Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1978-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-07
Bylos Nr.
e1-1978-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20954-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
M. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1978-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20954-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. C. (M. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. 2020-05-30, apie 20.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams ketinant atlikti jo patikrinimą, atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją, t. y. taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (neblaivumo nustatymo aktas: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati kalba, nekoordinuoti judesiai).

Tokiais savo veiksmais M. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. C. dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis naudojasi automobiliu Opel (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris oficialiai priklauso lizingo bendrovei „Mogo.lt“. Minėtą automobilį išperkamosios nuomos būdu įsigijo jo žmona O. C.. Paaiškino, kad 2020-05-30, apie 14 val., jis su žmona ir draugu D. T. buvo nuvykę pas žmonos tėvus, kur kepė šašlykus, vartojo alkoholinius gėrimus: degtinę, alų, sidrą. Pas žmonos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), vyko pėsčiomis. Jiems išėjus automobilis liko prie jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Nuo išgerto alkoholio jam labai apsvaigo galva. Jis atsimena, kad buvo prie Vilniaus autobusų stoties. Pamena, kad jis, jo žmona bei D. T. sėdėjo jo naudojamame automobilyje Opel. Tai, kad būtų važiavę su minėtu automobiliu neprisimena. Kaip automobilis atsidūrė prie Vilniaus autobusų stoties, nors turėjo stovėti prie (duomenys neskelbtini) namo, paaiškinti negali. Paaiškina, kad jis pamena, kad prie jų, kai jie sėdėjo automobilyje privažiavo policijos pareigūnai, kurie norėjo patikrinti jo blaivumą, nes jis sėdėjo už vairo. Kodėl jis atsisakė tikrintis blaivumą nurodyti negali. Kadangi blogai atsimena visas aplinkybes, todėl visiškai teigti, jog jis nevairavo minėto automobilio negali, t. y. jis neatmeta, jog būdamas neblaivus galėjo vairuoti automobilį Opel, bei atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 82-84).

Papildomos apklausos metu kaltinamasis M. C. taip pat nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo pripažįsta kaltę ir negali nurodyti aplinkybių, kodėl vengė neblaivumo patikrinimo. Dėl to, kad vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojo A. M. (A. M.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020-05-30 jis dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką, apie 20.40 val., patruliuodamas kartu su kolega A. L., dirbdami 3 policijos komisariato teritorijoje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, prie geltonų kioskų, pastebėjo automobilį „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris kelis metrus pavažiavo ir sustojo. Jiems privažiuojant prie minėto automobilio prie jų priėjo praeivis, kuris neprisistatęs pasakė, kad jam atrodo, jog Opel vairuotojas visiškai neblaivus. Jis priėjo prie minėto automobilio ir pastebėjo, kad vairuotojas visiškai neblaivus, koordinacija sutrikusi, kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Bendraudamas nustatė, kad automobilį vairavo M. C.. Jam buvo pasiūlyta su blaivumo matuokliu pasitikrinti blaivumą, tačiau jis ta daryti kategoriškai atsisakė, tačiau neneigė, kad vairavo automobilį. Taip pat automobilyje matėsi girtavimo pėdsakai, išmėtyti buteliai nuo alkoholinių gėrimų. Įvykį filmavo su tarnybine nešiojama vaizdo kamera Bodycam Nr. MK-8, taip pat tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros užfiksavo vairavimo faktą. Sulaikytą vairuotoją pristatė į OVS, o į pagalbą pakviestas ekipažas V1727 sulaukė tralo, kuris priverstinai iš įvykio vietos išvežė automobilį į laikino saugojimo aikštelę (b. l. 23).

Liudytojo A. M. tarnybiniame pranešime nurodytos tokios pačios aplinkybės kaip ir apklausos metu duotose paaiškinimuose (b. l. 27).

Liudytojos O. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilį „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris oficialiai priklauso lizingo bendrovei „Mogo LT“, išperkamosios nuomos būdu įsigijo 2019 m. rugsėjo 14 d., jie paliko prie namų. Nori pažymėti, kad turi du automobilio raktus, vienas padėtas namuose, o kitas buvo pas ją, todėl niekas kitas paimti ir vairuoti automobilio negalėjo. Įvykio dieną vartojo kartu su kaltinamuoju vartojo sidrą ir degtinę. Buvo išgėrę labai daug alkoholio, todėl ji neprisimena kas įvyko vakare. Ji nežino ir negali prisiminti kaip jie visi atsidūrė jos automobilyje (duomenys neskelbtini). Ji negali prisiminti, kaip jie važiavo ir kas vairavo automobilį, mano, kad buvo užmigus. Prisimena tik tai, kad pareigūnai jai uždėjo antrankius, Alkoholio matuokliu jai nustatė 3,45 promilių girtumą (b. l. 33).

Liudytojo J. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020-05-30, apie 20.30 val., vedžiojo šunį šalia savo namų (duomenys neskelbtini). Eidamas nuo autobusų stoties pusės aikštelėje pamatė juodos spalvos automobilį Opel, valstybinių numerių neįsidėmėjo, matė, kad automobilyje sėdi du vyrai, prie vairo sėdintis vyras iš skardinės vartojo gėrimą. Garsiai klausėsi rusiškos muzikos, asmenys atrodė neblaivūs. Tai patraukė jo dėmesį, todėl toliau juos stebėjo. Po kurio laiko jie pajudėjo iš savo stovėjimo vietos ir pervažiavo į kitą aikštelės pusę, arti kavinės ir sustojo vidurį stovėjimo aikštelės priešais kitą automobilį. Tuo metu pamatė policijos ekipažą, kuris važiavo pro aikštelę, jis pats sustabdė pareigūnus ir pasakė, kad matė kaip šis asmuo vairavo ir mano, kad jis yra apsvaigęs. Tuomet pareigūnai privažiavo prie Opel vairuotojo, jis pats arti Opel automobilio nėjo. Vairuotoją apibūdino kaip smulkaus kūno sudėjimo, maždaug 35 metų amžiaus, vilkėjo raudonos spalvos viršutinius drabužius. Šalia buvęs keleivis buvo ganėtinai agresyvus, maždaug apie 185 ūgio, vilkėjo žalios spalvos megztinį ir mėlynos spalvos liemenę, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir baltos spalvos sportinius batus. Tik vėliau pastebėjo, kad iš automobilio išlipo moteris, ją išsivedė policijos pareigūnai. Įvykio metu kelis kartus fotografavo ir trumpai filmavo. Vairavusį asmenį galėtų atpažinti iš smulkaus, kaulėto veido sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų (b. l. 49).

Asmens pagal nuotrauką atpažinimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas J. P. atpažino M. C., kaip asmenį, vairavusį automobilį „Opel Signum“ (b. l. 52-54).

Liudytojo D. T. (D. T.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kaltinime nurodytą dieną su O. C. ir M. C. vartojo alkoholinius gėrimus pas juos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Po to išėjo pas O. C. tėvus į svečius, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Tikrai žino, kad automobilis Opel liko prie namų. Pas O. C. tėvus išgėrė labai daug alkoholio - degtinės. Dėl šios priežasties nepamena kas įvyko vakare. Žino, kad dar būnat pas tėvus M. C. kažkam skambino telefonu, ieškodamas kas galėtų pavairuoti automobilį. Neprisimena, ar kaltinamasis rado kas galėtų pavairuoti automobilį. Taip pat neprisimena, kaip jie visi atsidūrė Opel automobilyje, (duomenys neskelbtini). Jis neatsimena kaip jie važiavo ir kas vairavo automobilį, ką jis tuo metu darė. Prisimena tik policijos pareigūnus, kurie jį išvežė į areštinę (b. l. 56).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiojo patrulio A. M. surašytame neblaivumo nustatymo aktu, kurio duomenimis M. C. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą būklę – eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo: įspėtas dėl filmavimo; paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai; pasiūlyta asmeniui tikrintis ir įvertinti bendrą jo būklę (b. l. 9).

2020-06-22 objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti du vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Pirmo įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad „kertant sankryžą ir važiuojant arčiau autobusų stoties link aikštelės, kairėje pusėje, netoli geltonos spalvos prekybos kioskų (Čeburekinė) matomas juodos spalvos automobilis Opel (v. n. (duomenys neskelbtini) stovintis arčiau šaligatvio, užstatęs baltos spalvos automobilį. Toliau apžiūrimas antras vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip apsukus automobilį, šis iš lėto važiuoja link išvažiavimo, priekyje, dešinėje pusėje pro medžių šakas matomas juodos spalvos Opel markės automobilis. Dėl prasto matomumo nėra akivaizdžiai matoma kiek automobilis pavažiuoja atgal, tačiau matoma, kad stovi toliau ir nėra užstatęs baltos spalvos automobilio. Pareigūnams sustojus, minėtas automobilis matomas gerai, tuo metu nebejuda iš vietos, girdimas pareigūno balsas: Pareigūnas A: Jis pajudėjo iš vietos. Pareigūnas B: Kas? Pareigūnas A: (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-68).

2020-05-30 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Opel Signum (v. n. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu padarytos automobilio salono nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilio viduje priekinėje keleivio vietoje ant grindų matosi tušti alaus buteliai, automobilio gale ant grindų matosi butelis „Bajorų“, galimai su alkoholiniu gėrimu viduje (b. l. 10-14).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kad Bendrajame pagalbos centre, 2020-05-30, 20.41 val., registruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), V1931 sustabdytas automobilis „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Liudytojas – J. P. (b. l. 4-5).

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, kad transporto priemonės ,,Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2019-09-14 yra UAB „Mogo LT“, o šio automobilio valdytoja – O. C. (b. l. 19). Byloje yra savininko prašymas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Nurodyta, kad sutartimi gavėjas yra įpareigotas nenaudoti transporto priemonės neteisėtiems veiksmams atlikti. Sutarties sudarytoja yra O. C., o ne kaltinamasis (b. l. 29-30).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Opel Signum“ 1.9 CTDI (hečbekas; 2006 m. gamybos, variklio galia: 110 kW; kuras: dyzelinas, variklio darbinis tūris: 1910), kaina su PVM 2 760 eurų (b. l. 18).

M. C. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. C. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad M. C. 2020-05-30, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (neblaivumo nustatymo aktas: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati kalba, nekoordinuoti judesiai).

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. C. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus, todėl tenkintinas.

Dėl M. C. skirtinos bausmės

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. C. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui (b. l. 108-110).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

M. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. C. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kaltinamasis M. C. neteistas (b. l. 102-103), administracine tvarka baustas (b. l. 96-97). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 98). Vairavo esant sustabdytai specialiajai teisei (teisei vairuoti transporto priemones) kitoje byloje (Pagrindas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-16 neįsiteisėjęs nuosprendis Nr. 1-1476-1053/2020). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. C. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bei prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, didesnę nei minimali, bet artimą minimumui. Kaltinamasis sutiko su baudos dydžiu, tik prašo leisti ją sumokėti per 24 mėnesius. Teismas, atsižvelgdamas į baudos dydį, taip pat į tai, kad nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, šį prašymą tenkina ir atideda baudos savanorišką sumokėjimą maksimaliam terminui.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad M. C. skirtina bauda, kuri, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. C. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. C. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020-05-30, 21 val. iki 2020-06-01, 14.38 val. – 2 dienos (prokurorės pareiškime klaidingai nurodyta, kad viena diena) (b. l. 73,74). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismo nuomonė, bausmės paskirčiai įgyvendinti turi būti M. C. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės, numatytos: pagal BK 68 straipsnį - uždraudimo naudotis specialia teise mažesniam nei maksimaliam terminui; pagal BK 72 straipsnio 5 dalį – konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. C. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad M. C. vairavo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (neprisiminė nei kaip atsisėdo už vairo, nei kaip vairavo ir kt.) neblaivus, anksčiau neteistas, tačiau esant sustabdytai teisei vairuoti transporto priemones kitoje byloje, baustas administracine tvarka, todėl spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2020-06-01.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. C., atsižvelgiama į tai, kad „Opel Signum“ savininkas yra trečiasis asmuo UAB „Mogo LT“ (Pagrindas. 2019-09-14 minėto automobilio pardavimo-pirkimo sutartis), valdytojas O. C. (b. l. 30-31). Šiuos duomenis patvirtino liudytoja O. C. (b. l. 33-34) bei pats kaltinamasis M. C.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę (2 760 eurų) atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo M. C. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. C. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 2 760 eurų (su PVM) (b. l. 18), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė labai pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio ,,Opel Signum“ vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas akivaizdus neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismas pažymi, kad iš prokuroro pateikto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dalyje dėl kaltinamajam siūlomos bausmės rūšies ir dydžio, be kita ko, nurodoma, kad konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra 2 760 eurų, t. y. su PVM. Teismo vertinimu bei atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2 760 eurų su PVM (b. l. 18), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl M. C. taikomų kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam M. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, o taip pat specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 85-88) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, jos naikintinos.

Pareiškime prašoma priteisti proceso išlaidas, tačiau vienoje pareiškimo vietoje yra nurodyta priteistina suma 39,93 eurai, kitoje – 33,93 eurai. Bylos duomenimis, automobilio saugojimo išlaidos yra 39,93 eurų (b. l. 45), todėl būtent ši suma, remiantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir BPK 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintina proceso išlaidomis (transporto priemonės ,,Opel Signum“ nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ aikštelėje išlaidos) ir priteistina iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas).

CD, kuriame yra vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 68). Taip pat byloje paliekamas saugoti CD, kuriame yra liudytojo J. P. pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 71).

Teismas mato, kad M. C. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-06-16 priimtas apkaltinamasis nuosprendis Nr. 1-1476-1053/2020, jis yra neįsiteisėjęs. Nuteistajam išaiškintina, kad jis, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui ir minėtam nuosprendžiui turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. C. (M. C.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti M. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020-05-30, 21.00 val. iki 2020-06-01, 14.38 val., t. y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad M. C. neatliktos bausmės dalis yra 56 MGL (2 800 eurų) dydžio bauda.

Paskirti M. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2020-06-01.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. C. automobilio ,,Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 760 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų).

M. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Priteisti iš M. C. 39,93 eurų dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas).

Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir pateiktą liudytojo J. P., po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam M. C. išaiškinti, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos per teismo nustatytą – dvidešimt keturių mėnesių – laikotarpį nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra kaltinamojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu kaltinamasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir kaltinamojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu kaltinamasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė