Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., gimęs (duomenys neskelbtini) raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. T. kaltinamas tuo, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent:

jis, 2017-03-28 apie 13.17 val., vairuodamas keleivinį miesto autobusą Nr. 4, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 4, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo iš autobuso išlipsiančią keleivę A. Ž., dėl nerūpestingumo jos nepastebėjo ir pradėjo važiuoti. A. Ž. autobuso pajudėjimo momentu, iš autobuso viena koja žengdama ant žemės, kita būdama dar autobuse, pargriuvo ant šaligatvio ir susižalojo. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti) bei 101 punkto (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis J. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė, kad kitąmet bus 50 metų kaip jis dirba vairuotoju, per šį laikotarpį tai buvo pirmas jo eismo įvykis. Paaiškino, kad, prieš pajudant iš stotelės, pažiūrėjo į veidrodį ir nepamatęs iš autobuso išlipančių žmonių paspaudė klavišą, dar kartą pažiūrėjo į veidrodį ir pradėjo važiuoti. Teigė, kad žiūrėdamas į veidrodį nukentėjusiosios nematė, buvo apakintas saulės, nes įvykio dieną buvo saulėta, dėl ko neįsitikinęs pajudėjo. Pajudant iš vietos pradėjo šaukti žmonės, kad jis sustotų, pavažiuotų atgal. Jis sustojo, pavažiavo atgal, užgesino variklį ir nuėjo pažiūrėti, atvažiavo policija. Nurodė, kad buvo šoko būsenoje ir tai, kad tą dieną, po eismo įvykio, daugiau nebedirbo, buvo nuvažiavęs į ligoninę aplankyti nukentėjusiosios, nupirko jai vaišių, šnekėjo su ja. Taip pat nurodė ir tai, kad antrą kartą lankant nukentėjusiąją, ji paklausė ar jis prisidėtų prie širdies stimuliatoriaus keitimo, jis sutiko. Po to, kelis kartus skambino jai, tačiau pastaroji nekėlė telefono ragelio. Nukentėjusiosios marti jam pasakė, kad nukentėjusioji nenori su juo kalbėti. Praėjus kažkuriam laiko tarpui jam paskambino nukentėjusiosios marti ir paprašė jo įrengti nukentėjusiajai vonios kambarį – vietoje esamos vonios, į kurią nukentėjusioji negalėjo įlipti, įrengti dušo kabiną. Su šiuo prašymu jis sutiko, taip pat sutiko pakeisti vonios kambario duris, kad nukentėjusioji galėtų su vežimėliu pravažiuoti pro jas. Jis surado meistrą, kartu buvo nuvykę pas nukentėjusiąją į namus apžiūrėti vonios kambarį, derino medžiagas. Po kelių dienų sulaukė nukentėjusiosios marčios skambučio, kuri pasakė, kad nieko daryti nebereikia, tačiau, dar po kelių dienų, pastaroji vėl jam paskambino ir pasakė, jog visgi nori, kad jis atliktų vonios kambario įrengimo darbus. Tačiau, viskas taip ir baigėsi. Paaiškino, kad vonios kambario įrengimas būtų kainavęs apie 4000 eurų. Nežino ar tai būtų buvęs galutinis kompensavimo variantas, nes apie tai jie nebuvo šnekėję. Nukentėjusiajai grynųjų pinigų dėl neturtinės žalos atlyginimo nesiūlė, nukentėjusioji grynųjų pinigų neprašė, jie apie tai nekalbėjo. Šiuo metu dirba, bet pareikšto civilinio ieškinio suma labai didelė, prašo ieškinio sumą sumažinti, nes negalėtų sumokėti tokios sumos, kadangi jo mėnesinės pajamos yra apie 561 Eur, kito turto neturi. Dėl įvykusio įvykio nuoširdžiai gailisi.

Teismas, siekdamas pašalinti iškilusias abejones dėl civilinio atsakovo, savo iniciatyva nutaria apklausti liudytoją.

Liudytojas M. R. nurodė, kad yra transporto priemonės savininkas, tačiau šią transporto priemonę pagal nuomos sutartį nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši bendrovė yra transporto priemonės valdytoja. Jo privati įmonė darbuotojų neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui, prokurorei, nukentėjusiosios atstovui ir civilinio atsakovo atstovui pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusioji A. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2017-03-28 Klaipėdos m., dienos metu, įlipo (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje į keleivinį miesto autobusą numeris 4 važiuoti link (duomenys neskelbtini). Autobuse nesėdo, atsistojo prie autobuso vidurinių durų, prie sėdynių, kur stovėjimo vieta. Važiavo įsikibusi. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini), priėjo arčiau vidurinių durų paspausti mygtuko, kad išlipti (duomenys neskelbtini) stotelėje, paspaudė mygtuką ir laukė prie durų, kada autobusas sustos. Iš autobuso lipo viena pati, daugiau laukiančių keleivių nebuvo. Keleivinis autobusas pilnai neįvažiavo į autobusų sustojimo vietą. Atsidarius autobuso viduriniosioms durims, atstumas buvo iki bordiūro maždaug autobuso pločio, išlipti iš autobuso buvo labai aukštai ir iki stotelės bordiūro buvo daug eiti. Jai išlipus pilnai iš autobuso, jis pradėjo judėti iš vietos, užkabino kairę koją su ratu. Pradėjo žmonės šaukti ir autobusas sustojo. Vairuotojas išlipo pažiūrėti, tuo metu viduriniosios durys atsidarė ir ji pargriuvo ant autobuso laiptų. Vairuotojas pažiūrėjo kaip ją išlaisvinti, nes jos kairės kojos pėda buvo po autobuso ratu. Autobusas pajudėjo atgaline eiga ir dar kartą pervažiavo koją, ji parkrito ant žemės. Dėl sužalotos kojos įvykio metu labai pradėjo bėgti kraujas, nukraujavo, nes vartojo stiprius vaistus dėl širdies. Esantys žmonės jai padėjo, pasodino ant bordiūro. Atvyko greitoji pagalba, ją apžiūrėjo ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iškart jai darė operaciją. Autobuso vairuotojas pirmą dieną po operacijos ją aplankė, atnešė vaišių, pasakojo apie save, kad labai ilgai dirba vairuotoju, pirmas toks įvykis per darbo laikotarpį, bet kad atsiprašytų, to neišgirdo. Vairuotojas minėjo, kad jei reiks, galės pavežti, vaistų nupirkti. Tuo metu kai vairuotojas buvo atėjęs, buvo po narkozės, nebuvo kaip bendrauti, jai buvo negera, apie jokius atleidimus net nebuvo minties. Daugiau vairuotojas atėjęs nebuvo, skambino keletą kartų, jautėsi negerai, nelabai ir bendravo su juo, nepamena net ką kalbėjo, nes buvo pati pradžia procedūrų, operacijų, buvo dideli skausmai. Dėl šio įvykio padaryta tiek moralinė žala, tiek fizinė. Neteko savo kairės kojos, sunku susitaikyti dėl kojos netekties, šis įvykis pakeitė jos gyvenimą. Jai išaiškinta žalos atlyginimo tvarka, dėl civilinio ieškinio pateikimo taip pat viskas išaiškinta. Jos manymu, autobuso vairuotojas pilnai yra kaltas, nes neįsitikino gerai, kad gali judėti iš autobuso vietos. (1 t., b. l. 25-26)

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad keletą kartų teko bendrauti su autobuso vairuotoju. Buvo kalbama dėl vonios įrengimo, kad būtų įrengęs jai vonią, kadangi neteko kojos ir sunku namuose judėti, ypač vonioje nusiprausti, tai daugiau jokių pretenzijų dėl žalos padarytos nebūtų. Tačiau iki galo nesutarė dėl vonios įrengimo, nusprendė teikti civilinį ieškinį byloje. Civilinį ieškinį pateiks teisme. Paskambino iš draudimo, pranešė, kad paskaičiavo turtinę žalą virš 400,00 Eur, o neturtinę žalą paskaičiavo 5000,00 Eur. Mano, kad patirta žala yra didesnė, negali vaikščioti su protezu, reikia pagerinti namų sąlygas, pritaikyti prie jos būsenos. Taip pat kreipsis dėl valstybės skiriamo advokato. Jai sunku yra bendrauti su autobuso vairuotoju, patyrė didžiulę traumą, dėl kurios kardinaliai pasikeitė jos gyvenimas. Šiuo metu turi laikiną kojos protezą. Šis protezas yra gautas iš (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jai tik parodė kaip reikia vaikščioti su protezu, tačiau jos neapmokė vaikščioti su juo. Protezas yra labai sunkus. Vienai pačiai paeiti su kojos protezu neįmanoma. Prieš eismo įvykį turėjo II nedarbingumo grupę, po eismo įvykio nedarbingumo grupė liko tokia pati – II (antra), kurios nepakeitė dėl kojos protezo, nes rašte yra nurodyta, kad yra apmokyta vaikščioti kojos protezu. Iki šiol yra didžiuliame šoke, be netekusios kojos suprastėjo jos sveikata, jaučia kojos skausmus. Visą laiką jai yra reikalinga žmogaus pagalba. Per savaitę dukart ateina pas ją socialinis darbuotojas, taip pat jai padeda jos marti, jos kaimynė. Dažnai lipdama iš invalido vežimėlio į lovą nukrenta ant žemės, tada kviečiasi kaimynės pagalbos. (1 t., b. l. 41-43)

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017-03-28, apie 13.17 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) 4, įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės. Nustatyta pagal vaizdo įrašą, kad maršrutinis autobusas Nr. 4, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs sustojime ir išleidinėjo žmones, nepastebėjo, kad iš autobuso dar neišlipo keleivė A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri lipdama iš autobuso žengė viena koja ant žemės, o kita dar buvo autobuse, kai transporto priemonei pradėjus važiuoti ji nugriuvo ant šaligatvio ir susižalojo. A. Ž. (duomenys neskelbtini) ligoninėje diagnozavo: kairės čiurnos plėštinė žaizda, atviras kulkšnies ir 5-ojo padikaulio lūžimai, gydoma ortopedijos-traumatologijos skyriuje.(1 t., b. l. 1)

2017-08-01 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Ž. eismo įvykio metu padaryti šie kūno sužalojimai: kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos traiškytiniai sužalojimai su kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos sričių plėštinėmis, muštinėmis, traiškytinėmis žaizdomis, atvirais kairės čiurnos vidinės kulkšnies, kairės pėdos V padikaulio ir II piršto proksimalinės falangos lūžiais, kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos raumenų suspaudimu, kurie komplikavosi kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos sričių odos ir minkštųjų audinių nekroze, kairės pėdos nekrotiniu plantariniu fasciitu ir kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos sričių infekcija, ko pasekoje atlikta kairės kojos amputacija šlaunies vidurinio trečdalio lygyje, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pagrindu A. Ž. prarado didelę dalį (60 procentų) bendrojo darbingumo. (1 t., b. l. 47-48)

Liudytoja T. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2017-03-28 A. jai paskambino po 12 val., sakė, kad jos koją labai skaudžiai pervažiavo du kartus autobusas, kalbant telefonu girdėjosi fonas, daug žmonių. A. paklausė, ar reikia atvažiuoti ir padėti, bet A. pasakė, kad greitoji iškviesta, padėti nereikia. Minėjo, kad kažkokia mergaitė padėjo perrišti koją. Ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, A. gulėjo pas gydytoją, ją apžiūrinėjo, klausinėjo apie jos ligas, iškart paskyrė A. rentgeną. A. buvo sąmoninga, kartodavo, kad skauda kairę koją. Kai ją perrengė, ant jos kairės kojos buvo likęs batas, kuris tvirtai laikėsi ant kojos, o nuėmė labai lengvai, nes iš kojos nieko nebebuvo. Tą dieną darė kojos operaciją. Vakare pas A. buvo vairuotojas, kuris papasakojo, kad taip įvyko pirmą kartą, papasakojo apie save. A. buvo po operacijos tuo metu, ji iš po narkozės nebuvo atsigavusi, vairuotojui pasakė, kad pretenzijų neturi. Kitą dieną ji atėjo pas A., paklausė, kodėl ši pasakė, kad jokių pretenzijų neturi vairuotojui, tai A. buvo labai nustebusi, kad negali būti, kad taip galėjo ji pasakyti. Vairuotojas paliko savo telefono numerį, pažadėjo, kad visokeriopai padės, kad kur reiks nuveš, paskambins ir atvažiuos padėti, taip pat minėjo, kad prisidės prie širdies stimuliatoriaus. A. yra įdėtas širdies stimuliatorius ir ji turėjo eiti balandžio 6 d. pas kardiologą būtent dėl širdies stimuliatoriaus keitimo. Dėl A. būklės negalėjo pakeisti to stimuliatoriaus, todėl A. būklė yra dar blogesnė, ji buvo paguldyta 10 dienų į reanimacijos skyrių. Po mėnesio A. buvo amputuota kairė koja, bijojo, kad A. numirs. A. nieko nevalgė, gėrė tik vandenį, sakė, kad labai skauda, blogai nuo maisto. Reanimacijoje atsisakė inkstai, ilgai gydė amputuotą koją, (duomenys neskelbtini) ligoninėje prabuvo apie tris mėnesius. A. po kojos amputacijos nebenorėjo gyventi. Vairuotojas skambino A., bet A. nenorėdavo kalbėti, nes neturėjo jėgų su juo kalbėti. Po įvykio A. vengė bendrauti su žmonėmis, net su artimaisiais, laukė tik savo sūnaus J. (J.), kad spėtų atsisveikinti. Kai grįžo sūnus, išsakė savo paskutinę valią, dar pagulėjo palatoje ir papuolė į reanimacijos skyrių. Birželio 21 d. A. išvežė į Palangą, jos būklė su psichika buvo labai sunki, su ja buvo labai blogai bendrauti. Palangoje buvo 24 dienas, jai buvo matuojamas protezas kojos. A. buvo aktyvus žmogus, dabar tapo uždara savyje. Šiuo metu renka visus čekius, kuriuos išleidžia A. gydymui. Vairuotojas jai paskambino, sakė, kad jis A. nekišo po autobusu, todėl jis tik dalinai kaltas. A. sakė, kad autobusas labai toli buvo sustojęs nuo stotelės, neužvažiavo į stotelės kišenę, kad atsidarė durys, ji pradėjo lipti iš autobuso, buvo su ramentu, nespėjusi išlipti pradėjo važiuoti autobusas ir A. nukrito ant autobusų laiptų, o nuo jų ant važiuojamosios kelio dalies, bei tada pakrito po autobuso ratu. Kai žmonės pradėjo šaukti, vairuotojas atgal pavažiavo ir A. koją pervažiavo antrą kartą. Ji mano, kad autobuso vairuotojas pilnai kaltas, nes padarė du neteisingus sprendimus, nes neužvažiavo į kišenę, antra, kad pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad visi keleiviai išlipo, net durys nebuvo uždarytos, nes vairuotojas jai sakė, kad A. visiškai nematė. Šiuo metu kreipėsi į draudimą, bet norėtų, kad A. padarytą žalą atlygintų ir vairuotojas. (1 t., b. l. 55-59)

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad kompaktinėje plokštelėje įrašytas vaizdo įrašas, filmuotas vaizdas į priekį, tai yra į išorę iš autobuso. Vaizdas matosi gerai. Data nurodyta 2017-03-28, pradžios laikas 12:59:02. Žiūrint vaizdo įrašą, autobuso vairuotojas 13:11:29 išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) ir juda link (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės. 13:11:50 įvažiuoja į autobusų stotelę, 13:11:56 autobusas sustoja autobusų stotelėje, 13:12:01 autobusas pradeda judėti iš autobusų stotelės, 13:11:04 autobusas sustoja, 13:11:08 autobusas pajuda šiek tiek atgal ir sustoja, baigiasi vaizdo įrašas ties laiku 13:11:13. Atsidarius video failą „ch01_20170328131010“, pradžios laikas 13:10:10, matyti filmuojamas autobuso vaizdas viduje, iš autobuso galo link priekio. Vaizdas matosi gerai. Autobusas važiuoja, ties autobuso viduriu pajuda stovinti senyvo amžiaus moteris su ramentu link viduriniųjų durų ir ji įsikimba į stovą, priėjusi prie viduriniųjų durų, laikas 13:11:09, senyvo amžiaus moteris dar arčiau prieina prie autobuso durų. Autobuso vairuotojas įvažiuoja į autobusų stotelę ir sustoja, laikas 13:11:57, atsidaro autobuso viduriniosios durys 13:11:58 ir iš autobuso pradeda lipti minėta senyvo amžiaus moteris. Belipant iš autobuso, laike 13:12:01 pradeda užsidaryti autobuso durys, senyvo amžiaus moters nematyti, šalia viduriniųjų autobuso durų sėdinti moteris sujuda, laike 13:12:02 autobusas pradeda judėti į priekį iš vietos ir sustoja 13:12:04, sujuda keleiviai. Pradeda keleiviai stotis iš sėdimų vietų, keletas išlipa iš autobuso. Per autobuso langą matyti, jog žmonės lenkiasi prie atidarytų viduriniųjų autobusų durų išorėje. Laikas baigiasi ties 13:13:10. Atsidarius video failą „ch01_20170328133456“, pradžios laikas 13:34:51, matyti filmuojamas autobuso vaizdas viduje, iš autobuso galo link priekio. Matosi stovintis autobusas, tuščias. Jokios naudingos informacijos nematyti, laikas baigiasi ties 13:35:11. (1 t., b. l. 16-19)

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. T. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kaltinime nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo J. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, dėl to sunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata. J. T. yra senyvo amžiaus (66 m.), neteistas (1 t., b. l. 93), administracine tvarka baustas vieną kartą – 2014 m. pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalį, galiojančių nuobaudų neturi, bauda sumokėta (1 t., b. l. 94-95), nuo 2008-06-09 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 90), išsiskyręs.

Įvertinus visą tai, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti švelniausia BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parenkamas artimas sankcijos, galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu, vidurkiui (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija numatė baudos dydį už neatsargų nusikaltimą – iki 225 MGL dydžio). Taikytinas bazinis bausmių dydis (anksčiau MGL) yra lygus 37,66 Eur, o ne 50 Eur, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ 2017-08-30 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01.

Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Minimalus darbo užmokestis nuo 2017-01-01 sudarė 380 Eur, vidutinis – 741,20 Eur. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis gauna vidutiniškai 561 Eur/mėn. darbo užmokestį, t. y. didesnį už minimalų, bet mažesnį nei vidutinį (1 t., b. l. 162). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tai vienintelės jo pajamos, kito turto neturi (1 t., b. l. 168). Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat į kaltinamojo amžių (66 m.) ir į civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog bendrovė atlyginusi nukentėjusiajam asmeniui žalą civilinio proceso tvarka kreipsis į teismą dėl išmokėtos žalos priteisimo regreso tvarka iš nusikaltimą padariusio asmens (1 t., b. l. 170), baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Ž. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinei atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą civilinį ieškinį, prašydama priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 159-160). Ieškinyje nurodoma, kad jai, dėl neteisėtos J. T. nusikalstamos veikos, du kartus buvo pervažiuota kairės kojos pėda, padaryta kairės čiurnos plėštinė žaizda, atviras kulkšnies ir 5-ojo padikaulio lūžimas, buvo atliktos kelios chirurginės operacijos – 2017-04-28 (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atlikta kairės kojos amputacija šlaunies vidurinio trečdalio lygyje. Po operacijos labai pablogėjo jos sveikata, iškilo grėsmė jos gyvybei – nuo 2017-05-26 iki 2017-06-03 dėl širdies nepakankamumo, inkstų funkcijos nepakankamumo, kardiorenalinio sindromo, tachistolinio prieširdžių virpėjimo buvo perkelta gydytis į reanimacijos intensyvios terapijos skyrių. Taip pat, be patirto didelio skausmo ji patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl sveikatos ir gyvybės, buvo išsivystęs sunkus šokas, prarasta didelė dalis (60 procentų) bendro darbingumo. Ji, tapus neįgali, negali savarankiškai pasirūpinti savimi, negali vaikščioti (išeiti į lauką pasivaikščioti, apsipirkti, bendrauti su pažįstamais), yra priklausoma nuo kitų žmonių pagalbos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. T. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl blauzdos, čiurnos ir pėdos traiškytinių sužalojimų su kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos sričių plėštinėmis, muštinėmis, traiškytinėmis žaizdomis, atvirais kairės čiurnos vidinės kulkšnies, kairės pėdos V padikaulio ir II piršto proksimalinės falangos lūžiais, kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos raumenų suspaudimu, kurie komplikavosi kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos sričių odos ir minkštųjų audinių nekroze, kairės pėdos nekrotiniu plantariniu fasciitu ir kairės blauzdos, čiurnos ir pėdos sričių infekcija. Po eismo įvykio nukentėjusioji ilgą laiką gydėsi ligoninėje bei poilsio ir reabilitacijos centre, kentė skausmus, jai yra amputuota kairė koja šlaunies vidurinio trečdalio lygyje. Nukentėjusioji neteko 60 proc. darbingumo, apribotas jos gyvenimo visavertiškumas, bendravimo galimybės. Taip pat neabejotina, kad po įvykio A. Ž. patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, išliko neigiamos pasekmės. Nustatant atlygintinos žalos dydį teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis J. T. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, būdamas blaivus, iš eismo įvykio nepasišalino, netrukdė policijos pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybes, taip pat jo turtinę padėtį (dirba, gauna didesnį už minimalų, bet mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį, kito pajamų šaltinio ar turto neturi, yra senyvo amžiaus). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo ir tai, jog po atliktos operacijos dėl širdies ir inkstų funkcijos nepakankamumo, kardiorenalinio sindromo, tachistolinio prieširdžių virpėjimo buvo perkelta gydytis į reanimacijos - intensyvios terapijos skyrių, tačiau byloje nėra tokių duomenų, kad tai yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytais veiksmais. Liudytoja T. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nukentėjusiajai buvo įdėtas širdies stimuliatorius, taip pat ir nukentėjusioji nurodė, kad dėl širdies vartoja stiprius vaistus. Iš to seka, kad nukentėjusioji turėjo širdies negalavimų dar iki įvykio.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t. y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, mano, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma yra per didelė, neatitinka teismų praktikos, todėl ji sumažinama iki 10000 Eur. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. T. eismo įvykį padarė vairuodamas keleivinį autobusą „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris buvo apdraustas vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu AAS „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 158, 91, 62, 63). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato maksimalią neturtinės žalos draudimo sumą – 5000 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai A. Ž. išmokėjo 413,81 Eur turtinei žalai (dėl įsigytų medikamentų, autobuso bilietų) ir 5000 Eur neturtinei žalai kompensuoti (1 t., b. l. 68, 161). Todėl likusi nustatyta neturtinės žalos dalis – 5000 Eur (10000 - 5000) priteisiama iš civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip už kaltinamojo veiką materialiai atsakingo asmens.

Dėl daiktinių įrodymų

Skaitmeninę laikmeną (DVD, 1 vnt.), pateiktą teismui kartu su baudžiamąja byla (esanti 1-ojo tomo gale), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 45 MGL (1694,70 Eur) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir J. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per aštuoniolika (18) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, septyniolika mėnesių mokant po 63 Eur, o paskutinįjį aštuonioliktąjį mėnesį sumokant likusią – 58,80 Eur, apie tai pateikiant įmokos kvitus teismo dokumentų priėmimo poskyriui. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų dokumentų priėmimo poskyrį (102 kab).

Nukentėjusiosios A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. Ž. naudai priteisti 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Skaitmeninę laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.