Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) akcinės bendrovės (toliau ir AB) „K. p.“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininkui A. K., suinteresuotiems asmenims G. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei I. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, byloje nenustatyta.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 27 d. teismo įsakymą Nr. eL2-4560-504/2020 dėl 1 826,03 Eur skolos, 81,94 Eur palūkanų ir 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos AB „K. p.“ naudai.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdant išieškojimą, 2021 m. sausio 7 d. turto arešto aktu Nr. S-21-115-806 antstolė areštavo skolininko A. K. vardu registruotus 4 (keturis) žemės sklypus (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); unikalus numeris (duomenys neskelbtini); unikalus numeris (duomenys neskelbtini); unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurie buvo įgyti skolininkui esant santuokoje su G. K., tačiau šių sklypų padalijimo klausimas, nutraukiant santuoką, nebuvo išspręstas. Antstolei 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-21-115-1120 pasiūlius A. K. per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkas A. K. sutikimo nepateikė, todėl antstolė pagrįstai išieškotojams pasiūlė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rašto – siūlymo gavimo dienos, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko A. K. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su G. K. nustatymo. Pareiškėja AB „K. p.“ savalaikiai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nustatyti skolininkui A. K. bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su G. K. dalis – kiekvienam po ½ dalį žemės sklypų ir prašymą teismas tenkino.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, nes tokią praktiką formuoja kasacinės instancijos teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nepadalijus santuokoje įgyto turto, buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu ir kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teisę galima atidalinti, nustačius kiekvienam iš jų priklausančią turto dalį.

15. Apeliantas neginčija, kad teismas turėjo teisę nustatyti bendrojoje nuosavybėje jam priklausančią turto dalį, tačiau teigia, kad nėra aišku kuri žemės sklypų dalis priklauso jam, nesutinka, jog turto dalys yra lygios. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.73 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, kad jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad skolininkui A. K. bendrojoje dalinėje nuosavybėje su G. K. priklauso po ½ d. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).

16. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką tik tuo atveju, jeigu to prašo, kuris nors iš įstatyme nurodytų asmenų - išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Nagrinėjamoje byloje bendraturčiais yra skolininkas A. K. ir išieškotoja G. K., tačiau nei vienas iš jų neteikė teismui prašymo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypais. Pirmosios instancijos teismas, negavęs CPK 667 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų prašymų nustatyti naudojimosi bendroje nuosavybėje esančiais daiktais tvarką, neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl naudojimosi daiktais nustatymo tvarkos, todėl atmestini apeliantas teiginiai, kad nenustačius naudojimosi sklypais tvarkos yra negalimas skolininko turto dalies nustatymas.

17. Apeliantas nurodo, kad nustačius turto dalį nėra aišku iš kurios dalies bus vykdomas išieškojimas. Nustačius turto, esančio bendroje dalinėje nuosavybėje dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi ar bus vykdomas išieškojimas būtent iš šio turto. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje) bus vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

18. Apelianto teiginiai, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog sklypai yra dideli, kad yra skirtingose vietose neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Ta aplinkybė, kad pareiškėja G. K. yra padavusi prašymą dėl proceso atnaujinimo buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos AB „K. p.“ prašymas išspręstas neteisingai, nes iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atnaujinti procesą pagal pareiškėjos prašymą 2021-02-01 nutartimi yra atsisakyta ir minėta nutartis 2021-05-20 yra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pirmosios instancijos teimas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė procesinės teisės normas. Dėl paminėto naikinti ar keisti pagrįstą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

20. Suinteresuotas asmuo G. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. CPK 593 straipsnio 5 dalis nustato, kad vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens G. K. prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.