Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) pareigūnas surašė R. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2007 m. lapkričio 9 d., apie 17.00 val., Birutės gatvėje, Prienuose, vairuodama automobilį Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir, pravažiuodama pro grupę nepilnamečių, kliudė mažamečio nukentėjusiojo E. V. kairės kojos pėdą, tuo padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat iš eismo įvykio vietoje pasišalino, nepranešdama apie įvykį policijos pareigūnams. Tokiais veiksmais R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija: 2006 m. spalio 5 d., Žin., 2006, Nr. 108-4115) (toliau – ir KET) 53, 269.1 ir 269.2 punktų reikalavimus.

Prienų rajono policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimu R. Č. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį 3 500 Lt bauda.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Skundžiamu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimu R. Č. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3 500 Lt bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 750 Lt bauda, nuobaudas subendrinus, R. Č. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 500 Lt bauda.

Dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu, toliau – ir BK) 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008 ir kt.). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Č. buvo pareikštas kaltinimas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį dėl veikos, atliktos 2007 m. lapkričio 9 d. (b. l. 7), administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį apeliantei buvo pritaikyta tik skundžiamu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimu. Iki tol jokia administracinio poveikio priemonė pagal minėtą kaltinimą nebuvo paskirta. Taigi, nuo pažeidimo padarymo iki administracinės nuobaudos paskyrimo pirmosios instancijos teismo nutarimu jau buvo praėję daugiau nei dveji metai. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių BK 95 straipsnio 1 dalyje punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (BK 95 str. 3, 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsti dėl R. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį nebebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį R. Č. atžvilgiu nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senačiai.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog buvo eismo įvykis, asmuo susijęs su šiuo eismo įvykiu ir iš įvykio vietos pasitraukė, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Apeliantėn nepripažįsta padariusi minėtą administracinį teisės pažeidimą, nesutikdama, kad E. V. sveikata sutrikdyta (sužalota kairės kojos pėda) dėl jos veiksmų, vairuojant automobilį, taip pat neigdama sąmoningo pasišalinimo faktą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišaiškino visų aplinkybių.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.

Teismas pagrįstai vadovavosi Prienų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00526/2007 (b. l. 20-21) bei kita prie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 79-1-00526/2007 medžiaga, kurioje užfiksuotais nukentėjusiojo E. V., jo įstatyminės atstovės G. V. ir kitais liudytojų (N. D., D. M., R. V.) parodymais neginčijamai įrodyta R. Č. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Nukentėjusysis E. V. paaiškino, jog 2007 m. lapkričio 9 d., apie 17 val., kartu su draugais einant namo iš sporto mokyklos, pravažiuojantis automobilis jam kliudė kairę koją, jis nukrito ant žemės, o jį pakėlė iš paskos ėjusi moteris, kuriai pasakė, kad viskas gerai, tačiau atsistojęs pajuto, jog koją labai skauda, namo eiti nepajėgė, todėl ant nugaros parnešė draugas, jį kliudęs automobilis buvo sustojęs, tačiau truputį pastovėjęs nuvažiavo (prijungta baudžiamoji byla, l. 16-17, 18-19). E. V. paaiškinimus patvirtino kartu su juo ėję draugai – liudytojai N. D. ir D. M. (prijungta baudžiamoji byla, l. 40-43). Liudytoja R. V. parodė, jog 2007 m. lapkričio 9 d., apie 17 val., išėjo iš darbo UAB „Audimas“, stovėdama prie Birutės gatvės ir laukdama atvažiuojant vyro, matė gatve einančius vaikus, paskui juos automobiliu RENAULT ESPACE važiavo jos bendradarbė R. Č., kuriai pravažiavus išgirdo, kaip vienas vaikas riktelėjo ir parklupo, jai priėjus ir pasiūlius pagalbą, šis pagalbos atsisakė. Nurodė, jog matė, kaip R. Č. vairuojamas automobilis, pavažiavęs apie du metrus, stabtelėjo, tačiau po to nuvažiavo tolyn, kad bendradarbė sakė ką nors vaikui, negirdėjo (prijungta baudžiamoji byla, l. 38-39). Liudytoja G. V. parodė, jog 2007 m. lapkričio 9 d., apie 17 val., apie 17 val. 20 min., sūnų E. V. parnešė namo jo draugas N. D., pradėjus kojai tinti, tą pačią dieną, apie 19 val. 40 min., kreipėsi į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur kairės kojos pėda buvo sugipsuota, kitą dieną jis buvo nuvežtas į Kauno klinikų vaikų traumatologijos skyrių (prijungta baudžiamoji byla, l. 36-37). Šias aplinkybes patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1425/07(06) (prijungta baudžiamoji byla, l. 31-33). Joje nurodyta, kad kairės pėdos sumušimas galėjo būti padarytas byloje nurodytu laiku, sužalojimo padarymo galimybė, pervažiuojant pėdą automobilio ratu, neatmetama. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada Nr. G1425/07(06), nes joje pateikta tik prielaida, pažymėtina, kad, sprendžiant kaltės klausimą, ištiriamas kiekvienas įrodymas atskirai, tačiau didžiausią įrodomąją galią jie įgauna, vertinant juos tarpusavyje bei kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje. Minėta specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, galimai patvirtinančių priežastinį ryšį tarp R. Č. veiksmų, vairuojant automobilį, ir E. V. padaryto sveikatos sutrikdymo, o galutinė neabejotina išvada daroma, minėtą įrodymą įvertinus kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad pati R. Č. neneigė, jog pravažiuodama pro vaikus dešinės pusės veidrodėliu galėjo vieną jų kliudyti, girdėjo, kaip vienas vaikas jai pravažiavus suspigo (b. l. 65). Analogiškai ji paaiškino ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu (prijungta baudžiamoji byla, l. 54-56).

Išnagrinėjus minėtus įrodymus, įvertinus juos visų bylos aplinkybių visumoje, darytina neabejotina išvada, kad R. Č., matydama mažamečių vaikų grupę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, toliau tęsė judėjimą (KET 53, 269.1 punktai) ir dėl šių priežasčių sužalojo nukentėjusį E. V.. Nors R. Č. teigė nesupratusi, jog įvyko autoįvykis, kad kliudė, t. y. neigė tyčią savo veiksmuose, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad įvykio situacijos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ji suprato padariusi pažeidimą ir priežastinį ryšį su savo veiksmais, todėl jų nebekartoja. R. Č., įvykus eismo įvykiui, kuriame buvo sužeistas žmogus, ir tai jai supratus, privalėjo pranešti apie įvykį policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija (KET 269.3 punktas), tačiau ji to nepadarė, t. y. sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus.

Dėl R. Č. argumentų, kad teismas nepagrįstai netyrė jos versijos, jog koją nukentėjusysis galėjo susižaloti ir per krepšinio treniruotes arba kojos traumą galėjo patirti jau po įvykio, kad ji nukentėjusį galėjo kliudyti tik automobilio veidrodėliu, bet tikrai ne ratu, pažymėtina, kad R. Č. kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės ir kitų aukščiau paminėtų įvykio liudytojų parodymais, užfiksuotais baudžiamojoje byloje ir išanalizuotais kitų, byloje esančių įrodymų kontekste. R. Č. iškelta versija yra tik prielaida, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, prieštaraujanti byloje ištirtų įrodymų visumai ir vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė nei nukentėjusiojo, nei jo įstatyminės atstovės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėti asmenys, kaip liudytojai, buvo apklausti baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, tinkamai įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą. Tokie įrodymai yra pakankami objektyviai tiesai byloje nustatyti, jokių neaiškumų ar prieštaravimų juose nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apklausti minėtus asmenis teismo posėdyje nebuvo būtinybės. Be to, R. Č. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir pageidavimo apklausti nukentėjusįjį ir jo įstatyminę atstovę nepareiškė (b. l. 64, 66).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje iš esmės teisingas, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pagrįstai konstatavo, kad R. Č. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad R. Č. teisingai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK straipsnį, nepagrįstai panaikino Institucijos 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą ir iš naujo išsprendė veikos kvalifikacijos ir administracinės nuobaudos skyrimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla R. Č. atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukiama, pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinkamai pakeičiamas, paliekant galioti Prienų rajono policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą, kuriuo R. Č. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3 500 Lt bauda.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantė teigia, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinė nuobauda R. Č. skirta tinkamai taikant ATPK 30 straipsnio, 30² straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jos šeimos narių interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nuobauda už įvykdytus pažeidimus. Todėl paskirtoji administracinė nuobauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

R. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą pakeisti.

Nutarimo dalį, kuria panaikintas Prienų rajono policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimas, o R. Č. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 500 Lt bauda, panaikinti ir Prienų rajono policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimo dalį, kuria R. Č. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir paskirta 750 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Nutarimo dalį, kuria nuobaudas subendrintus R. Č. paskirta 3 500 Lt bauda, panaikinti.

Nutartis neskundžiama.