- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 2YT-624-753/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00314-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas, K. B.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
pareiškėjai L. A., suintereuotam asmeniui K. B. bei suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – K. B. bei valstybės įmonei Turto bankas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims: K. B. bei valstybės įmonei Turto bankas, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškime L. A. ir teismo posėdžio metu jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė nurodė, kad pareiškėja ir J. A. gyveno (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudarytoje santuokoje, turėjo dukterį K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų nei kartu, nei atskirai sutuoktiniai neturėjo. Jie gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio statybai leidimą buvo gavę (duomenys neskelbtini). Namą statėsi kartu ir jis yra bendras santuokinis jų turtas. Nebaigtame name sutuoktiniai pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini). Mirus J. A. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą terminą į notarą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes nekilnojamasis turtas buvo registruotas L. A. vardu, t. y. dėl suklydimo. Sutuoktinio palikimą L. A. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Ji aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu vyro turtu, sutvarkė likusius jo daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus, mokėjo ir dabar moka mokesčius. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau tęsė namo baigimo darbus, vėliau namą remontavo, keitė langus ir kitaip prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini) baigusi namo statybą, jį pridavė, įregistravo ir netrukus jame deklaravo savo gyvenamąją vietą ir gyvena iki šiol. Taigi su palikėjo J. A. turtu L. A. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Kitų suinteresuotų asmenų byloje nėra.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, suinteresuotas asmuo K. B. neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad pretenzijų dėl turto neturi ir neturės, su motinos L. A. pareiškimu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 38).
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, neatvyko, savo atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog L. A. priėmė J. A. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 42-43).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos L. A. paaiškinimais pareiškime ir jos atstovės teismo posėdyje, rašytine bylos medžiaga (b. l. 6, 7, 9, 10) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotosios K. B. tėvas J. A.. Po jo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs testamentą. Nei pareiškėja, nei jos duktė K. B., būdamos įstatyminės įpėdinės, po J. A. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po sutuoktinio ir tėvo mirties likusio jo turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka neįformino – iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad šio biuro archyvuose (duomenys neskelbtini) nuo paveldėjimo byla po J. A. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas, taip pat (duomenys neskelbtini) buvo atlikta paieška Testamentų registre – palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota (b. l. 11), iš (duomenys neskelbtini) archyvo (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) metų dokumentuose žinių apie J. A. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra.
L. A. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Kaip jau buvo minėta, J. A. mirė 1997 m. spalio 18 d. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d., nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Teismui pateiktame pareiškime L. A. ir teismo posėdžio metu advokatė Jurgita Žiužnienė nurodė, kad pareiškėja sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos pareiškime išdėstytų aplinkybių, rašytinių įrodymų (b. l. 12, 13-14, 15, 16-22, 23, 24, 25-26, 27, 28-29, 32-33) matyti, kad L. A. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu po sutuoktinio mirties: namo, kuriame su sutuoktiniu gyveno iki jo mirties, statybų pabaigimu, jo pridavimu, įregistravimu, priežiūra, gyvenamosios vietos ten deklaravimu, taip pat likusių mirusio J. A. asmeninių daiktų, drabužių sutvarkymu, nuotraukų, dokumentų surūšiavimu, mokesčių mokėjimu. Įvertinus pareiškėjos pareiškime išdėstytų, jos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, konstatuotina, kad pareiškėja L. A. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti sutuoktinio J. A. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo sutuoktinio palikimu, sudarančius pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos L. A. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.