- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-99-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02665-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6949-835/2020, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus trūkumų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės V. M. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti turtą – pastatus, kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei nustatyti naudojimosi šiomis patalpomis ir žemės sklypu tvarką, palikti santuokines pavardes.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti visus šiai dienai esamus duomenis apie šalių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nurodyti šalių dalintino turto vertės sumą, pateikti naudojimosi turtu (patalpomis, pastatais, žeme) tvarkos planą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2020 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti nekilnojamąjį turtą – pastatus, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisti priekabą, atsakovei neišmokant kompensacijos, nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis, ūkiniais pastatais, garažu ir žemės sklypu tvarką, palikti santuokines pavardes, atidėti likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui.
5. Teismas pažymėjo, kad kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, lieka mažiau prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams, įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Ieškovo siūloma naudojimosi turtu tvarka neatitinka nurodytų kriterijų. Be to, ieškovas nepateikė 2008 m. kovo 13 d. sudaryto susitarimo tarp bendraturčių, nurodyto 2020 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, taip pat duomenų iš VĮ ,,Regitra“ apie visą turimą kilnojamąjį turtą – transporto priemones.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas, pateikdamas teismui patikslintą ieškinį, tinkamai ir laiku neįvykdė procesinės pareigos pašalinti visus ieškinio trūkumus, kas pripažintina netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu. Pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas J. M. prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti.
8. Atskirajame skunde teigia, kad ieškinio reikalavimai iš esmės buvo aiškūs, todėl teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, įrodymai gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose. Ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės. Su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė papildomus ir patikslintus duomenis apie turtą. Ieškovas yra garbaus amžiaus, šiuo metu gyvena pas sūnų (duomenys neskelbtini), negali pateikti pažymos iš VĮ „Regitra“. Ieškinyje nurodyta, kad jis turi tik savos gamybos priekabą. Gavus atsakovės nuomonę į pasiūlytą turto padalijimo variantą, bus sprendžiama, ar tikslinti ieškinį, pasirašyti turto padalijimo sutartį pas notarą ar pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Jei teismas mano, kad 2008 m. kovo 13 d. sudarytas susitarimas su gyvenamojo namo bendraturte J. B. turi reikšmę sutuoktinių turto padalinimui, būdamas aktyvus gali šį dokumentą gauti iš duomenų bazės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, ieškovui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju trūkumų šalinimo institutą teismas taikė nepagrįstai, ieškinys turėjo būti teismo priimtas, įrodymai gali būti teikiami vėlesnėse proceso stadijose. Susipažinęs su bylos dokumentais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.
12. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).
13. Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5 str., 7 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
14. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas, išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju, ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas nutraukti jo su atsakove V. M. sudarytą santuoką, be kita ko, prašė padalinti turtą bei nustatyti naudojimosi patalpomis, pastatais ir žemės sklypu tvarką. Nustatyta, kad pastariesiems reikalavimams pagrįsti su ieškiniu ieškovas teismui pateikė VĮ „Regitra“ išduotą priekabos registracijos liudijimą, 2020 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą apie ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo planą.
16. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti visus šiai dienai esamus duomenis apie šalių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nurodyti šalių dalintino turto vertės sumą, pateikti naudojimosi turtu (patalpomis, pastatais, žeme) tvarkos planą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
17. Šalindamas ieškinio trūkumus, ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame patikslino prašomą šalims padalinti turtą, pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atnaujintus VĮ Registrų centro duomenis apie ginčo žemės sklypo ir statinių vidutinę rinkos vertę.
18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių trūkumų, dėl kurių patikslintas ieškinys negalėtų būti priimtas nagrinėti ir teisinio pagrindo laikyti ieškinį nepaduotu.
19. Iš patikslinto ieškinio ir teismui pateiktų dokumentų galima nustatyti, kokių konkretų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kaip ieškovas prašo šalims padalinti, teismui pateikta tam tikra prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu, gyvenamojo namo patalpomis, ūkiniais pastatais ir garažu tvarka. Iš bylos duomenų galima identifikuoti šių patalpų rūšis ir išsidėstymą, plane nurodyti tikslūs patalpų indeksai. Ar ieškovo pageidaujamas turto padalinimo būdas ir naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu tvarka yra galimi, nepažeidžia atsakovės ar kitos bendraturtės teisių ir teisėtų interesų, teismas vertins, nagrinėdamas bylą iš esmės.
20. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė negalimų pateikti rašytinių įrodymų nepateikimo priežastis (CPK 199 str. 5 d.). Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 29 d. nutartyje teismas ieškovui nebuvo nustatęs įpareigojimo pateikti 2008 m. kovo 13 d. bendraturčių susitarimą, nors šis susitarimas yra nurodytas su pirminiu ieškiniu pateiktame 2020 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo turto registro išraše. Be to, 2008 m. kovo 13 d. susitarimą teismas gali išsireikalauti vėlesnėse proceso stadijose. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus. Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Teismas turi galimybę ir teisę pats trūkstamus duomenis gauti iš viešų registrų (CPK 179 str.3 d.).
21. Taigi, tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.) ir, juo labiau, ne atsisakant ieškinį priimti, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str., 8 str., 225 str., 230 str.).
22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas tinkamai nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų ir ieškinį laikydamas nepaduotu, kai patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, pagrindas ir ribos suprantami, vien formaliu pagrindu apribojo ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos įgyvendinimą. Todėl nepagrįsta ir neteisėta Alytaus apylinkės teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir ieškovo J. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.