Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dabar gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2014 m. spalio 19 d., apie 15.30 val., būdamas neblaivus, namuose, adresu Sukilėlių pr. 77-20, Kaune, konflikto su savo motina O. M. metu, rankomis ją pastūmė į jos krūtinę, nuo ko pastaroji nukrito ant grindinio ir susitrenkė galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad tai buvo sekmadienis. Išėjo tą dieną į aludę pasiimti darbinių drabužių, nes anksčiau juos buvo ten patikęs ir sutiko kelis draugus, tai išgėrė tris bokalus alaus su jais. Po to parėjo namo. Bet mama - padidinto jautrumo moteris, tai pamačiusi jį girtą sugalvojo jo neįsileisti. Tai jis ją gal ir pastūmė dėl to. Bet po to iš karto nuėjo miegoti. Ir tada atvažiavo policija ir jį išvežė. Gali būti, kad pasakė jai porą žodžių. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Namo grįžo gal 13.00 -14.00 val. Konfliktas kilo dėl to, kad jis grįžo girtas. Mama labai nemėgsta, kai būna girtas ir nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Ji iš ryto jau sakė, kad jei grįš namo girtas, tai iškvies policiją. Tai taip ir įvyko. Buvo išgėręs 3 bokalus alaus. Atrodo, lyg viską pamena, orientavosi, bet neatsimena, kaip ją stūmė. Būna jam tokie pykčio protrūkiai. Neatsimena, ką jam mama sakė, kai grįžo. Ji tiesiog neleido jo pro duris. Duris mama atidarė, bet pamačiusi, kad jis girtas, neleido įeiti. Ji kažką pasakė, jis kažką jai pasakė, tai taip ir gavosi konfliktas. Jos niekada nemušė, nes ji labai gležna moteris. Gal ir prilietė ją su rankele. Jos stipriai tikrai nestūmė. Gali būti, kad jis ją stumtelėjo. Nematė, ar mama buvo nugriuvusi. Žmonių laiptinėje nebuvo, tai niekas to nematė. Jei mama sako, kad buvo nugriuvusi, tai gal ir buvo. Su rankomis ją pastumti galėjo. Kai atvyko policija, jis miegojo lovoje. Pareigūnai jo nieko neklausė, nieko nepaaiškino, tik sakė važiuojam. Viską paaiškino, kai buvo pas juos mašinoje su antrankiais. Jam buvo nustatytos 2 promilės alkoholio kraujyje, atrodo nedaug. Gali būti, kad dėl to neatsimena visų aplinkybių. Mamos dėl to atsiprašė. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Prisipažįsta visiškai, kad galėjo tikrai taip padaryti, nes buvo išgėręs. Gailisi, atsiprašo, daugiau taip nesielgs.

Nukentėjusioji O. M. pasinaudodama teise neduoti parodymų prieš šeimos narį teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties parodymų, yra įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusiosios O. M. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad namuose, adresu Kaune, Sukilėlių pr. 77-20, prieš ją smurtavo sūnus A. V.. Jis ją pastūmė į krūtine ir ji nukrito ant nugaros bei užsigavo (b.l. 2).

2014-10-19 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-10-19 namuose, adresu Kaune, Sukilėlių pr. 77-20, prieš O. M. smurtavo sūnus A. V.. Jis ją pastūmė į krūtine ir ji nukrito ant nugaros bei užsigavo nugarą ir galvą (b.l. 7-9).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 5848 2014-10-19 16.31 val. užfiksuotas A. V. girtumas 2,06 promilės. (b.l. 15)

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su motina O. M. metu tyčia ją pastūmė į krūtinę rankomis, dėl ko pastaroji griuvo ir susitrenkė galvą, tai yra patyrė fizinį skausmą. Tai, kad A. V. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad motiną pastūmė žodinio konflikto metu, jos atžvilgiu tuo metu išsakė ir eilę nepagarbių žodžių, stūmė tiesiai į krūtinę, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš motiną ir stumdamas turėjo tikslą sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą, kas ir yra nustatyta, nukentėjusiajai savo motinai. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais (pastūmimu) siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji O. M. yra sūnus ir motina, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas A. V. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė duoti parodymus, tačiau baigiamojoje kalboje nurodė, kad sūnui atleidžia ir nori su juo susitaikyti.

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam jokių pretenzijų nereiškia, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, jis anksčiau neteistas (b.l. 43), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tai įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja O. M. BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš A. V. nepriteisti.

Išaiškinti A. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.