Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 59-5.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 207 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 punktą ir 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu iki gyvos galvos su 37500 Lt bauda ir viso turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. spalio 18 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. A. apeliacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutartimi nuteistojo R. A. kasacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi R. A. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Paskirtos bausmės pagal minėtus BK straipsnius ir bausmė, paskirta 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrintos ir R. A. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis pakeista. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 63 straipsnio 1, 2 dalimis laisvės atėmimo bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, pagal naujojo BK 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą apėmimo būdu subendrinta su laisvės atėmimo bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, ir R. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi patenkintas Pravieniškių pataisos namų teikimas ir R. A. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatant 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeitė ir R. A. nustatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą sumažino iki 5 (penkerių) metų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 59-5 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, vis dėlto nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai.

Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis pasižymėjo nuosekliu disciplinuoti elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi. R. A. per ilgesnį nei 20 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo nei kartą baustas, skatintas 21 kartą. Nuo 2021 m. vasario 5 d. R. A. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis R. A. pasižymi teigiamomis nuostatomis darbinės veiklos atžvilgiu, nuosekliai dirba pataisos įstaigoje, šiuo metu nuteistasis dirba V. J. IĮ įmonėje. Siekdamas įgyti santechniko specialybę, po darbo R. A. mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, 2021 m. lapkričio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) baigė sandėlio operatoriaus modulinę profesinio mokymo programą ir įgijo kompetenciją valdyti autokrautuvą su specialiais krovinių priėmimo, krovimo įtaisais, 2021 m. rugsėjo – gruodžio mėn. nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė paskaitas, susijusia su savirealizacija bei savęs, savo emocijų pažinimu. Svarbu tai, kad paskutiniu metu stebimas teigiamas pokytis nuteistajam atkuriant ryšius su artimaisiais, su kuriais laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bendravimas buvo nutrūkęs. Nėra duomenų, kad asmuo vartotų psichiką veikiančias medžiagas. Nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Šiuo metu R. A. atlieka bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą: viena iš padarytų nusikalstamų veikų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudė žmogų dėl savanaudiškų paskatų (t. y. siekiant pagrobti svetimą turtą) organizuotoje grupėje) padarymą, todėl nuteistojo nusikaltimų pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Svarbu pažymėti ir tai, kad R. A. paskutiniu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvo galvos, kuri pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nors, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Abejonių, kad nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals, kelia ir tai, kad šis teistumas R. A. nėra pirmasis, jis anksčiau teistas, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, kas rodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Nuteistajam nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (Komisijos nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 11 mėnesių 10 dienų), vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos veiksniai – būdingas nusikaltimų sunkėjimas, būdingas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis, didelis skaičius atskirų teisė pažeidimų, gyvenimo būdo ypatumai laisvėje, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos, neatkurti socialiniai ryšiai su vaikais, objektyvaus savivaizdžio stoka, kontroliuojantis elgesys, ne visada geba atpažinti problemas, kategoriškas mąstymas, kitų požiūrio priėmimo stoka, nepakankami problemų sprendimo ir savo elgesio pasekmių įvertinimo įgūdžiai, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. A. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistasis, gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisme nuteistasis kaltę pripažino tik dalyje dėl itin svarbaus oficialaus dokumento suklastojimo. Šiuo metu R. A. kaltę pripažįsta formaliai, nevengia demonstruoti kaltės jausmo dėl įvykdytų nusikaltimų.

Nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad Komisija priimtame nutarime neįvertino jo dedamų pastangų į tobulėjimą bei elgesio pasikeitimą, taip pat daromų teigiamų asmenybės pokyčių, taip pat neįvertino tai, kad paskutiniu metu ji nebuvo baustas, priešingai, už nepriekaištingą elgesį bei stropų elgesį, iniciatyvą skatintas. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Abejonių probacijos sėkmei kelia tai, jog atlikus nuteistajam smurto rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, R. A. nusikaltimus su kitais asmenimis įvykdė dėl finansinės naudos, kurios jis siekė naudodamas instrumentinę agresiją. Nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau nėra galima kategoriškai teigti, kad asmens gaunamos pajamos bus pakankamos asmeniniam poreikiams tenkinti, o nepakankamų lėšų gavimas, finansinis nestabilumas neįtakos kriminalinio elgesio.

Įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. A. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, atsižvelgdamas į R. A. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 59-5.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.