- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-1956-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02002-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos už suteiktas atlygintinas paslaugas ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. M. 1 998,38 Eur skolą už suteiktas atlygintinas paslaugas, 183,85 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį grindė tuo, kad 2014 m. sausio 23 d. ieškovas su atsakovu sudarė Studijų sutartį Nr. 02-14-00019, pagal kurią ieškovas įsipareigojo priimti atsakovą į studijų sutartyje nurodytą studijų programą arba atskirus studijų dalykus, studijuojančiajam sėkmingai baigus visą studijų programą ir įvykdžius visus atitinkamai studijų programai taikytinus reikalavimus, išduoti suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantį universitetinių studijų diplomą ir diplomo priedėlį, o atsakovas įsipareigojo studijų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti ieškovui mokestį už studijas ir kitus mokėjimus. Atsakovui buvo suteikta galimybė atlikti praktiką ir apsiginti baigiamąjį bakalauro darbą, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas 1 998,38 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir sutartiniais įsipareigojimas pagal šalių sudarytą Studijų sutartį, kadangi nebendradarbiavo su juo, neperskaičiavo įmokų, neinicijavo ir neįformino atskirų susitarimų, o iš karto kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl skolos išieškojimo. Atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė, tačiau 2014-2015 m. laikotarpiu dėl svarbių priežasčių įsipareigojimus tapo sunku vykdyti. Ieškovas neteisėtai perdavė vykdomąjį dokumentą antstoliui T. U., nes privalėjo jį atšaukti, o ne sustabdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. M. ieškovo UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ naudai 1 998,38 Eur nesumokėtą sumą už atlygintinas paslaugas, 183,85 Eur delspinigių, iš viso – 2 182,23 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 182,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. ieškovas (kreditorius) kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 1 998,38 Eur skolos, 183,85 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 64,56 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo (skolininko), dėl ko Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimą patenkino visiškai. 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovas (skolininkas) pateikė prieštaravimus dėl ieškovo (kreditoriaus) pareikštų reikalavimų. Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė atsakovo (skolininko) prieštaravimus ir 2015 m. lapkričio 11 d. pranešimu įpareigojo ieškovą (kreditorių) pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus. Ieškovas 2015 m. lapkričio 23 d. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 998,38 Eur skolą už suteiktas atlygintinas paslaugas, 183,85 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir ginčą perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti pagal sutartinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovas 2015 m. lapkričio 12 d. pateikė antstoliui T. U. prašymą dėl vykdomosios bylos, užvestos 2015 m. rugsėjo 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-2334-632/2015 pagrindu, sustabdymo iki išieškotojo pranešimo dėl termino atnaujinimo pateikimo.
Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. sausio 23 d. ieškovas su atsakovu sudarė Studijų sutartį Nr. 02-14-00019 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo priimti atsakovą į studijų sutartyje nurodytą studijų programą arba atskirus studijų dalykus, studijuojančiajam sėkmingai baigus visą studijų programą ir įvykdžius visus atitinkamai studijų programai taikytinus reikalavimus, išduoti suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantį universitetinių studijų diplomą ir diplomo priedėlį, o atsakovas įsipareigojo studijų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti ieškovui mokestį už studijas ir kitus mokėjimus (Sutarties specialiosios dalies 2 p., bendrosios dalies 2.1.1-2.1.2., 2.3.1. p.). Ieškovo teigimu, atsakovui 2014 m. pirmąjį pusmetį buvo suteikta galimybė atlikti praktiką bei parašyti ir apsiginti baigiamąjį bakalauro darbą. Iš byloje pateiktos pažymos apie studijų rezultatus matyti, kad atsakovas 2006-2014 m. išklausė Verslo vadybos ir analitikos programos dalykus bei gavo įvertinimus. Ieškovas 2014 m. kovo 20 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija ISM Nr. 204328 atsakovui 6 900 Lt, t. y. 1 998,38 Eur sumai, kurioje nurodė, kad atsakovui iki 2014 m. balandžio 3 d. neapmokėjus šios sąskaitos, skolos išieškojimą pradės vykdyti Lindorff Oy filialas. Iš byloje pateikto Lindorff suteiktų įgaliojimų sąrašo matyti, kad Lindorff Oy ieškovui teikia ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas. Byloje duomenų, kad atsakovas iki 2014 m. balandžio 3 d. būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal PVM sąskaitą-faktūrą ar pateikęs prašymą dėl studijų sustabdymo/atidėjimo, nėra.
Atsiliepimas
Teismo vertinimu, nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl svarbių priežasčių, pateisinamų aplinkybių ir force majeure aplinkybių, 2014-2015 m. laikotarpiu „strigo“ šalių Sutartimi sulygtų įsipareigojimų vykdymas, tačiau nepateikė įrodymų apie aplinkybes, dėl kurių jis objektyviai negalėjo atsiskaityti su ieškovu, taip pat įrodymų, jog susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs. Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė Sutarties 2.3.1 p. reikalavimus, ko pasekoje Lindorff Oy turėjo teisėtą pagrindą pradėti ikiteisminio skolos išieškojimo procedūrą. Teismas pažymėjo ir tai, jog Sutarties 6.7 p. šalys įsipareigojo imtis visų priemonių laiku ir sąžiningai įvykdyti Sutarties sąlygas bei numatytus įsipareigojimus, atsakovas savo parašu patvirtino, kad sutinka su Sutarties sąlygomis. Taigi, atsakovui buvo žinomos sąlygos, susijusios su mokesčio už studijas nemokėjimu, todėl, remiantis CK 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.189 str., atsakovui kyla pareiga sumokėti mokestį už studijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir sutartiniais įsipareigojimas pagal šalių sudarytą Studijų sutartį, kadangi nebendradarbiavo su atsakovu, neperskaičiavo įmokų, neinicijavo ir neįformino atskirų susitarimų, o iš karto kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl skolos išieškojimo, atmetė kaip nepagrįstas. Ieškovas, išrašydamas atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, nurodė, kad nesumokėjus sąskaitoje nurodytos sumos iki 2014 m. balandžio 3 d., skolos išieškojimą pradės vykdyti Lindorff Oy filialas. Taigi, atsakovas buvo informuotas apie pasekmes dėl laiku neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros. Nors atsakovas teigė, kad ieškovas nesusiekė su juo dėl susidariusios skolos nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nesiuntė raginimų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau šie atsakovo teiginiai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, o būtent - iš byloje pateiktų Lindorff Oy filialo atsakovui siųstų elektroninių laiškų matyti, kad atsakovas buvo raginamas padengti susidariusį įsiskolinimą ir informuotas apie teismo procesinių dokumentų dėl skolos priteisimo rengimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas turi teisę pats pasirinkti savo teisių gynimo būdus ir priemones, o šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas yra suteikęs įgaliojimus Lindorff Oy filialui teikti ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas neteisėtai perdavė vykdomąjį dokumentą antstoliui, todėl privalėjo jį atšaukti, o ne sustabdyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas 2015 m. spalio 14 d. buvo įteiktas atsakovo motinai, todėl jis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 3 d. ir buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Tuo tarpu atsakovas 2015 m. lapkričio 9 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl ieškovo (kreditoriaus) pareikštų reikalavimų, o teismas prieštaravimus priėmė. Nagrinėjamu atveju, teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidė Sutarties 2.3.1 p. reikalavimus, todėl jam tenka neigiamos pasekmės. Ieškovas tinkamai vykdė tiek LR Aukštojo mokslo įstatymo, tiek Sutartyje šalių sulygtus įsipareigojimus, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nesumokėjo mokesčio už studijas. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 1 998,38 Eur nesumokėtą mokestį už atlygintinas paslaugas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 ir 2 d.).
Teismas, remdamasis CK 6.71 str. bei Sutarties bendrosios dalies 5.5 p., tenkino ieškovo reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 183,85 Eur delspinigių pagal Sutartį už 184 pradelstas dienas, o remdamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas, remdamasis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 49 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo nutraukti civilinę bylą jo atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš advokato D. K..
1) Ieškovas nedavė sutikimo nei Oy Lindorff, nei advokatui D. K. ar pačiai advokatų kontorai Černius, Kabašinskas, Norkūnas pareikšti ieškinį atsakovo atžvilgiu, kas matosi iš advokato pateiktų dokumentų teismui ir kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
2) Advokatas D. K. teismui teikiamuose dokumentuose nurodo neegzistuojančią savo darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra registruota Lindorf Oy buveinė Lietuvoje. Šie trūkumai turėjo būti ištaisyti pirmosios instancijos teisme.
3) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 2.145 str. reikalavimus, nes ieškovo atstovas advokatas užsiėmė saviveikla. Atsižvelgiant į tai, advokatas D. K. privalo atlyginti ieškovui patirtas išlaidas, susijusias su civiliniu procesu Vilniaus apylinkės teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
1) Apeliantas apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, teigdama, kad ieškovas nedavė sutikimo nei Lindorff Oy, nei advokatui D. K. pareikšti ieškinį jo atžvilgiu, kas laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliaciniu skundu prašydamas nutraukti civilinę bylą bei atlyginti patirtas faktines išlaidas, atsakovas jį ginčija nurodydamas naują, pirmosios instancijos teisme nenurodytą ir dėl to netirtą, aplinkybę, todėl šiai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 str. 2 d. nustatytas draudimas ir ji negali būti apeliacijos dalykas.
2) 2009 m. gegužės 20 d. ieškovas ir Lindorff Oy sudarė Bendrųjų paslaugų sutartį dėl gautinų sumų valdymo, kuria šalys sulygo dėl įsiskolinimų administravimo ikiteisminėje ir teisminėje stadijose. Šia sutartimi Lindorff Oy buvo išduotas rašytinis Kliento Lindorff suteiktų įgaliojimų sąrašas, numatantis Lindorff Oy teisių apimtį nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Ieškovo išduoto Įgaliojimo, kuris teismui buvo pateiktas kartu su 2015 m. lapkričio 23 d. ieškiniu, Teisinių paslaugų skilties h) punkte aiškiai įtvirtinta Lindorff kaip įgaliotinio teisė, turint išankstinį Kliento sutikimą, perįgalioti teikti Teisines paslaugas profesionaliam trečiajam asmeniui (pvz. advokatui.), todėl Lindorff Oy, veikdamas ieškovo vardu bei turėdamas išankstinį ieškovo sutikimą, jam suteiktų įgaliojimų apimtyje 2015 m. lapkričio 23 d. perįgaliojo advokatą D. K. atstovauti ieškovą pateikiant ieškinį dėl skolos priteisimo byloje su atsakovu M. M., todėl kartu su ieškiniu teismui buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 23 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 11-1DK išrašas, patvirtinantis advokato teisę atstovauti ieškovą ginčo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad Lindorff Oy, kaip ieškovo atstovas, pagal jam suteiktą įgaliojimą turėjo teisę atlikti visus su skolos priteisimu susijusius teisinius veiksmus bei sutinkamai su teisės normomis, neperžengdamas įgaliojimo ribų, perįgaliojo šiuos veiksmus atlikti advokatą, konstatuotina, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo atstovavimo teisme teisėtumu.
3) Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 11-1DK tarp Lindorff Oy ir advokato D. K., kurios pagrindu buvo pateiktas atstovavimo išrašas, sudaryta 2011 m. kovo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad advokato D. K. registruota darbo vieta iki 2012 m. spalio 25 d. buvo (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Lietuvos Advokatūros 2012 m. spalio 25 d. vykusio Advokato tarybos posėdžio protokolo išrašas Nr. 16, todėl atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, jog advokato D. K. darbo vieta niekada nebuvo registruota Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 11-1DK išraše nurodytu adresu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovo atstovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos Advokatūros 2012 m. spalio 25 d. vykusio Advokato tarybos posėdžio protokolo išrašo Nr. 16 kopiją. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai taip pat turi atitikti sąsajumo kriterijų, įtvirtintą CPK 180 str. Ieškovo atstovas naują įrodymą pateikė, siekdamas paneigti apeliaciniame skunde naujai atsakovo nurodytas aplinkybes, todėl konstatuotina, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jo priėmimas neprieštarauja CPK 314 str.
Dėl įgaliojimo atstovauti ir apeliacijos nagrinėjimo ribų. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nurodo, kad ieškovas nedavė sutikimo nei Oy Lindorff, nei advokatui D. K. ar pačiai advokatų kontorai Černius, Kabašinskas, Norkūnas sutikimo pareikšti ieškinį atsakovo atžvilgiu, kas matosi iš advokato pateiktų dokumentų teismui bei kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 str. numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.
Susipažinus su apelianto skundu nustatyta, kad jame pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumui pagrįsti pateikiamas naujas argumentas, kuris nebuvo nurodytas pirmosios instancijos teisme – ieškovo sutikimo nei Oy Lindorff, nei advokatui D. K. ar pačiai advokatų kontorai Černius, Kabašinskas, Norkūnas sutikimo pareikšti ieškinį atsakovo atžvilgiu nebuvimas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas argumentas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio reikalavimo ginčijamu sprendimu nenagrinėjo, atsakovas neturi teisės prašyti pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu šiuo pagrindu ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nors ir laikydamasi nuomonės, kad apeliantas negali skunde nurodyti naujų aplinkybių, ir plačiau šiuo klausimu nepasisakydama pažymi, jog apelianto naujai nurodomas argumentas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojančiu dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Iš byloje esančio 2009 m. gegužės 20 d. Kliento Lindorff suteiktų įgaliojimų sąrašo kopijos matyti, kad Lindorff Oy buvo išduotas rašytinis ieškovo suteiktų įgaliojimų sąrašas, numatantis ir Lindorff Oy teisių apimtį su trečiaisiais asmenimis bei kurio Teisinių paslaugų skilties h p. nustatyta Lindorff teisė, turint išankstinį Kliento sutikimą, perįgalioti teikti teisines paslaugas profesionaliam trečiajam asmeniui (pvz. teisinės bendrovės, advokatai). Atsižvelgiant į tai, Lindorff Oy 2015 m. lapkričio 23 d. perįgaliojo advokatą D. K. atstovauti ieškovą pateikiant ieškinį dėl skolos priteisimo byloje su apeliantu. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad Lindorff Oy, kaip ieškovo atstovas, pagal jam suteiktą įgaliojimą turėjo teisę atlikti visus su skolos priteisimu susijusius teisinius veiksmus bei neperžengdamas įgaliojimo ribų, perįgaliojo šiuos veiksmus atlikti advokatą D. K., darytina išvada, kad advokatas D. K. turi teisę atstovauti ir atlikti procesinius veiksmus ieškovo UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas” vardu.
Dėl advokato registruotos darbo vietos. Apelianto argumentai dėl advokato D. K. darbo vietos adreso taip pat vertintini kritiškai. Nors Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 11-1DK išraše advokato D. K. darbo vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Teisinių paslaugų sutartis tarp Lindorff Oy ir advokato D. K. sudaryta 2011 m. kovo 1 d., o iš Lietuvos Advokatūros 2012 m. spalio 25 d. vykusio Advokato tarybos posėdžio protokolo išrašo Nr. 16 matyti, kad advokato D. K. įsteigta darbo vieta, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinta, t. y. advokato D. K. darbo vieta iki 2012 m. spalio 25 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 11-1DK, kuri buvo sudaryta 2011 m. kovo 1 d., išraše advokato D. K. darbo vieta adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta pagrįstai, o atsakovo argumentai dėl advokato darbo vietos adreso atmestini kaip nepagrįsti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.