcentuoja, jog skundžiamo atsakovo įsakymo priėmimo metu A.L. atitiko visus šio minėto įstatymo straipsnio reikalavimus, tuo tarpu įstatyme neparašyta nuo kada mirusiojo įpėdinis turi būti Lietuvos Respublikos piliečiu.

Pareiškėjo atstovė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame pirminio apeliacinio skundo motyvus papildė prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 2 straipsnis ir 10 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 23, 29 straipsniams tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos (2001-12-31) M.L. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dėl to, kaip subjektas, atitiko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą dėl pilietybės, kuri yra būtina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkūrimą. Todėl, anot atsakovo, darytina išvada, kad M.L. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsakovo nuomone, apelianto ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-02 įsakymas Nr. A-1188 buvo priimtas vadovaujantis piliečių nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Šis administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas jame nurodytomis teisės normomis ir esminiais faktais, nustatytais prieš jį priimant.

2. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tačiau nesant teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises prašymą pateikusio ir 2004 m. gruodžio 7 d. mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą M.L. vardu, negali būti tenkinamas apelianto prašymas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių atkurti M.L. įpėdiniui A.L. nuosavybės teises į ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Kaip minėta, pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 2 straipsnis ir 10 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 23, 29 straipsniams tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės.

Su tokiu pat prašymu, dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. ir 10 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 23 str., 29 str. tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą 2008 m. gegužės 21 d. kreipėsi Šiaulių apygardos administracinis teismas.

Iš šių prašymų matyti, kad juose keliamas vienas ir tas pats klausimas - dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. ir 10 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 23 str., 29 str. tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės bei iš esmės nurodomi tapatūs motyvai ir argumentai, kas sąlygoja, jog abu šie prašymai yra tarpusavyje susiję. Tačiau dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo pateikto prašymo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra atliekamas išankstinis tyrimas ir byla dar nėra pradėta.

Kolegijos nuomone, atitinkamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo pateikto prašymo gali turėti įtakos ir šioje byloje pateiktam pareiškėjo prašymui bei galutiniam sprendimui dėl bylos esmės.

Dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas, atidedant bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. pateikto prašymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 8 dalimi, 133 straipsniu,

nutaria:

atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atidedant jos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. pateikto prašymo dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. ir 10 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 23 str., 29 str. tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius