- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-62-2511-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 3 d. surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis Kasauskų k., Kalvarijos savivaldybėje, pastatė vieno aukšto galimai sandėliavimo paskirties pastatą su mansarda iki 50 m² užstatymo ploto ir iškasė kūdrą, kurios plotas 500 m², miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. 5138-0005-0012, registro Nr. 48/4558) neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka suderinto projekto, taip pažeisdamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu pripažino G. M. kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159² straipsnio 5 dalyje, padarymą ir skyrė 200 Lt baudą.
II.
G. M. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant bei nebuvo įteiktas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir Institucijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas priimtas jam nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pažeidžiant ATPK įtvirtintus reikalavimus. Nurodo, kad statinys, esantis Kasauskų k., Kalvarijos savivaldybėje, buvo baigtas statyti 2007 metais, todėl jam paskirta nuobauda praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Teigia, kad Institucija nesiaiškino, kas atliko savavališkos statybos darbus, ar buvo samdomi darbuotojai vykdyti darbus, kas užsakinėjo šių darbų atlikimą, taip pat nenustatė statybos pradžios ir pabaigos. Tvirtina, kad kūdra nebuvo iškasta, o tik išvalyta, be to, ji nėra statinys pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą, todėl tokie jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal ATPK 159² straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi G. M. skundo netenkino nurodęs, kad asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, savavališkos statybos aktas, statybos sustabdymo aktas, fotonuotraukos ir paties G. M. paaiškinimai. Teismas atmetė G. M. argumentą, jog kūdra nėra statinys, kaip nepagrįstą. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – STR1.01.07:2002) nustato nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinierinių statinių projektavimo ir statybos tvarką. STR1.01.07:2002 2 lentelėje numatyta, kad dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys (kūdra ir pan.) pagal nustatytus aukščio ir didžiausio užimamo ploto rodiklius priskirtas prie I arba II grupės inžinierinių statinių, kurių projektavimui ir statybai taikomi nustatyti reikalavimai. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir savavališkos statybos akte nurodyta, kad iškastos kūdros plotas apie 500 m². Minėta kūdra priskirtina II grupės inžinieriniams statiniams, kuriems rengiamas supaprastintas statinio projektas ir kuriame būtina nurodyti iškasto grunto sutvarkymo būdus (STR1.01.07:2002 12.4.2. p., 2 lentelė), todėl teismas padarė išvadą, kad ji patenka į nesudėtingų statinių kategoriją ir ATPK 159² straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Dėl nuobaudos skyrimo termino teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje yra susiformavusi ATPK 35 straipsnio taikymo taisyklė, jog nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas buvo nustatytas 2009 m. birželio 5 d. surašius savavališkos statybos aktą. Statybos sustabdymo aktas patvirtina, jog statybos darbai 2009 m. birželio 5 d. buvo sustabdyti iki tol, kol bus gautas leidimas juos tęsti. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju trunkamasis pažeidimas buvo baigtas 2009 m. birželio 5 d. nutraukiant savavališkos statybos darbus. Ši aplinkybė byloja, kad statybos darbai buvo nebaigti ir tęsėsi iki pažeidimo nustatymo dienos, t. y. iki 2009 m. birželio 5 d., todėl šiuo atveju, vadovaujantis minėta teismų praktika, šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti yra skaičiuotinas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. G. M. administracinė nuobauda buvo paskirta 2009 m. rugpjūčio 6 d., todėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija pritarė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentams, jog Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, pažeidė ATPK 259 straipsnio 3 dalyje ir 272 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau nurodyti pažeidimai nepaneigė teisės pažeidimo faktinių aplinkybių, nedarė įtakos G. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumui. Be to, G. M., pateikdamas Kauno apygardos administraciniam teismui skundą dėl Institucijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, galėjo realizuoti savo pažeistas teise, t. y. susipažinti su visa administracinio teisės pažeidimo medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir kt.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi, G. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog Institucijos padaryti ATPK pažeidimai nėra teisiškai reikšmingi ir nedarė įtakos jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumui. Teigia, kad statybos sustabdymo aktas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu, jog trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas. Šis aktas, uždraudžiantis vykdyti statybos darbus ateityje, atlieka tik prevencinę funkciją. Nurodo, kad be jo paaiškinimų nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog trunkamasis pažeidimas baigėsi 2009 m. birželio 5 d. Tvirtina, kad jam paskirta nuobauda praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Nurodo, kad jis yra kaltinamas neteisėtai pastatęs nesudėtingą statinį miško žemės sklype, todėl jo veika atitinka ATPK 60 straipsnyje įtvirtintą pažeidimo sudėtį, kurios vienas iš būtinųjų objektyviųjų požymių yra statinių statymas miškų žemės sklypuose. Teigia, kad Institucija neturi įgaliojimų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėti bylą dėl ATPK 60 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, todėl Institucijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu, o teismo nutartis naikintina ir byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities viršininko administracija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. M. kaltė, padarius ATPK 159² straipsnio 5 dalyje straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. ATPK 159² straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) miestelyje ar kaime neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. G. M. administracinis kaltinimas pareikštas dėl to, kad Kasauskų k., Kalvarijos savivaldybėje, jis pastatė vieno aukšto galimai sandėliavimo paskirties pastatą su mansarda (iki 50 m² užstatymo ploto) ir iškasė kūdrą (plotas 500 m²) miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. 5138-0005-0012, registro Nr. 48/4558) neturėdamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka suderinto projekto.Visų pirma pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog G. M. nuobauda paskirta nepraleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų, teisėjų kolegija palaiko išdėstytą išsamią argumentaciją ir jos nebekartoja. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas statinys nėra baigtas statyti (b. l. 45 – 49), todėl nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos šešių mėnesių skyrimo termino skaičiavimo pradžia yra savavališkos statybos akto surašymo diena – 2009 m. birželio 5 d. (b. l. 23 – 25), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pripažino.Dėl G. M. argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Institucijos padaryti ATPK pažeidimai nėra teisiškai reikšmingi, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (žr. "Administracinių teismų praktika" Nr. 4, 2004 m., psl. 57 – 59). Nagrinėjamoje byloje Institucijos priimtas nutarimas buvo apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui, byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka dalyvaujant G. M., kuris galėjo pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad visi ikiteisminio tyrimo stadijoje padaryti procesiniai pažeidimai buvo pašalinti, todėl nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties.Dėl apelianto keliamo normų konkurencijos klausimo pasakytina, kad įvertinus pažeidimų objektą ir jų sudėtis, ATPK 159² straipsnis šiuo atveju vertintinas kaip specialus ATPK 60 straipsnio atžvilgiu, todėl G. M. veika tinkamai kvalifikuota.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.