- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2-8479-759/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01087-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- A. P., K. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. G., atsakovams A. P. ir K. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. P. ir K. B. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) laikinai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovei A. P., gim. 1986 m. gruodžio 30 d., jos nepilnametės dukters A. B., gim. 2017 m. balandžio 28 d., atžvilgiu; 2) laikinai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovui K. B., gim. 1983 m. sausio 6 d., jo nepilnametės dukters A. B., gim. 2017 m. balandžio 28 d., atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovų A. P., gim. 1986 m. gruodžio 30 d. ir K. B., gim. 1983 m. sausio 6 d., išlaikymą A. B., gim. 2017 m. balandžio 28 d., iš kiekvieno po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatyti mažametės A. B., gim. 2017 m. balandžio 28 d., gyvenamąją vietą su globėja.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad A. P. šeima nuo 2016 m. spalio 20 d., o atsakovo K. B. šeima nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įrašymo pagrindas - girtavimas, smurtas artimoje aplinkoje ir socialinių įgūdžių stoka, auginant nepilnamečius vaikus. Atsakovė A. P. turi du nepilnamečius vaikus: K. M., gim. 2012 m. gegužės 2 d. ir A. B., gim. 2017 m. balandžio 28 d. Nepilnametės A. B. tėvu pripažintas atsakovas K. B., kuris iš ankstesnių santykių su sugyventine turi du vaikus, tačiau jais nesirūpina, jų neaugina, vaikai auga motinos šeimoje. Atsakovai A. P. ir K. B. santuokos nebuvo ir nėra sudarę, turi bendrą vaiką nepilnametę dukrą - A. B.. gim. 2017 m. balandžio 28 d. Mergaitė gimė neišnešiota, jai reikalinga ypatinga priežiūra ir tėvų dėmesys. Atsakovei su naujagime sugrįžus į namus 2017 m. liepos 14 d. juose buvo girtaujama, triukšmaujama, dėl ko iškviesti pareigūnai, paėmė kūdikį ir kitą vaiką iš šeimos, nes nebuvo kas galėtų tinkamai jais pasirūpinti. Atvykus pareigūnams į įvykio vietą, kambaryje matėsi nesenai vykusių išgertuvių likučiai, mėtėsi tušti alaus buteliai, kambarys buvo netvarkingas. Mažamečiai vaikai buvo paimti iš šeimos, nes tėvai buvo neblaivūs, vyko girtavimai, kilo pavojus vaikų sveikatai, neužtikrintas vaikų saugumas. Mažametė A. B. buvo pristatyta į Ukmergės ligoninės vaikų ligų skyrių, o jos brolis nepilnametis K. M. apgyvendintas Ukmergės vaikų globos namuose. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. B. buvo nustatyta laikinoji globa, vaikui paskirta vaiko globėja. Kelis kartus buvo atlikta A. B. laikinosios globos (rūpybos) plano peržiūra. Peržiūrose dalyvavo tik mama A. P., o tėvas K. B. jose, dėl nežinomų priežasčių nedalyvavo. Abu atsakovai baigė Minesotos programą. Kol kas atsakovų šeima tebėra rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, su jais nuolat dirba socialiniai darbuotojai, jų šeimai teikiamos socialinės paslaugos, tačiau kuo toliau tuo labiau jie vengia rūpintis dukra, yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros ir bendravimo. Ypač tai pasakytina apie atsakovą. K. B. nesilanko Ukmergės Nestacionarių socialinių paslaugų centre, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, jo ketinimai dukters atžvilgiu nėra aiškūs. Mergaitei yra reikalinga speciali ir pastovi priežiūra, išsamūs medicininiai tyrimai, medikamentinis gydymas, gydytojų konsultacijos. Atsakovė dukros interesais domisi tik telefonu, tačiau vengia bendrauti tiesiogiai. Atsakovas iš viso nėra bendravęs su vaiku. 2018 m. kovo 12 d. vykusioje vaiko laikinosios globos plano peržiūroje abu atsakovai A. P. ir K. B. nedalyvavo. 2018m. kovo 9 d. A. P. buvo atvykusi į Vaiko teisių apsaugos poskyrį, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu išsprendė alkoholio problemą, tačiau dėl sunkios materialinės padėties yra nepajėgi savo šeimoje pasirūpinti dukra ir negali auginti jos pati. Atsakovai, nors ir stengiasi keisti gyvenimo būdą, tačiau nevykdo savo tėvų pareigų dukros atžvilgiu, negali finansiškai išlaikyti vaiko ir suteikti jam saugių gyvenamosios aplinkos sąlygų, užtikrinti būtinos, išskirtinės medicininės priežiūros.
Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės R. G. palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai. Išreiškė abejonę, kad atsakovų elgesys ateityje pasikeis ir jie turės galimybę tinkamai rūpintis dukra A. B., taip pat nurodė, jog, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, išsivystymo lygį, į tai, kad mergaitei nuolat reikia sveikatos priežiūros specialistų pagalbos ir konsultacijų, prašoma išlaikymo suma nelaikytina didele.
Atsiliepimas
Atsakovams A. P. ir K. B. ieškinio kopijos su priedais įteiktos tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis), tačiau atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė A. P. sutiko su pareikštu ieškiniu, nurodė, kad šiuo metu neturi nei tinkamų sąlygų, nei finansinių galimybių rūpintis dukra A. B., prašė mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį.
Atsakovas K. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog piktnaudžiavo alkoholiu, dukters nėra matęs nuo jos paėmimo iš šeimos, pas kokią globėja auga dukra nežino, šiuo metu savo vaiku pasirūpinti negali, ateityje galbūt turės galimybę auginti dukrą A. B..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad A. P. ir K. B. yra A. B., gim. 2017 m. balandžio 28 d., tėvai (el. b. l. 23). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. šeima buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. l. 33). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. šeima buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. l. 64). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. liepos 14 d. buvo gautas pranešimas, kad kaimynai tuštinasi laiptinėje, bute adresu (duomenys neskelbtini), nuolat vyksta išgertuvės, namuose yra mažamečių. Radus neblaivius A. P. ir K. B., buvo informuota Ukmergės r. sav. vaiko teisių specialistė A. L. (el. b. l. 28-29). Vaiko perdavimo ir priėmimo aktai patvirtina, kad nepilnametis K. M., gim. 2012 m. gegužės 2 d., buvo paimtas iš girtaujančios šeimos ir laikinai apgyvendintas Ukmergės vaikų globos namuose, o mažametė A. B. buvo pristatyta į Ukmergės ligoninės vaikų ligų skyrių (el. b. l. 55-56). Šiuo metu A. B. auga globėjų šeimoje. Iš medicininio dokumento išrašo matyti, kad A. B. gimė neišnešiota, 27 savaičių, 820 g. svorio, jos raida sulėtėjusi, diagnozuotas specifinis judesio raidos sutrikimas (el. b. l. 6). Mergaitė nuolat konsultuojama ir gydoma įvairių sveikatos priežiūros specialistų, jos poreikiai stebimi ir vertinami, ką patvirtina Ukmergės r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir socialinės paramos skyriaus vaiko teisių apsaugos poskyrio Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai – 2017 m. rugsėjo 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9-11, 13-15, 17-18). Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. Vilniaus priklausomybės ligų skyriuje gydėsi nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. (el. b. l. 54). Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. G. patvirtino, kad A. P. iki šiol nevartoja alkoholio. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, išduotas 2018 m. birželio 8 d. Nr. SAVAD-81-ANR_I-78-2018, patvirtina, kad A. P. nebausta Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (el. b. l. 41). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie A. P. nėra (el. b. l. 42). To paties registro duomenimis, atsakovas K. B. yra ne kartą baustas už smurtinius bei kitus nusikaltimus, jam ne kartą taikytos priverčiamojo poveikio priemonės ir/ar kardomosios priemonės (el. b. l. 34-40). Jis taip pat baustas administracine tvarka (el. b. l. 43-44). Socialinės darbuotojos S. M. 2018 m. sausio mėnesio socialinio darbo su A. P. ir K. B. šeima vertinime teigiama, kad šeimai nustatyta socialinių įgūdžių stoka, padėtis joje yra kintanti. Nuo 2017 m. liepos mėnesio šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos 75 kartus, suteiktos 144 paslaugos. Šeimos gyvenimo ir buities sąlygos keičiasi. Abu atsakovai dirbantys, nestacionarių socialinių paslaugų centre gauna paramą maisto produktais. A. P. turi didelių įsiskolinimų už nuomojamą būstą, dalimis skolą atidavinėja. Rugpjūčio – gruodžio mėnesiais šeimoje fiksuojami teigiami pokyčiai. Iš tėvų paimta mažametė A. B. auga globėjų šeimoje (el. b. l. 48-50).
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo.
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. ir K. B. šeima yra įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovai turėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo, buvo gydomi nuo šios priklausomybės pagal Minesotos programą. Šeimai nuolat teikiamos socialinės paslaugos. Šiuo metu mažametė A. B. auga globėjų šeimoje. Atsakovė A. P. dažniausiai dalyvauja vaiko globos (rūpybos) peržiūrose, kartais pasidomi, kaip sekasi jos dukrai, tačiau dėl sunkios materialinės padėties ji nepajėgi savo šeimoje pasirūpinti ir auginti dukrą pati. Atsakovas K. B. yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukters auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neteikia savo kitiems dviem vaikams priteisto išlaikymo, dukra A. B. visiškai nesidomi, abu atsakovai dukrai A. B. išlaikymo neteikia.
Vaikų laikinosios globos tikslas – iš esmės pasikeitus aplinkybėms, grąžinti vaikus tėvų priežiūrai. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu atsakovų šeimoje situacija nėra tinkama auginti, prižiūrėti ir tinkamai rūpintis dukra A. B., nes ji turi rimtų sveikatos problemų, jai reikia pastovios priežiūros, medikų, kitų sveikatos specialistų pagalbos. Atsakovai teismo posėdžio metu tvirtino, jog ateityje galbūt turės galimybę tinkamai prižiūrėti dukrą ir susigrąžinti ją į šeimą. Šiuo metu abu atsakovai dirba, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino A. P., turi skolų už komunalines paslaugas, antstoliams, taip pat atsakovė laukiasi vaikelio.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovai vengia atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl jų kaltė pasireiškia neveikimu.
Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovai negali auginti savo dukros ir užtikrinti jai tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl socialinių įgūdžių trūkumo, atsakomybės ir noro auginti savo vaiką stokos, nepasitikėjimo savo jėgomis ir esama finansine padėtimi auginti mažametę dukrą, kuri turi rimtų sveikatos sutrikimų, atsakovo priklausomybės alkoholiui, atsakovai nesugeba deramai dukra rūpintis. Visgi byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovai pripažįsta savo problemas, tvirtina, jog situacija ateityje gali keistis, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tik laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnametei jų dukrai A. B. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Taigi šios teisės sustabdomos įstatymo, o ne teismo sprendimo pagrindu, dėl to teismas dėl ieškovo reikalavimo nustatyti, kad apribojus tėvų valdžią atsakovams sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės į jų vaikus, teismo sprendime nepasisako.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. šiuo metu gyvena globėjų šeimoje, kur ja tinkamai rūpinamasi, didelis dėmesys skiriamas jos sveikatos būklei gerinti, globotinė apsupta rūpesčiu, meile, šiluma ir atida. Teismas neturi duomenų, kad globėja neatitiktų globėjai (rūpintojai) keliamų reikalavimų ir laikinosios globėjos (rūpintojos) pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su laikinąja globėja.
Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 400 EUR, tai yra 200 EUR vienam iš tėvų, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Ieškovas prašo iš atsakovų nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis, atsakovai dirba, teismo posėdyje jie prašė mažinti prašomo išlaikymo dydį. Atsakovai nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad jų darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, medicinos įstaigos pažymą apie negalimumą dirbti konkretų darbą ir pan.), todėl jie negali (iš dalies) dirbti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis mažomis pajamomis, todėl atsakovai, būdami darbingi, turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų vaikų poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, į tai, kad vaikui reikia labai daug lavinimo, sveikatos priežiūros priemonių, tačiau atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovė A. P. augina kitą mažametį vaiką, dengia komunalinių mokesčių skolą, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės A. P. priteistinas išlaikymas po 120 eurų, iš atsakovo K. B. po 150 EUR nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikinąją globėją.
Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo, motinos) valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.
CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną (sprendimo priėmimo dieną) nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl nepilnametės A. B. nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovų valstybei. Iš atsakovų priteistina žyminis mokestis už kiekvienam atsakovui pareikštą neturtinį reikalavimą laikinai apriboti tėvo (motinos) valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) 100 EUR žyminis mokestis ir iš atsakovės A. P. 43,20 EUR, iš atsakovo K. B. 54 eurai žyminis mokestis už atsakovų nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t.y. viso iš A. P. 93,20 eurų, iš K. B. 104,00 EUR.
Šioje byloje teismas patyrė 5,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių atlyginimas taip pat priteistinas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei dukrai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Laikinai apriboti atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametei dukrai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnametės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja (rūpintoja) jos faktinėje gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po 120 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnametei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) teikiamų lėšų administratore jos globėją.
Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 93,20 EUR (devyniasdešimt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio išlaidų ir 2,78 EUR (du eurus 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 104,00 EUR (vieną šimtą keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio išlaidų ir 2,78 EUR (du eurus 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Informuoti atsakovus, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.