- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- N-62-750-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00613-2009-2
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutarimu pripažino M. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 15 000 litų baudą su 1500 pakelių cigarečių „Kronverk Lights“ konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad M. M. 2009 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini), Panovių k., Kudirkos Naumiesčio sen., Šakių raj., jam priklausančiame ūkiniame pastate neteisėtai laikė 1500 pakelių cigarečių „Kronverk Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 7661 Lt, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris tęsiasi iki šiol, baudžiamoji byla nėra nutraukta, tačiau ir neperduota teismui, nors nuo įvykio praėjo daugiau kaip pusė metų. Nurodo, jog negali paaiškinti, kaip cigaretės pateko į jo sodyboje esantį pastatą. Paaiškina, jog ūkinis pastatas vasaros metu dar buvo nenaudojamas, atviras, nerakinamas. Prieš išvažiuodamas poilsiauti, sodyboje įrengti garažo duris paliko du asmenis, kurie galėjo cigaretes padėti. Taip pat nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai pratęsė nuobaudos skyrimo terminą. Apie tai, kad bus rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sužinojo tik 2009 m. gruodžio 14 d., nors niekur nebuvo išvykęs, nesislapstė. Mano, jog teisena turėtų būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu. Nurodo, jog pačių pareigūnų parodymuose yra netikslumų. Teismas išvadas padarė neištyręs visų M. M. iškeltų versijų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. M. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad neteisėtai laikė 1500 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis. Savo kaltę M. M. neigia, motyvuodamas tuo, jog nežino, kaip jam priklausančiame ūkiniame pastate atsirado cigaretės – jas ten galimai padėjo pastatą remontavę asmenys. Tokie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Byloje liudytoju apklaustas D. M. nurodė, jog vasaros metu jis niekada nėra matęs, kad pas M. M. pašaliniai asmenys dirbtų kokius nors statybos darbus (b. l. 29). Kaimynė D. A. taip pat nurodė, jog 2009 m. vasarą savo ūkinį pastatą tvarkė pats M. M. su tėvu, kitų dirbančių asmenų ji nemačiusi (b. l. 36). Teismo posėdyje liudytojais apklausti V. K. ir M. K. nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 13 d. vykdant kratą M. M. namuose ir ūkiniame pastate, M. M. nieko neminėjo nei apie ūkio pastato remontą, nei kad dirbo kažkokie jaunuoliai (b. l. 123-124). Nurodytų liudytojų suinteresuotumo byloje nenustatyta, jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų taip pat nenustatyta. Todėl M. M. vėliau iškelta versija, jog cigaretes jam priklausančiame ūkio pastate paliko nežinomi asmenys, laikytina pasirinkta gynybos strategija, siekiant išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo faktą tiesiogiai nustačiusiems pareigūnams nekilo abejonių, jog M. M. apie cigarečių buvimą pastate žinojo. Liudytojais apklausti asmenys nurodė, jog pareigūnams atradus cigaretes, M. M. prašė jų nepastebėti, neįtraukti jų į kratos protokolą, sakė, jog iš darbo išeis savo noru (b. l. 14, 18, 123, 124). Aplinkybę, jog apeliantui buvo žinoma apie ūkiniame pastate buvusias cigaretes, netiesiogiai patvirtina ir jo paties siųstas tekstinis pranešimas T. R., kuriame teigiama: „<...> o jei maisus rado? ka? a tu smegenu neturi? <...>“ (b. l. 48). Įvertinus tai, kad cigaretės buvo rastos supakuotos į juodus polietileninius maišus (b. l. 66, 71, 73), darytina išvada, kad byloje surinkti duomenys paneigia apelianto teiginius dėl nežinojimo apie cigarečių buvimą jam priklausančiame pastate. Šie ir kiti pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Apelianto teiginiai dėl nuobaudos skyrimo terminų praleidimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažeidimas nustatytas 2009 m. rugpjūčio 13 d., tad sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuobauda turėjo būti paskirta arba nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2010 m. vasario 13 d. Įvertinus Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimą (b. l. 130) matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepraleidęs įstatyme nustatyto termino, remdamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki vienerių metų. Tokia galimybe teismas pasinaudojo pagrįstai, įvertinęs tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo dėl ligos neatvyko į kelis posėdžius. Apelianto teiginiai dėl jo atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos, yra nesusiję su šioje byloje nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. M. M. nurodytas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra pradėtas dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (Piktnaudžiavimas) ir 297 straipsnio 1 dalyje (Tarnybos paslapties atskleidimas), padarymo (b. l. 53-54). Šių nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymiai nėra sutampantys su ATPK 163² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtimi, todėl patraukimas atsakomybėn už juos nereiškia asmens baudimo už tą patį. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimą M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.