Utenos apylinkės teismo nutarimas

2016-06-09 · Byla Nr. A2.2.-171-420/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-09
Bylos Nr.
A2.2.-171-420/2016
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00165-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Administracinė byla Nr. A2.2.-171-420/2016Proceso Nr. 4-54-3-00165-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3; 2.14.3.
ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 9 d.Zarasai

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas, išnagrinėjęs

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Zarasų m., Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), Zarasų m., nedirbančio, neįgalaus, teisto, administracinėmis nuobaudomis bausto, administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 50 str. už tai, kad jis 2016 m. gegužės 14 d., apie 18.20 val., Zarasų m., Vytauto g. 28, parduotuvėje „Norfos mažmena“, praėjo pro parduotuvės kasas, nesusimokėjęs už 3 vnt. alaus „Alus N“ – 0,85 Eur vertės, paukštienos paštetą – 0,34 Eur vertės, troškiną jautieną – 0,49 Eur vertės.

Šalies argumentai

A. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tikslo pagrobti prekių tikrai nenorėjo. Jis paėmė tris butelius alaus, paštetą ir jautieną, sudėjo į maišelį, tačiau maišelis suplyšo. Tuomet priėjo pažįstama M. J., jo suplėšusį maišą įdėjo į savo maišą ir jie nuėjo prie kasos. Juškėnienė stovėjo priekyje, dėjo ant prekystalio prekes, jis ruošėsi sumokėti už prekes, padavė pardavėjai 10 Eur. Paėmus grąžą, už kasos juos sulaikė apsaugos darbuotojas. Kadangi jis stovėjo už M. J., buvo išgėręs, be to, blogai mato ir turi invalidumą dėl regėjimo, todėl nepastebėjo, kad M. J. jo prekių nebuvo padėjusi ant prekystalio.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50 str., bylos teisena nutrauktina.

Vadovaujantis LR ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. LR ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

LR ATPK 50 straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant nusikalstamos veikos požymių. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50 straipsnyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis pagrobia smulkų svetimą turtą ir to siekia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas.

A. K. nuo pat sulaikymo neigė, jog pagrobė prekes, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą paaiškinimas iš jo paimtas nebuvo. Teisme jis paaiškino, kad tikslo pagrobti prekių tikrai nenorėjo. Jis paėmė tris butelius alaus, paštetą ir jautieną, sudėjo į maišelį, tačiau maišelis suplyšo. Tuomet priėjo pažįstama M. J., jo suplėšusį maišą įdėjo į savo maišą ir jie nuėjo prie kasos. Juškėnienė stovėjo priekyje, dėjo ant prekystalio prekes, jis ruošėsi sumokėti už prekes, padavė pardavėjai 10 Eur. Paėmus grąžą, už kasos juos sulaikė apsaugos darbuotojas. Kadangi jis stovėjo už M. J., buvo išgėręs, be to, blogai mato ir turi invalidumą dėl regėjimo, todėl nepastebėjo, kad M. J. jo prekių nebuvo padėjusi ant prekystalio. M. J. paaiškino, kad parduotuvėje susitiko A. K., pas jį suplyšo maišas, kuriame buvo tušti buteliai. Ji įsidėjo jo maišą į savo maišą ir nuėjo prie kasos. Už jos prekes sumokėjo A. K.. Praėjus pro kasas sustabdė apsaugos darbuotojas, nuvedė į kabinetą, patikrino maišelį. Tada pamatė, kad po tuščiais buteliais yra trys pilni alaus buteliai, paštetas ir troškinta jautiena ir suprato, kad už šias prekes liko nesumokėta. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, gautą iš „Norfos“ parduotuvės, matyti, kad A. K. pirko cigaretes, žiebtuvėlį, už šias prekes sumokėjo, jokių kitų daiktų, prekių, maišelių pas jį nebuvo.

Teisėje egzistuoja principai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi, tai yra kaltinimą pareiškusi institucija, kaltinimo pagrįstumą turi pareigą įrodyti. Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str., todėl, vadovaujantis pamatiniu teisės principu – kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla A. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 224 str., 284 str., 286 str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 50 straipsnį A. K. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas