Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam D. J., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui nukentėjusiajai M. M., nukentėjusio ir civilinio ieškovo M. M. atstovei advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str.1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusios ir įstatyminio atstovo M. M. pareikštas 3000 Lt civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2010-08-01, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, H. ir O. Minkovskių g. 47 esančio namo sode smurtavo prieš mažametę, t.y. ne mažiau devyniolikos kartų diržu sudavė M. M., gim. 1999-11-15, padarydamas jai kūno sumušimą ir poodines kraujosruvas šlaunyse, dešiniajame dilbyje bei dešinėje plaštakoje. Tokiais veiksmais mažametei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo civilinio ieškovo atstovė advokatė R. Budrytė, prokuroras, prašė skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Jos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. įvykio metu nenukentėjo, tačiau jis yra nukentėjusiosios tėvas ir kaip nukentėjusiosios mažametės M. M. įstatyminis atstovas, gindamas mažametės dukters teises, baudžiamojoje byloje pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 3000 Lt.

Apylinkės teismas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad nukentėjusioji gyvena su mama ir patėviu D. J., kurie mergaitę pilnai išlaiko, o iš mergaitės tėvo (apelianto M. M.) dukters išlaikymui priteisti alimentai, kurių jis nemoka, todėl civilinio ieškinio priteisimas iš kaltinamojo, prieštarautų pačios mažametės nukentėjusiosios interesams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai.

CK 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Nepilnamečių vaikų turtą tėvai tvarko uzufrukto teise, kuri negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš šio turto negali būti išieškoma (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalies normą tėvams draudžiama naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti išimtinai vaikų interesams. Pagal šių teisės normų prasmę neturtinė žala turi būti priteisiama ne atstovams pagal įstatymą, o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams, o atstovams pagal įstatymą palieka teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi taip pat konstatavo, kad fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių. Atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus, o ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamo nepilnamečio naudai (kasacinė bylaNr. 2K-809/2007).

M. M. apeliaciniame skunde ginčijamas teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos, motyvuojant tuo, kad Įstatymai numato nukentėjusiems asmenis galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą prašo priteisti dukrai, už tai, kad ji buvo pažeminta, skaudžiai sumušta, iš jos buvo pasityčiota.

Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjo pažeisdamas baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normas, bei neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Tai, kad iš M. M. yra priteisti alimentai dukters išlaikymui, negali būti įstatyminis pagrindas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

D. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl jo smurtavimo mažametė M. M. buvo sužalota ir patyrė fizinį skausmą, kas yra patvirtinta specialisto išvada, paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų N. M. parodymais.

Byloje nustatyta, kad D. J. sode mažametei M. M. (gimusiai 1999-11-15), odiniu diržu sudavė ne mažiau 19 kartų. Nuo padarytų poodinių kraujosruvų šlaunyse, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl kūno sumušimo ir D. J. veiksmų, mažametė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, baimę (D. J. M. M. ne tik mušė diržu, bet pastatė lauke prie namo kampo ir liepė stovėti, smarkiai barė). Šis įvykis sukėlė nukentėjusiajai išgyvenimų, problemų, neigiamų pasekmių, reikėjo keisti mokyklą, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, būti apklausinėjamai, dalyvauti teismo posėdžiuose.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo šeimyninę, turtinę padėtį, nukentėjusiosios elgesį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. M. M. diržu sumušė jos patėvis, su kuriuo ir savo mama ji gyvena kartu ir dabar, yra jų išlaikoma ir auklėjama, padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų ir jis mažametei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po kūno sumušimo M. M. pasveiko. Atsižvelgiama į D. J. turtinę padėtį, kad jis dirba UAB “Domus Altera“ vadybininku, į tai, kad nukentėjusioji pati sukūrė nemalonią situaciją, susijusią su netinkamu savo elgesiu (pavogė iš kaimynės 19 litų), dėl ko D. J. netinkamais metodais ją auklėjo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. M. ir D. J. dabartiniai tarpusavio santykiai geri, ji nuteistąjį vadina tėveliu, ant jo nebepyksta, jis ją moko, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 800 Lt.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus sužalojus sveikatą, t. y. tyčiniais veiksmais sukeltus sužalojimo padarinius ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, taip pat į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio nintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, sprendžia, kad nukentėjusiosios M. M. įstatyminio atstovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas, jis tenkinamas dalinai, iš D. J. priteisiant nukentėjusios M. M. naudai 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. M. 3000 Lt civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, pakeisti:

Priteisti iš D. J. neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusios M. M. naudai 800 Lt (aštuonis šimtus) Lt. Pripažinti M. M. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.