Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. Š., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šis pareiškimas teisme priimtas 2021 m. sausio 11 d., iki paskirto bylos nagrinėjimo 2021 m. kovo 9 d. dienos ginčo dėl šio daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo nekilo.

Pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo N. Š. 2002 m. gruodžio mėnesį ieškojo pirkti gyvenamojo namo, kai iš kaimyno S. K., gyvenusio (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas gyvenamasis namas. Kadangi S. K. pažinojo asmenį, kuris pardavinėjo namą, todėl kartu su juo pareiškėjas bei N. Š. gruodžio mėnesio antroje pusėje nuvyko apžiūrėti parduodamo gyvenamojo namo. Parduodamas namas buvo (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) mirus savininkei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavinėjo jos giminaitis. Pareiškėjas bei N. Š. tą pačią dieną, kai apžiūrėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, jį ir nupirko iš D. B. giminaičio, jam sumokėdami 1 000 litų. Sandoris įvyko gyvenamojo namo kieme. Pareiškėjas pardavėjui perdavė pinigus, o pardavėjas pareiškėjui perdavė namo raktus bei mokėjimo už elektrą knygutę. Jokių namo pirkimo - pardavimo dokumentų pasirašyta nebuvo, nes statiniams nebuvo įregistruotos daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Pareiškėjas su šeima nuo 2002 metų gruodžio mėnesio pabaigos iki šiol įsigytame name nepertraukiamai ir gyvena, o gyvendami moka už elektrą, vandenį, šiukšles, atlieka šiame būste remontą, prižiūri bei tvarko aplink gyvenamąjį namą esančią teritoriją. Kad pareiškėjas su šeima nepertraukiamai minėtame būste gyvena nuo 2003 metų patvirtina ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnija, pateikdama pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad šis gyvenamasis namas su priklausiniais niekada nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre.

2020 m. rugsėjo 14 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie turėtus pastatus nurodoma: „Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1979,1983-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas D. B., (duomenys neskelbtini) d., ūkis. Ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta: 1979 metais: gyvenamasis namas (1916 m.), ūk. past. (1956 m.). Papildomų žinių skiltyje įrašyta: Pastatai pagal paveldėjimo pagal testamentą liudijimą 1979 gruodžio 18 d. paveldėti B. D.“. 1983-1985 metais: gyvenamasis namas (1918), tvartas (1937 m.); 1986-1990 metais: gyvenamasis namas (1918 m.), ūkinis pastatas (1950 m.). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, Pilviškių seniūnijos 1991-2002 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas D. B., (duomenys neskelbtini) d., ūkis. Ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta: 1991-1997 metais: „Bendras (naudingas) plotas - kv. metrais 43, iš to skaičiaus gyvenamasis plotas - kv. metrais 32. (Statybos metai ir kiti statiniai nepaminėti). 1998-2002 metais: Gyvenamųjų pastatų skaičius - 1: Kambarių skaičius - 3; Ūkiniai pastatai – tvartas“ (Statybos metai neįrašyti). Knygos skiltyje apie visiškai iš ūkio išvykusius asmenis įrašyta: D. B. 2002-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini). Šeimos narių sąraše įrašyta M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kam priklauso pastatai po D. B. mirties duomenų nėra.“ Pažymėtina, kad pareiškėjo bei suinteresuoto asmens N. Š. iniciatyva bei lėšomis 2019 metais buvo atlikti nekilnojamų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir suformuota kadastrinių matavimų byla. Kadangi yra visos būtinosios sąlygos, nustatytos LR CK straipsniuose, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas pagrįstai mano, kad teismas turėtų pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti faktą, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Š. įgyjamosios senaties pagrindu (e. b. l.1-2)

Pareiškėjo procesiniame dokumente tvirtinamos ir aukščiau aprašytos aplinkybės dėl nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: Kadastrinių matavimų bylos kopija, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma apie turėtus pastatus, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos raštu dėl adreso suteikimo, D. B. mirties liudijimo kopija, sutuoktuvių liudijimo kopija, gimimo liudijimo kopija, pažyma apie šeimos sudėtį, pažyma apie gyvenamąją vietą (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas su interesuotu asmeniu N. Š. nusipirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš mirusios D. B. giminaičio. Iš Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2020-09-14 pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pažyma) matyti, kad nuo 1979, 1983-1990 ir nuo 1991-2002 Ūkinių knygų skiltyse gyvenamasis namas ir pastatai (1916 m.) įrašyti kaip „D. B., (duomenys neskelbtini) d.. ūkis“ Knygos skiltyje apie visiškai iš ūkio išvykusius asmenis įrašyta: ,,D. B. 2002-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šeimos narių sąraše įrašyta ,,M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)“. Kam priklauso pastatai po D. B. mirties duomenų nėra.

Pareiškėjo atviro ir nepertraukiamo valdymo faktą patvirtina pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sudarytas jo, kaip pastato savininko, vardu. Kaip nurodo pareiškėjas jis ir interesuotas asmuo N. Š., nuo 2002 metų gruodžio mėnesio nepertraukiamai iki dabar gyvena minėtame name. Šį faktą patvirtina byloje pateikta 2019-08-22 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog N. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), ne nuosavoje valdoje, neturi nuosavybės dokumentų. Moka už elektrą, vandenį, šiukšles, geriną namo būklę. Visa tai pilnai įrodo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė N. Š. buvo sąžiningi ir teisėti gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytojai ir jį valdo jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 2002 m. t.y. nuo to momento, kai gyvenamasis namas ir kiemo statiniai perėjo į pareiškėjo šeimos valdymą iki šiol, jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai šis objektas nepriklauso ir interesų dėl jo neturi (b.l. 8).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal pareiškėjo pareiškimą, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjas ir jo sutuoktinė nėra įgiją nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus – gyvenamąjį namą ir kiemo statinius jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjas gyvenamąjį namą ir kiemo statinius pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už jį; 4) pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvenamąjį namą ir kiemo statinius valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar jo sutuoktinė pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvenamąjį namą ir kiemo statinius valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami pagal paskirtį, mokėjo mokesčius už elektrą ir už žemės nuomą; 6) pareiškėjas gyvenamąjį namą ir kiemo statinius valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų iki dabar; 7) pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvenamąjį namą ir kiemo statinius valdė kaip savo, elgėsi kaip jų savininkai, juos naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo; 8) gyvenamąjį namą ir kiemo statinius pareiškėjas ir jos sutuoktinė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas D. Š. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statinių išdėstymo plane pažymėti „1 A1/m“. „2 I1/p“, „3 I1/ž“ ir „4 I1/ž“ nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.