Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyv. ir deklr. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas, 2007 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nutraukta baudžiamoji byla (nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 3 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą; buvo skirtos auklėjamojo poveikio priemonės. 2008 m. rugsėjo 22 d. išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, jis 2022 m. birželio 24 d., apie 16.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2,57 promilės, tampė už plaukų savo šeimos narį – močiutę V. P. ir tris kartus trenkė ją į sieną, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. J. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta, dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta iš dalies. Psichiškai sveikas, neregistruotas psichiatro įskaitoje. Priklausomybių ligų centre nesigydo, priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), su močiute V. P. ir savo motina S. J. (S. J.). Dėl 2022 m. birželio 24 d. įvykio parodė, kad dienos metu, gal šiek tiek po pietų, jis būdamas namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, išgėrė 5–6 0,5 l talpos butelius alaus. Namuose buvo ir močiutė su mama, kiek atsimena, daugiau asmenų namie nebuvo, nebent kaimynė. Pats buvo jau gerai įgirtęs, atsimena tik, kad su močiute buvo konfliktas, gal kažką parėkavo močiutė, kad jis yra neblaivus, bet ir to tiksliai jis neatsimena, neatsimena, kad būtų mušęs močiutę, bet visko galėjo būti. Vėliau jau, kai jis gulėjo lovoje, atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Kadangi įvykio metu jis buvo labai neblaivus, įvykio galima sakyti ir neatsimena, bet būdamas neblaivus gal galėjo ir smurtauti, dėl to, dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta tik iš dalies. Daugiau nieko nurodyti negali, seniau niekada prieš močiutę nesmurtavo. Jeigu būtų galimybė, su močiute norėtų susitaikyti.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. J. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2022 m. birželio 24 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tampė už plaukų savo močiutę V. P., nemažiau kaip tris kartus trenkė ją į sieną. Jis labai gailisi, kad padarė tą nusikaltimą, sumušė močiutę. Pasižada jokio smurto prieš močiutę nenaudoti. Jis yra sveiko proto, ne alkoholikas ir ne narkomanas. Jis nei nuo alkoholizmo, nei nuo narkotikų negydytas, nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. Jis nėra agresyvus žmogus, savo močiutei nieko blogo nenorėjo padaryti ir dar kartą nori pasakyti, kad labai gailisi dėl to įvykio. Jis sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad jos anūkui E. J. grįžus namo, ji jo paklausė ar jis nori valgyti, tada jam pradėjo gaminti maistą. Anūkas paklausė kur jo pica, o močiutė jam atsakė, kad jis picą suvalgė prieš dieną. Įvyko žodinis konfliktas. E. J. sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir tris kartus jos kaktą trenkė į sieną. Nukentėjusioji rėkė, dėl to anūkas ją paleido. Po to ji išbėgo iš buto kviestis pagalbos. Parodė, kad dėl tokių anūko E. J. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Anksčiau anūkas vieną kartą buvo smurtavęs, buvo iškviesta policija, bet pareiškimą rašyti atsisakė, kadangi nepajuto fizinio skausmo.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji V. P. parodė, kad pasilieka prie anksčiau savo duotų parodymų. Komplikacijų dėl patirto fizinio skausmo po įvykio neturi, į ligoninę nesikreipė. Kūno apžiūrą pas medicinos ekspertus atlikti atsisakė. Civilinio ieškinio nereikš, nes E. J. jokių pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: alkotesterio kvitu (e. b. l. 31–32), nukentėjusiosios V. P. apklausos protokolu (e. b. l. 39–41).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Seneliai patenka į BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą artimųjų giminaičių apibrėžimą, todėl tikslintinas kaltinimas nurodant, kad E. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo artimąjį giminaitį – močiutę V. P. Šis patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia ir kaltinamojo atsakomybei įtakos neturi.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. J. 2022 m. birželio 24 d., apie 16 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2,57 promilės, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tampė už plaukų savo močiutę V. P. ir tris kartus trenkė ją į sieną, taip smurtaudamas prieš artimąjį giminaitį – močiutę V. P., sukėlė jai fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. J. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo artimajam giminaičiui – močiutei V. P. – fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. J. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. J. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. J. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), nedirba, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės minimumui, t. y. E. J. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

E. J. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 24 d., 16.40 val., iki 2022 m. birželio 25 d., 16.24 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti E. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 24 d., 16.40 val., iki 2022 m. birželio 25 d., 16.24 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.