- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- AN2-66-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01150-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Institucijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimu P. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 3000 Eur dydžio bauda, nes jis, būdamas UAB „E.“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, pažeisdamas imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nesudarė rašytinių darbo sutarčių su trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos piliečiais A. H., S. H. ir L. L., apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido Baltarusijos Respublikos piliečiui A. H. dirbti UAB „E.“ naudai nuo 2022 m. birželio mėnesio pradžios iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., atlikti darbų vadovo ir tiekėjo darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nelegaliai įdarbino ir leido Baltarusijos Respublikos piliečiui S. H. dirbti UAB „E.“ naudai 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir viso apie 2-3 savaites, atlikti vidaus apdailos darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nelegaliai įdarbino ir leido Baltarusijos Respublikos piliečiui L. L. dirbti UAB „E.“ naudai 2022 m. rugpjūčio 1 d., atlikti vidaus apdailos darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu panaikino Institucijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teisiną P. K. nutraukė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai rėmėsi tik P. K. parodymais. Dėl šios priežasties buvo priimtas nepagrįstas bei neteisėtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo paties P. K. bei kitų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neleidžia daryti išvados, jog šio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai neatitinka tikrovės, nepaneigia nelegalaus darbo fakto.
Šalies argumentai
5. Apeliantas aiškina, kad P. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog su A. H., norėdamas išbandyti šio asmens galimybes dirbti, nuvyko į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), viską jam aprodė bei supažindino su objekte dirbusiu UAB „K.“ darbų vadovu R. C.. A. H. į UAB „E.“ įdarbintas nebuvo, nes jį reikėjo išbandyti kaip darbuotoją, be to, jis neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. A. H. minėjo, kad jis, esant poreikiui, gali surasti darbuotojų. A. H. atvedė bei rekomendavo kelis potencialius darbuotojus, tačiau šie asmenys buvo linkę vartoti alkoholį, todėl buvo išvyti iš objekto. Paminėti asmenys nebuvo įdarbinti, todėl jų vardų bei pavardžių nežino. A. H. atvažiuodavo į objektą pasižiūrėti ir pasimokyti, tačiau jam už tai atlyginimas nebuvo mokamas. P. K., administracinio nusižengimo tyrimo metu, teigė, kad jis nesutinka, jog A. H. dirbo UAB „E.“. Šis asmuo nei UAB „E.“, nei jokioje kitoje su P. K. susijusioje įmonėje nedirbo, jokių darbinių funkcijų neatliko, todėl nebuvo jokio pagrindo su juo sudaryti darbo sutarties ir mokėti darbo užmokestį. A. H. veiksmai, t. y. darbuotojų ieškojimas, vertintini kaip jo paties neteisėta ūkinė-komercinė veikla. Buvo tikimasi, kad A. H. teiks darbo jėgos suradimo ir tarpininkavimo dėl įdarbinimo paslaugas. Keletą asmenų A. H. buvo suradęs, šie asmenys buvo atvažiavę dirbti, tačiau nei UAB „E.“, nei P. K. negavo sąskaitos už tarpininkavimą, todėl su A. H. nebuvo atsiskaityta. A. H. paskaičiavimai buvo daryti jo paties, tai nėra nei darbo užmokesčio paskaičiavimai, nei darbinių funkcijų vykdymas. Pagal administracinio nusižengimo byloje esančias PVM sąskaitas faktūras ir kvitus medžiagas įgijo R. C., o ne A. H.. Pirmosios instancijos teisme P. K. atstovas tvirtino, kad tarp UAB „E.“ ir A. H. susiklostė rangos teisiniai santykiai, o vėliau aiškino, jog jokio susitarimo nebuvo, A. H. veikė kitos įmonės naudai. Toks pozicijos kitimas rodo siekį išvengti atsakomybės, susiklosčiusius darbinius santykius tarp UAB „E.“ ir A. H. nepagrįstai vertinti kaip civilinius teisinius santykius.
6. Skunde nurodoma, kad A. H. parodymai visą laiką buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys. A. H. teigė, kad jis užsiėmė darbuotojų paieška bei jų kontrole. Atlikti šias darbines funkcijas jam pavedė P. K.. Jis pasirašė darbo sutartį, kurią pasiėmė P. K., tačiau jos negrąžino, paaiškindamas, jog sutartį reikia užregistruoti. P. K. už darbą žadėjo mokėti 1500 Eur atlygį ir priėmė dirbti UAB „E.“. Sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui. A. H. teiginius apie susitarimą dėl darbinių santykių patvirtino ir pats P. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. P. K. parodymai pasikeitė tik po to, kai jis suprato, kad jam gresia atsakomybė už nelegalų darbą. Skunde pažymima, kad DK 36 straipsnyje yra numatyta galimybė patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, tačiau toks išbandymas galimas tik sudarius su darbuotoju darbo sutartį.
7. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad santykiai tarp P. K. ir A. H. bei kitų asmenų, kurie dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo konfliktiški. Vis tik pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad iš A. H. ir kitų liudytojų parodymų matyti, jog į minėtą objektą A. H. važinėjo kelis mėnesius, atvežė ne vieną darbuotoją, iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio konflikto su R. C. niekas jam jokių pretenzijų nereiškė, leido toliau atvykti į objektą, vežti žmones, jiems vadovauti ir kartu su R. C. kontroliuoti jų atliekamą darbą.
8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teiginiais, kad A. H. ieškojo darbininkų ir žadėjo juos įdarbinti į savo įmonę, jis teikė darbuotojų paieškos, tarpininkavimo juos įdarbinant ir įdarbinimo paslaugas, dalis jo surastų darbininkų UAB „E.“ nebuvo įdarbinti, nes jie neturėjo riekiamos patirties arba nebuvo pateikti būtini dokumentai, o tie asmenys, kurie buvo tinkami darbui, buvo įdarbinti UAB „E.“. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad A. H. surasti darbininkai vykdė jo, o ne UAB „E.“ darbų vykdytojo nurodymus. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad A. H. veikė savo įmonės vardu. Priešingai, surinkti duomenys patvirtina, kad A. H. atvesti darbuotojai buvo apgyvendinti UAB „E.“ objekte, t. y., su P. K. žinia ir pritarimu, atliko darbus UAB „E.“ naudai. Be to, tik vienas iš atvestų darbuotojų (M. H.) buvo įdarbintas UAB „E.“, o kiti S. H., L. L. bendrovėje nebuvo įdarbinti.
9. Institucijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas pažymi, kad P. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne tik už A. H. nelegalų darbą, bet ir už Baltarusijos Respublikos piliečių S. H. bei L. L. nelegalų darbą. Ikiteisminio tyrimo metu S. H. paaiškino, kad jis dirba statybos įmonėje, kurios pavadinimo nežino. Įmonėje dirbo apie 2-3 savaites, atliko vidaus apdailos darbus. R. C. ir A. H. buvojo jo darbdaviai. R. C. buvo atsakingas už statybos darbus, o A. H. už personalą, žmonių įdarbinimą. A. H. pavaduodavo R. C., kai šio nebūdavo darbe. A. H. pasisavindavo darbuotojų pinigus, kuriuos gaudavo iš direktoriaus ir turėdavo padalinti darbuotojams. A. H. nuolat sugalvodavo priežasčių, kaip nesumokėti visos uždirbtos sumos darbuotojams, todėl darbdavys turėdavo sumokėti savo lėšomis. L. L. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad 2022 metų vasarą rado skelbimą, jog yra ieškomi darbininkai. Susisiekus nurodytu telefonu, Vilniuje susitiko su vyriškiu, kuris nuvežė jį į objektą, esantį Trakų rajone. Jis buvo atvežtas į aptvertą teritoriją, kurioje buvo keli pastatai, kuriuos reikėjo įrengti, atlikti lauko ir vidaus darbus. Apžiūrėjus viskas tiko ir patiko, todėl nusprendė pasilikti dirbti. Ar asmuo, kuris nuvežė į objektą, tame objekte dirbo, nežino, tačiau matydavo, kad jis atvažiuoja savaitgaliais ir kartais darbo dienomis. Liudytojas teigė, kad jam buvo duota pasirašyti darbo sutartis.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojų duotų parodymų dinamikos ir aplinkybės, jog teismo posėdžio metu P. K. naudai parodymus davė nuo jo ekonomiškai priklausantys asmenys, taip pat asmenys, kurie konfliktuoja su A. H..
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą P. K. atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti, o jei skundas būtų tenkintas, prašo mažinti P. K. paskirtą baudą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad A. H. nei UAB „E.“, nei jokioje kitoje su P. K. susijusioje įmonėje niekada nedirbo, jokių darbinių funkcijų neatliko, todėl nebuvo jokio pagrindo su juo sudaryti darbo sutartį ir mokėti darbo užmokestį. Darbuotojų paieška, jų kvietimas į Lietuvos Respubliką yra vertintinas kaip A. H. neteisėtas ūkinės komercinės veiklos vykdymas, o ne nelegalus darbas UAB „E.“. A. H. bandė teikti ir teikė darbuotojų paieškos, tarpininkavimo juos įdarbinant ir įdarbinimo paslaugas, neįregistravęs atitinkamos veiklos, neturėdamas teisės verstis tokia veikla, neturėdamas verslo liudijimo ir/ar veikdamas kokia nors kita teisėta forma. Be to, A. H. surasti darbuotojai dirbo jo naudai, o ne buvo įdarbinti UAB „E.“.
13. Atsiliepime aiškinama, kad Institucijos patarėja – vyriausioji darbo inspektorė nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu asmenų duoti parodymai neturi jokios prejudicinės galios atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Atliekant tyrimą Institucijos atstovai privalėjo patys apklausti asmenis, surinkti paaiškinimus, visus reikšmingus duomenis bei juos įvertinti. Iš Institucijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės nutarimo turinio matyti, kad, priimant šį nutarimą, buvo vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nei P. K., nei I. K. paaiškinimai nutarime neužfiksuoti. Taigi tyrimas buvo atliktas neišsamiai, jo metu nebuvo siekta nustatyti objektyvių aplinkybių, teisingai kvalifikuoti teisinių santykių.
14. P. K. atstovui nėra aišku, kodėl buvo padaryta išvada, jog darbuotojai dirbo UAB „E.“ naudai. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamųjų namų kvartale nuosavybę turi ir statybos darbus atlieka kelios įmonės, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių buvo nutarta, kad asmenys dirbo UAB „E.“.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
15. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbas vertinamas kaip nelegalus tais atvejais, kai yra nustatomi šie objektyvūs požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, taip pat asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, atlygintinai, 3) nesilaikoma darbo sutarties sudarymo taisyklių.
16. Iš liudytojo A. H. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, aptardamas proceso dalyvių parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, visais atvejais remiasi posėdžių garso įrašais), matyti, kad jis iš P. K. 2022 m. gegužės 25 d. gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, jog su liudytoju norima aptarti jo darbines funkcijas. Susitikimo su P. K. metu buvo susitarta, kad liudytojas dirbs pagal R. C. nurodymus, bus darbų vykdytojas bei ieškos darbininkų. A. H. buvo priimtas dirbti į UAB „E.“, jam turėjo būti mokamas 1500 Eur atlygis. Jis pradėjo dirbti nuo 2022 m. gegužės 25-26 d. Kai 2022 m. liepos mėnesį R. C. atostogavo, liudytojas prižiūrėjo darbininkus, kad šie vakarais ir naktimis negirtautų. Be to, jis kartais pirkdavo statybines medžiagas. Pinigus šių medžiagų įsigijimui gaudavo iš R. C. arba I. K.. Atlyginimas jam nebuvo sumokėtas. Iš P. K. negavo darbo sutarties. Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu.
17. Administracinio nusižengimo tyrimo metu A. H. aiškino, kad, susitikus su I. K., buvo sutarta, jog liudytojas perims tuometinio darbų vadovo R. C. darbus ir dirbs UAB „E.“. Dirbti liudytojas įmonėje pradėjo pirmosiomis birželio mėnesio dienomis. Dirbo statybos objekte, esančiame Trakų rajone. A. H. privalėjo prižiūrėti statybos objekte esančius darbuotojus, kontroliuoti jų darbą bei ieškoti darbuotojų, kurie dirbtų objekte, pirkti statybines medžiagas. Atlyginimas už atliktus darbus jam nebuvo sumokėtas (b. l. 12-13).
Žemesnės instancijos teismas
18. Liudytojo A. H. parodymai, aptarti šio procesinio sprendimo 16 ir 17 pastraipose, leidžia teigti, kad šis liudytojas su UAB „E.“ buvo susisaistęs darbiniais santykiais – dirbo darbų vadovu, užsiėmė darbuotojų paieška bei pagal poreikį pirkdavo statybines medžiagas. Pastebėtina, kad A. H. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus apie tai, kas jam pasiūlė dirbti statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. H. nurodė, kad kotedžų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas vardu O. pasiūlė jam surasti statybininkus, kurie galėtų atlikti vidaus apdailos darbus minėtame objekte. Jei darbai bus atlikti kokybiškai, buvo pažadėta jį įdarbinti statybos objekte (b. l. 126-127). Administracinio nusižengimo tyrimo metu, kaip jau nurodyta anksčiau, liudytojas tvirtino, kad dėl darbo jis tarėsi su I. K., o pirmosios instancijos teisme aiškino, kad dėl visko tarėsi su P. K.. Liudytojas A. H. nebuvo nuoseklus ir dėl to, ar su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Administracinio nusižengimo tyrimo metu A. H. teigė, kad jokių dokumentų dėl įdarbinimo jis nepasirašė, o pirmosios instancijos teisme jau aiškino, kad darbo sutartį pasirašė su P. K., tačiau šis pasirašytos sutarties neperdavė. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktas, jog liudytojo parodymai dėl dalies aplinkybių nebuvo nuoseklūs, nėra pagrindas nesivadovauti A. H. parodymų dalimi, kuri yra nuosekli ir kurią patvirtina kiti administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys. Šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti liudytojo parodymais, kad jis darbiniais santykiais buvo susisaistęs su UAB „E.“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir paties P. K. bei liudytojo I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
19. Iš P. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis yra UAB „E.“ savininkas ir vadovas. Jo įmonė pagal subrangos sutartį atliko vidaus apdailos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Vienas pažįstamas 2022 m. liepos mėnesį paprašė surasti darbą A. H.. Susitikimo su A. H. metu šiam pasakė, kad reikia iš pradžių pasižiūrėti, ką jis moka, žino bei kaip dirba. A. H. buvo pasiūlytas bandomasis laikotarpis su galimybe ateityje įdarbinti UAB „E.“ darbų vadovu. A. H. nurodė, kad jis gali surasti darbuotojų, jeigu jie yra reikalingi objekte. A. H. atvažiuodavo į statybos objektą pasižiūrėti ir pasimokyti, atlyginimas jam už tai nebuvo mokamas (b. l. 28-29). Iš liudytojo I. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad A. H. į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atvestas P. K., nurodant, kad jį reikia įdarbinti. A. H. sudomino tuo, kad pažįsta daug baltarusių, kuriuos galėjo atvesti dirbti į statybos objektą. Minėtas asmuo tą ir darė. A. H. darbiniai santykiai oficialiai nebuvo įforminti (b. l. 27). Taigi liudytojo I. K. nurodytos aplinkybės sutampa su P. K. bei iš dalies A. H. parodymais. Įvertinęs aptartus parodymus, leidžiančius nustatyti priežastis, dėl kurių A. H. buvo atvestas į statybų objektą, ir jo funkcijas šiame objekte (bandomasis laikotarpis, kurio metu tikrinamas jo gebėjimas dirbti, mokymasis bei darbuotojų paieška), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, be jokios abejonės, A. H. UAB „E.“ atliko darbines funkcijas, kurios nebuvo įformintos teisės aktuose nustatyta tvarka. Čia pažymėtina, kad liudytojas M. H., kuris buvo įdarbintas UAB „E.“ pagal A. H. rekomendaciją, ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog jis atlikdavo A. H. užduotis, kai objekte nebūdavo R. C., kuris dirbo UAB „K.“ darbų vadovu, vykdydavo šio nurodymus (b. l. 35). Kas tik dar kartą patvirtina, kad A. H. vykdė darbines funkcijas.
20. Pirmosios instancijos teisme P. K., liudytojai R. C. ir I. K. nurodė, kad A. H. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jokių darbinių funkcijų neatliko, jis darbuotojus į objektą turėjo vežti pagal bendradarbiavimo sutartį. Vis tik tokius teiginius paneigia administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys.
21. Skundą nagrinėjantis teismas visų pirma pabrėžia, kad jokia bendradarbiavimo sutartis tarp UAB „E.“ ir A. H. ar kokios nors jo atstovaujamos įmonės dėl darbuotojų paieškos bei įdarbinimo nebuvo pasirašyta. Be to, P. K., liudytojai R. C. ir I. K. skirtingai nurodė subjektą, su kuriuo A. H. neva turėjo sudaryti/sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl darbuotojų paieškos ir įdarbinimo. R. C. ir P. K. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad bendradarbiavimo sutartis buvo suderinta ir turėjo būti pasirašyta tarp UAB „E.“ ir A. H., o liudytojas I. K. tvirtino, jog A. H. sudarė žodinę sutartį su UAB „K.“. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme P. K. atstovas apskritai tvirtino, jog tarp UAB „E.“ ir A. H. dėl darbuotojų suradimo turėjo būti pasirašyta ne bendradarbiavimo, o rangos sutartis (b. l. 103). Pats P. K. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 7-8) nurodė, kad už bendradarbiavimą, surandant darbuotojus, su A. H. nebuvo atsiskaityta, o pirmosios instancijos teisme teigė, jog A. H. buvo sumokėtas avansas už tai, kad šis surastų darbuotojų, kurie dirbtų statybos objekte. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. K., liudytojų R. C. bei I. K. teiginiais, jog A. H. ir UAB „E.“ nesiejo jokie darbiniai santykiai, o darbuotojai turėjo būti ieškomi pagal bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp įmonės ir A. H., įvertinus tai, kas buvo aptarta, nėra pagrindo vadovautis.
22. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš liudytojo M. H. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog A. H. lankydavosi statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Iš liudytojo L. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat matyti, kad A. H. atvažiuodavo į statybos objektą, esantį Trakų rajone, kiekvieną savaitgalį bei retkarčiais darbo dienomis (b. l. 33-34). Liudytojas R. C. administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 24) patvirtino, kad A. H. laisvai vaikščiodavo po statybų teritoriją ir objektą. Be to, šis liudytojas tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo darbdavys yra P. K.. Liudytojai S. H. (b. l. 31-32) ir M. H. (b. l. 35) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. H. pavaduodavo R. C., kai jo nebūdavo darbe. Taigi šios liudytojų nurodytos aplinkybės, jas siejant su jau aptartais liudytojo A. H., liudytojo I. K. bei P. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tik dar kartą patvirtina, jog A. H. atliko darbines funkcijas UAB „E.“ naudai.
23. Administracinio nusižengimo tyrimo metu A. H. pateikė PVM sąskaitas faktūras (b. l. 14-19), kurių turinys patvirtina šio liudytojo teiginius, jog jis 2022 m. liepos-rugsėjo mėnesiais trims įmonėms, taip pat ir UAB „E.“, pirko medžiagas bei priemones, naudojamas statybose. P. K. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek pirmosios instancijos teisme aiškino, kad A. H. šias PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo R. C. žinioje, slapta paėmė iš statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Vis tik tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai yra nepagrįsti bei deklaratyvaus pobūdžio. Čia pastebėtina, kad R. C. pirmosios instancijos teisme teigė, kad statybines medžiagas pirkdavo jis. Tuo pačiu šis liudytojas teigė, kad jam nėra žinoma, kas pirko statybines medžiagas, kai jis atostogavo. A. H. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. C. atostogavo dvi savaites. R. C. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis atostogavo dvi savaites. Kaip jau buvo minėta, anksčiau liudytojas M. H. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad tais atvejais, kai statybų objekte nebuvo R. C., vadovaudavo A. H.. Kas leidžia teigti, kad pirkti statybose naudojamas priemones bei medžiagas A. H. galėjo ir tuo metu, kai R. C. neatostogavo, tačiau jo statybų objekte nebūdavo dėl kitų priežasčių. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog iš tikrųjų A. H., vykdydamas darbines funkcijas, aptartas su P. K., esant poreikiui pirko statybose naudojamas priemones bei medžiagas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. H. UAB „E.“, kuriai vadovavo P. K., nuo 2022 m. birželio mėnesio pradžios iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliko sutartas darbines funkcijas (ieškojo darbuotojų, vykdė darbų vadovo pareigas, pirko statybines medžiagas), kurios nebuvo įformintos teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y., dirbo nesudarius su juo darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai.
25. Pirmosios instancijos teisme P. K. nurodė, kad jis jokių asmenų, kuriuos surado A. H., neįdarbino, nes šie asmenys buvo netinkami darbui. Iš esmės tokias pačias aplinkybes P. K. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Šias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas I. K., o administracinio nusižengimo tyrimo metu ir liudytojas R. C.. Vis tik faktą, kad A. H. surasti asmenys, t. y. S. H., L. L., dirbo UAB „E.“ naudai patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys.
26. Pirmosios instancijos teisme A. H. parodė, kad su jo surastais darbuotojais darbo sutartis turėjo sudaryti UAB „E.“, kuriai vadovavo P. K.. Paklausus P. K., ar jo surasti asmenys yra įdarbinti, jis atsakydavo, kad viskas yra sutvarkyta. Su darbuotojais atsiskaitydavo R. C., kartais pinigus duodavo ir I. K.. Administracinio nusižengimo tyrimo metu A. H. paaiškino, kad su jo surastais darbuotojais atsiskaitydavo I. K. ir R. C.. Porą kartų su darbuotojais atsiskaitė jis pats, pinigus jam davė I. K.. Aptartus liudytojo parodymus iš esmės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. H. bei L. L. parodymai (pastebėtina, kad šių liudytojų parodymais remiamasi tik tiek, kiek jie reikšmingi kitų administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų patikimumui įvertinti ir su jais sutampa). Apeliacinės instancijos teismas čia atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą neginčijama aplinkybė, jog paminėti liudytojai dirbo statybų objekte, tačiau aiškinama, kad jie dirbo A. H. naudai.
27. Iš liudytojo S. H. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dirbo statybos įmonėje, kurios pavadinimo nežino. Įmonėje dirbo apie 2-3 savaites, atliko vidaus apdailos darbus. R. C. ir A. H. buvo jo darbdaviai. R. C. buvo atsakingas už statybos darbus, o A. H. už personalą, žmonių įdarbinimą. Darbuotojams A. H. turėjo mokėti iš pinigų, kuriuos jam duodavo direktorius. Iš liudytojo L. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2022 m. vasarą internete ar „Facebook“ paskyroje rado skelbimą, jog yra ieškomi darbuotojai statybose. Pagal šį skelbimą susitiko su A., kurio pavardės nežino. Šis asmuo jį nuvežė į statybos objektą, esantį Trakų rajone. Teritorijoje buvo keli pastai, kuriuos reikėjo įrengti iš išorės ir vidaus. Darbo sąlygos jam tiko, todėl jis apsigyveno minėtame objekte ir pasiliko dirbti. Apsigyvenus susipažino su darbų vadovu R. C.. Objekte taip pat dirbo S., kurio pavardės nežino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai O. T. ir M. H. (b. l. 30, 35) patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. UAB „E.“ statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo ir S. H..
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartus A. H. parodymus bei R. C. administracinio nusižengimo tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodytą aplinkybę, kad jo darbdavys yra P. K., su aptartais liudytojų S. H. ir L. L. parodymais, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. H. surasti darbuotojai, taip pat ir jau minėti S. H. bei L. L. dirbo ir atliko statybos darbus UAB „E.“ naudai.
29. Faktą, kad A. H. surasti darbuotojai S. H. bei L. L. dirbo UAB „E.“ naudai iš dalies patvirtina ir liudytojų R. C. bei S. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, liudytojų M. H. bei I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duomenys, kurie yra užfiksuoti P. K. rašytiniuose paaiškinimuose.
30. Pirmosios instancijos teisme R. C. nurodė, kad A. H. turėjo mokėti darbuotojams iš pinigų, kuriuos jam duodavo P. K.. Liudytojo A. H. surasti darbuotojai, atlikdami statybos darbus, naudojosi UAB „E.“ priklausančiais įrankiais. M. H. tyrimo metu aiškino, kad į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), jį atvežė A. H. pagal skelbimą „Facebook“. Jis buvo įdarbintas UAB „E.“. Dėl darbo tarėsi su I. K. bei P. K. (b. l. 9-11). Liudytojas S. G. pirmosios instancijos teisme (b. l. 96) nurodė, kad P. K. jį išvarė iš darbo, kai liudytojas buvo rastas neblaivus statybos objekte. I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad darbuotojai skųsdavosi, jog A. H. jiems grasina baudomis. Tuo pačiu jis teigė, kad A. H. baudų skirti negalėjo, nes jis nebuvo įdarbintas UAB „E.“. Pats P. K., priešingai nei pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog keletas A. H. surastų darbuotojų buvo atvažiavę dirbti į objektą. Aptartų duomenų visuma, kartu su anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, leidžia konstatuoti, kad liudytojo A. H. surasti darbuotojai S. H. bei L. L. privalėjo paklusti nustatytai P. K. darbo tvarkai, su juo susiję asmenys darbuotojams mokėjo atlyginimą tiesiogiai arba per A. H., objekte dirbę asmenys naudojosi UAB „E.“ darbo įrankiais, t. y., darbuotojai atliko darbines funkcijas šioje įmonėje.
31. Liudytojai R. C., O. T., S. G. ir M. H. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad A. H. surasti darbuotojai turėjo būti įdarbinti jo vadovaujamoje įmonėje. Vis tik jau anksčiau buvo konstatuota, kad A. H. asmenų galinčių dirbti statybos objekte ieškojo vykdydamas darbines funkcijas UAB „E.“, todėl nekyla abejonių, kad susitarimo, surastus darbuotojus įdarbinti kokioje nors A. H. įmonėje, nebuvo. Kita vertus, M. H., kuriam darbą pasiūlė (rekomendavo) A. H., buvo įdarbintas UAB „E.“, o ne kokioje nors A. H. įmonėje, todėl nėra pagrindo tirtinti, jog kiti asmenys turėjo būti darbinami A. H. įmonėje.
32. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog tiek S. H., tiek L. L. dirbo UAB „E.“ ir tai darė su šios įmonės vadovo žinia bei sutikimu, paklusdami jo nustatytai tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas šioje vietoje atkreipia dėmesį į tai, kad iš Institucijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimo turinio galima suprasti, jog S. H. UAB „E.“ naudai dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2-3 savaites. Vis tik iš minėto liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis įmonėje dirbo 2-3 savaites iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., todėl ši aplinkybė dėl minėto asmens darbo laiko tikslintina.
33. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda, kaip nustatomas nuobaudos dydis. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda asmeniui yra skiriama atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tos pačios aplinkybės yra reikšmingos ir nustatant administracinės nuobaudos dydį.
34. Nagrinėjamu atveju P. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta, taip pat nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad P. K. leido jo vadovaujamoje įmonėje nelegaliai dirbti trims asmenims, su vienu asmeniu darbo santykiai truko apie tris savaites, su kitu apie porą mėnesių, o trečio asmens nelegalaus darbo faktas užfiksuotas tik vieną dieną. Teisės pažeidėjas padarė tyčinį administracinį nusižengimą. Duomenų, kad P. K. anksčiau būtų baustas administracine tvarka, teistas, nėra. P. K. turi nepilnamečių bei mažamečių vaikų. Atsižvelgęs į visa, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimu teisės pažeidėjui, kuris pagal 2023 m. kovo 6 d. duomenis dirbo septyniuose įmonėse, paskirta bauda, kurios dydis yra lygus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui, nėra vertintina kaip aiškiai per griežta, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtinti nuobaudų tikslai bus efektyviau pasiekti paskyrus teisės pažeidėjui mažesnę baudą. Čia pažymėtina, kad P. K. turi galimybę pasinaudoti ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir prašyti baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimą.
Patikslinti Institucijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. vasario 22 d. nutarime nustatytą aplinkybę, nurodant, kad S. H. UAB „E.“ dirbo 2-3 savaites iki 2002 m. rugpjūčio 1 d.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.