- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- A2.2.-2421-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01631-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- S. C., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei Onai Baranauskienei,
viešame teismo išnagrinėjusi S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „T. V.“ vadovu, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. C., būdamas UAB „T. V.“ vadovu, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., esant 20 792,12 € mokestinei nepriemokai, t.y. nesumokėjus į valstybės ir savivaldybių biudžetus gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių ir mokesčio už aplinkos teršimą, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, darbuotojais ir suteikė direktoriui paskolą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tokiais veiksmais S. C. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. C. savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad 2013 m. pabaigoje - 2014 m. pradžioje jo vadovaujama įmonė buvo priversta sumažinti mažmeninių prekių kainas dėl ES teritorijoje susiklosčiusių konkurencinių sąlygų. Nors kainos buvo nukritusios, įmonės pelnas mažėjo. 2014 m. pabaigoje mažmeninės kainos bendrai ES zonoje pakilo ir tuo pačiu 2015 m pradžioje buvo fiksuojamas pardavimų didėjimas, todėl įmonės ateities perspektyvos yra pozityvios. Be to, jis, kaip įmonės vadovas ir fizinis asmuo, turi nemažai kreditorinių įsipareigojimų bankams, todėl nenoromis buvo priverstas naudotis įmonės lėšomis, valstybės lėšomis, kad padengti kreditą. Po patikrinimo jis bendradarbiauja su VMI atstovais, ėmė mažinti įsiskonimą ir 2015-03-24 duomenimis įmonės nepriemoka sumažėjo maždaug iki 10300 eurų. 2014 metų pabaigoje buvo padarytas verslo planas, pagal kurį jo vadovaujamai įmonei per nepilnus tris mėnesius planuojamas 37 procentų pardavimo padidėjimas palyginti su 2014 m. tuo pačiu periodu. Nors šiuo metu įsiskolinimas valstybės biudžetui dar nėra visiškai padengtas, tačiau į ateitį jis žiūri su perspektyva, taip pat 2014 metų pabaigoje buvo kreiptasi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, yra pateikti visi dokumentai, tačiau atsakymas iki šiol negautas. Šiai dienai nepriemoka yra sumokėta maždaug 10 400 eurų. Nurodė, kad paskola, suteikta jam kaip įmonės direktoriui, buvo panaudota jo asmeniniam kreditui padengti. UAB „T. v.“ veiklą vykdo nuo 2008 metų pabaigos, įmonė jokio turto neturi, joje dirba tik vienas žmogus. 2015-04-13 vykusiame teismo posėdyje S. C. pateikė pervedimų kopijas, iš kurių matyti, kad 2015-01-28 mokestinės nepriemokos – 20 792 € balansas buvo sumažintas.
VMI atstovė Ona Baranauskienė teismo posėdyje prašė skirti S. C. nuobaudą, nes 2015-03-10 duomenimis, UAB „T.v.“ mokestinė nepriemoka yra 21 997,40 €, o pareiškimo teismui pateikimo metu buvo 20 700 €, t.y. mokestinė nepriemoka yra padidėjusi. UAB „T. v.“ kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo, bet nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka bei nepateikė privalomų dokumentų, t.y. verslo plano bei skolos garantijų turtu, kaip ir banke, nes valstybė įmonei suteikia paskolą. Kadangi nepriemoka yra deklaruojama kiekvieną mėnesį, tai matosi, kad kiekvieną mėnesį atsiranda vis nauja nepriemoka ir ji didėja.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „T. V.“ vadovas S. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje, nes pagal pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.
Motyvuojamoji dalis
S. C. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą patvirtina 2014-12-30 operatyvaus patikrinimo pažyma, 2014-01-01 – 2014-10-31 sąskaitos išrašas, 2014-08-29 paskolos sutartis, iš kurių matyti, kad per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. nustatyta, kad Bendrovės pajamos sudarė 92018,99 euro (317723,18 Lt), per tikrinamąjį laikotarpį UAB „T. V.“ patyrė 100483,66 euro (346949,98 Lt) išlaidų, t.y. atsiskaitė su tiekėjais už prekes ir paslaugas - 80982,53 euro (279616,49 Lt). Tai sudarė 82 procentus nuo visos išlaidų sumos, per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., iš kurių DPD Latvia, SIA sumokėta: 2014 m. rugsėjo 4 d.- 1344,84 euro (4643,46 Lt), 2014 m. rugsėjo 9 d. - 1527,79 euro (5275,15 Lt), 2014 m. rugsėjo 22 d.- 2942,05 euro (10158,31 Lt), 2014 m. gruodžio 7 d. - 1294,44 (4469,44 Lt.); UAB „ICONA“ sumokėta 2014 m. rugsėjo 29 d. - 472,08 euro (1630,00 Lt), UAB „BNI LT“ sumokėta 2014 m. rugsėjo 24 d. - 367,67 euro (1269,50 Lt), sumokėta darbuotojams darbo užmokesčio -2906,33 euro (10035,00 Lt). Sumokėtas darbuotojams darbo užmokestis sudaro 3 procentus nuo visos išlaidų sumos; nurašyta pagal VMI prie FM pateiktus sprendimus -631,10 euro (2179,07 Lt) (1 procentas nuo visos išlaidų sumos); nurašyta Socialinio draudimo fondo Valdybai -1161,95 euro (4011,99 Lt), (1 procentas nuo visos išlaidų sumos); suteikta paskola direktoriui - 13032,90 euro (45000,00 Lt) (13 procentų nuo visos išlaidų sumos). Šie duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad S. C. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais ir išduodamas sau paskolą, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus teises.
Pats administracinėn atsakomybėn trauktinas S. C. teismo posėdyje neneigė savo kaltės padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą teigdamas, jog atsiskaitymo su VMI nepriemoka susidarė dėl sumažėjusių prekių kainų ir susiklosčiusių ES teritorijoje konkurencinių sąlygų, taip pat nemažų kreditorinių įsiskolinimų bankams, dėl kurių įmonė buvo priversta naudotis valstybės lėšomis. Šios S. C. nurodytos aplinkybės esminės reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Taigi šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į S. C. nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, į tai, kad jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, susidariusią sunkią jo vadovaujamos įmonės turtinę padėtį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. C. – duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, S. C. administracine tvarka nebaustas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad bendrovė stengiasi likviduoti susidariusį įsiskolinimą valstybei (S. C. pateikė teismui pavedimo išrašus, iš kurių matyti, kad UAB „T. V.“ sumokėjo VMI 10 677,97 € mokestinės nepriemokos (b.l. 69-82)), kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo, t.y. buvo atlikti konkretūs veiksmai, kuriais bandoma sumažinti susidariusį įsiskolinimą VMI. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindas taikyti S. C. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę baudą, nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. C. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6020. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.