Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-27 · Civilinė byla Nr. e2S-2312-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
e2S-2312-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24866-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
G. S.
Civilinė byla Nr. e2S-2312-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24866-2015-3 (S) Teismo sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.
VILNIAUS MIESTO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-32294-430/2015 pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl notarės J. Š. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų ir prašė panaikinti Vilniaus rajono notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. liepos 8 d. išduotus vykdomuosius įrašus: vykdomąjį įrašą pagal Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2010-11-29 patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas 01120100017935; vykdomąjį įrašą pagal Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarės P. J. 2009-03-17 patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas 01120090004581; vykdomąjį įrašą pagal Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarės P. J. 2007-03-05 patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas 01120070005377. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų vykdomųjų įrašų galiojimą ir vykdymo veiksmus pagal vykdomuosius įrašus iki kol bus išnagrinėtas skundas. Pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdomųjų įrašų galiojimo ir vykdymo veiksmų pagal vykdomuosius įrašus, kreditorius vykdomuosius įrašus pateiktų antstoliui ir hipoteka įkeistas turtas būtų perduotas tretiesiems asmenims, tokiu atveju atgręžtinis vykdymas natūra taptų negalimas ar iš esmės apsunkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjo prašymas – sustabdymas galimų vykdymo veiksmų nėra pagrįstas. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie vykdomą išieškojimą, t.y. kad buvo kreiptasi į antstolį su prašymu vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei pradėti vykdymo veiksmai Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. vykdomųjų įrašų pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas G. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pasisakyta ne dėl visų pareiškėjo pareikštų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pasisakė tik dėl prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus pagal galiojančius vykdomuosius įrašus. Tačiau pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti vykdomųjų įrašų galiojimą iki kol bus išnagrinėtas skundas. Nesustabdžius vykdomųjų įrašų galiojimo kreditorius galės šiuos vykdomuosius įrašus pateikti antstoliui vykdyti priverstine tvarka. Hipoteka įkeistą turtą pardavus tretiesiems asmenims atgręžtinis įvykdymas natūra taptų nebeįmanomas. Motyvai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog vykdomieji veiksmai pagal vykdomuosius įrašus pradėti, negali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditoriui kreipusis į antstolį atsirastų vykdymo išlaidų, kurios būtų išieškotos iš pareiškėjo. CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ne tik tuomet, kai vykdymo procesas jau pradėtas, bet ir kai išieškojimo vykdymas padarytų negalimu būsimo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad bendriausia prasme laikinosios apsaugos priemonės yra teismo taikomos priemonės, kuriomis vienai šaliai teismo proceso metu ar prieš jam prasidedant garantuojama laikinoji apsauga. Šiomis priemonėmis paprastai siekiama išsaugoti status quo, užtikrinti reikalavimų, kurie bus patvirtinti galutiniu teismo sprendimu, patenkinimą, taip pat užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės. Asmuo, prašantis laikinosios apsaugos, turi pagrįsti jos būtinumą.

Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjo pareiktų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų įrašų galiojimą ir vykdymo veiksmus pagal vykdomuosius įrašus iki bus išnagrinėtas skundas. Pažymėtina, jog notaro vykdomieji įrašai yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, pateikiami vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kitaip tariant vykdomojo įrašo sukeliamos teisinės pasekmės – galimas priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo suformuluotą prašymą įvertino kaip prašymą sustabdyti galimus vykdymo veiksmus, todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė ne visus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų matyti, kad realūs priverstinio vykdymo veiksmai pagal ginčijamus vykdomuosius įrašus, nėra prasidėję. Pažymėtina, kad atsakovo kreipimasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir tokių įrašų išdavimas nereiškia realių priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo, nes nėra kreiptąsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo pagal vykdomuosius įrašus, nėra atlikta raginimo įvykdyti sprendimą geruoju procedūra (CPK VI dalies XLV – XLVI skyriai). Todėl nėra pagrindo teigti, kad kreipimasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir tokių įrašų išdavimas šioje proceso stadijoje kelia grėsmę skunde pateiktų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti galimus vykdymo veiksmus pagal vykdomuosius įrašus. Kaip minėta, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko tuomet, kai yra reali grėsmė, kad pasunkės ar taps neįmanomas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundu dėl notaro veiksmų prašo panaikinti 2015 m. liepos 8 d. Vilniaus r. notaro biuro notarės J. Š. išduotus vykdomuosius įrašus. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, būtų panaikinti vykdomieji įrašai. Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjo iškeltus reikalavimus, apeliacinio teismo vertinimu, nesustabdžius vykdomųjų įrašų galiojimo nebūtų apsunkintas ar negalimas galimai palankus pareiškėjui sprendimo įvykdymas – vykdomųjų įrašų panaikinimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-28766-912/2015 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl sutarties modifikavimo, atleidimo nuo dalies prievolės įvykdymo ir delspinigių mažinimo, 2015 m. liepos 3 d. priėmė nutartį, kuria G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. sustabdyti vykdomųjų įrašų hipotekos lakštuose atlikimą iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, atmetė (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl 2015 m. liepos 8 d. notarė išdavė vykdomuosius įrašus vadovaujantis kreditoriaus prašymu.

Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi yra atmestas, įvertinus, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu, tinkamai vykdė jai LR Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas. Nors pirmosios instancijos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau yra pagrindas spręsti, kad skundas preliminariai yra nepagrįstas. Taigi, netenkinama dar viena iš sąlygų, nustatytų CPK 144 str. 1 d., laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina