Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2018 m. rugsėjo 14 d. 21.22 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,45 promilių girtumas, savo mažamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje pastūmė žmoną I. M., dėl ko vaikai išsigando ir pradėjo verkti. Tokiais savo veiksmais D. M. panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai vaikų interesams bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko, administracinėn atsakomybėn traukiamam D. M. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (nurodyta administracinio nusižengimo protokole), rašytiniame paaiškinime D. M. nurodė, jog jei į bylos nagrinėjimą neatvyks, prašo ją nagrinėti jam nedalyvaujant. Bylos nagrinėjimo laikas nustatytas institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, todėl teismas laiko, kad šiai institucijai taip pat apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Mažamečių įstatymine atstove pripažintai vaikų mamai I. M. apie teismo posėdį pranešta priimant nutarimą leisti dalyvauti procese, todėl laikytina, jog nepilnamečių įstatyminei atstovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Susipažinus su bylos medžiaga, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas posėdyje būtinas, nenustatyta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos; to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog pirmiausiai tėvai turi saugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, mokyti juos nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius ir privalo užtikrinti įstatyme numatytas garantijas savo vaikams, kad vaikai augtų saugioje ir ramioje aplinkoje, būtų sudarytos tinkamos sąlygos jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi.

Byloje nustatyta, jog D. M., apsvaigęs nuo alkoholio, pastumdamas sutuoktinę savo mažamečių vaikų akivaizdoje, nesirūpino, kad mažamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, neabejotinai sukėlė vaikams išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą, tuo pažeisdamas teisėtus vaikų interesus, jų teisę į sveiką, saugią ir moralią aplinką, ir tokiais savo veiksmais panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai vaikų interesams.

Be D. M. rašytinio prisipažinimo administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo Rimo Viečo tarnybinis pranešimas, D. M., I. M. parodymų protokolai, asmens blaivumo testų rezultatai, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę – laikomas nebaustas administracine tvarka, pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad D. M. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

nutarė:

pripažinti D. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – įspėjimą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.