- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 2-947/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsantė“
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. individualios įmonės ,,Silava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla V. B. individualiai įmonei ,,Silava“, civilinėje byloje Nr. B2-1625-55/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsantė“ ieškinį atsakovui V. B. individualiai įmonei ,,Silava“, tretysis asmuo V. B. , dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Alsantė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą V. B. IĮ „Silava“, įmonės administratoriumi paskirti A. S. . Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 25 191,76 Lt už parduotas prekes, taip pat 5 878,07 Lt netesybų, skolos mokėjimo terminai yra suėję. Atsakovas V. B. IĮ ,,Silava“ yra nemoki įmonė, todėl jai keltina bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 10 d.nutartimi iškėlė bankroto bylą V. B. individualiai įmonei „Silava“, įmonės administratoriumi paskyrė A. S. . Nurodė, kad iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos paskutinės atsakovo V. B. IĮ „Silava“ metinės pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad įmonė 2005 m. pajamų negavo, darbuotojų nėra, todėl teismas padarė išvadą, jog įmonė veiklos nevykdo (b. l. 64-82). Atsakovo V. B. IĮ „Silava“ vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (b. l. 83, 86). VĮ Registrų centro duomenimis V. B. IĮ „Silava“ savininko V. B. vardu įregistruota 1/4 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kurių bendra vertė 60 000 Lt, taip pat miškų ūkio žemės sklypas, kurio vertė 95 896 Lt, bendra V. B. priklausančio turto vertė yra 155 896 Lt (b. l. 87-88, 89). Teismo teigimu, iš VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“ pateiktų dokumentų, Turto arešto aktų registre bei Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad visas atsakovo V. B. IĮ „Silava“ savininkui V. B. priklausantis turtas yra areštuotas vykdant išieškojimus pagal V. B. IĮ „Silava“ ir jos savininko V. B. prievoles, bendra išieškoma suma pagal įmonės ir jos savininko prievoles sudaro 1 209 418,54 Lt, t. y. žymiai viršija V. B. priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad V. B. IĮ „Silava“ yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.), todėl V. B. IĮ „Silava“ keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad iš ĮBĮ 4 straipsnio nuostatų negalima daryti išvados, kad esant teismo sprendimu priteistai skolai, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galima tik tuo atveju, jei antstolis grąžino vykdomuosius dokumentus skolininkui neturint turto ar pajamų. ĮBĮ 4 straipsnyje numatytos 5 alternatyvios sąlygos, kurioms esant galima kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo teigimu, šiuo atveju yra sąlyga, numatyta ĮBĮ 4 straipsnio 2 punkte. Esant sąlygai, numatytai ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkte, kreditorius gali nesilaikyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Atsakovas V. B. IĮ ,,Silava“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą iškelti V. B. IĮ ,,Silava“ bankroto bylą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstą nutartį iškelti bankroto bylą priėmė dėl to, kad šį klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, nepatikrinęs visų svarbių aplinkybių. Ieškovas prašė iškelti bankroto bylą dėl to, kad priteistoji skola nėra grąžinta. ĮBĮ 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad esant teismo sprendimui priteisti skolą, bankroto byla gali būti iškeliama tik kai įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Tokių dokumentų ieškovas nebuvo pateikęs ir teismas šios įstatymo nurodytos aplinkybės nebuvo nustatęs. Priešingai, iš pateikiamos antstolės 2008 m. spalio 16 d. pažymos matyti, kad priteistoji ieškovo skola visiškai grąžinta. Todėl kelti bankroto bylą dėl ieškovo nurodytų priežasčių nebuvo ir nėra pagrindo.
2. Teismas nepagrįstai pripažino V. B. IĮ ,,Silava“ nemokia. Šią neteisingą išvadą teismas padarė individualios įmonės turtu pripažinęs tik V. B. vardu įregistruotą turtą, nors santuokoje įsteigus įmonę pareiga atsakyti pagal prievoles atsiranda abiems sutuoktiniams (CK 3.87 str. 2 d.).
3. Spręsdamas įmonės nemokumo klausimą, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonės skolos pagal prievoles sudaro 1 209 418,54 Lt. Tokios skolos nėra patvirtintos nei teismų sprendimais nei kreditorių reikalavimais, pagrįstais vykdomaisiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki.
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt.
Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui V. B. IĮ ,,Silava“ grindžiamas atsakovo nemokumo būsenos susidarymu. Tokiu atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama, tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų skolų sumos viršijimą pusės į balansą įrašyto turto vertės. Pastaroji sąlyga gali būti nustatyta, tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės ekonominę finansinę būseną. Tik nustačius turto vertę, galima daryti išvadas apie faktinę ir juridinę įmonės mokumo arba nemokumo būseną. Tik tinkamas įstatyme nustatytų reikalavimų laikymasis ir atlikimas užtikrina galimybę tiksliai nustatyti realią įmonės finansinę būseną ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą iškelti arba atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. B. IĮ ,,Silava“ mokumo klausimą, nustatė, kad pagal Turto areštų aktų registre bei Teismų informacinėje ,,Liteko“ esančius duomenis visas atsakovo V. B. IĮ „Silava“ savininkui V. B. priklausantis turtas yra areštuotas vykdant išieškojimus pagal V. B. IĮ „Silava“ ir jos savininko V. B. prievoles, bendra išieškoma suma pagal įmonės ir jos savininko prievoles sudaro 1 209 418,54 Lt, t. y. žymiai viršija V. B. priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą sumą prilygino pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžiui, kuris turi esminę reikšmę, nustatant įmonės nemokumą. Aplinkybė, kad V. B. IĮ „Silava“ ir jos savininko V. B. turtas areštuotas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytai sumai, nėra pagrindas išvadai, kad mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 1 209 418,54 Lt sumai sudaro pradelstus įmonės bei jos savininko įsipareigojimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas turi individualios įmonės teisinį statusą. Pagal šios įmonės prievoles atsako tiek pati įmonė, tiek įmonininkas (savininkas). Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal CK 2.50 straipsnio ketvirtąją dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas) savo turtu. Todėl nagrinėjant pareiškimą iškelti bankroto bylą individualiai įmonei, reikia išaiškinti visą įmonės ir jos savininko turimą turtą, įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe.
Nesant byloje duomenų, patvirtinančių pradelstų įsipareigojimų dydį, negalima spręsti apie įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį, vertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį (laikiną ar tęstinį), taip pat, neišsiaiškinus tikrosios atsakovo turto padėties bankroto bylos iškėlimo dienai, negalima konstatuoti įmonės mokumo ar nemokumo fakto. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišaiškino bei nenustatė turinčių reikšmės bankroto bylos iškėlimo aplinkybių ir todėl teismo išvados dėl bankroto bylos iškėlimo V. B. IĮ ,,Silava“ yra nepagrįstos.
Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė antstolės D. M. 2008 m. spalio 16 d. pažymą, kurioje patvirtinama, kad V. B. IĮ ,,Silava“ sumokėjo ieškovui UAB ,,Alsantė“ skolą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L-2-3051-235/06 (b. l. 202). Pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus. Dėl nurodytų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo V. B. IĮ ,,Silava“, teismas turi išsiaiškinti ieškovo poziciją dėl bankroto bylos kėlimo atsakovui, bei nustatyti ar nėra kitų kreditorių, kuriems įmonės įsiskolinimai yra pradelsti.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria V. B. IĮ ,,Silava“ iškelta bankroto byla, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes dėl aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu (nemokumu), klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir perduotinas bankroto bylos iškėlimo V. B. individualiai įmonei ,,Silava“ klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo V. B. individualiai įmonei ,,Silava“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.