Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-240-899/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-01
Bylos Nr.
1-240-899/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32223-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
K. B.
Nukentėjusysis
M. B.
Advokatai
Virgilijus Januška, Jūratė Bieliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-240-899/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32223-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2;
1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajai K. B., jos gynėjai advokatei Jūratei Bieliauskienei,nukentėjusiajam M. B., jo atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2015 metų birželio 8 dieną apie 21.41 valandą Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 ir 106 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama T. gatvės antrąja eismo juosta ir prieš pasukdama į dešinėje pusėje esantį nuvažiavimą link D. gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, prieš darydama posūkį į dešinėje pusėje esantį nuvažiavimą iš anksto nepersirikiavo į pirmąją eismo juostą ir nepasitraukė prie pat dešiniojo pirmosios eismo juostos krašto, o staigiai persirikiuodama iš antrosios eismo juostos į pirmąją nepraleido ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo HONDA (duomenys neskelbtini) RR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. B., ir dėl to susidūrė su motociklu, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui M. B. dėl dešinio šlaunikaulio lūžio ir abiejų plaučių sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji K. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jai inkriminuotą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad birželio 8 d. vakare automobiliu „Peugeot 307“ važiavo T. g. antra eismo juosta, nes pirma juosta važiavo daug autobusų, ir darė staigų posūkį, nepraleido pirma juosta važiuojančio M. B.. Važiuodama jau stabdė, nes žinojo, kad suks, važiavo link centro. Greitis buvo 30-40 km/h, leistinas toje vietoje - 50 km/h. Kartu su ja buvo draugė G. D.. Nusprendė važiuoti į „S. m.“, tam, kad užvažiuoti ant stogo, reikėjo daryti posūkį. Jai draugė G. D. priminė, kad reikia persirikiuoti kelias sekundes prieš įvykį. Kadangi nelabai pažįsta Š. miesto, turi galvoti kaip važiuoti. Buvo grįžusi iš V., nebuvo apmąsčiusi kaip važiuos. Motociklo iki smūgio nematė ir suko nepasižiūrėjusi į kelią per petį. Pažiūrėjo per šoninį veidrodėlį ir nepamena, ar pažiūrėjo į galą, bet motociklo nematė. Įvykio metu buvo blaivi. Su įvykio metu sukeltomis pasekmėmis sutinka. Automobilis draustas bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Pripažįsta, kad nesilaikė taisyklių. Pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo jos veiksmai. Ji sustojo, motociklas skrido ir atsitrenkė į stulpą, asmuo liko ant šaligatvio, motociklas - toliau. Pati iš automobilio išlipo ne iš karto. Draugė pribėgo prie M.. Ji pati stovėjo, bandė suprasti kas įvyko. Policiją iškvietė moteris, važiavusi su dviračiu. Po įvykio su nukentėjusiuoju teko bendrauti. Su M. B. susitiko vėliau, nes jai buvo labai sunku. Susitiko po mėnesio, kuomet viskas aprimo. Susitiko vieną kartą. Jos mama dirba ligoninėje, todėl žinojo kaip jis jaučiasi. Viską sužinojo iš kitų. Su juo kalbėjo ir sakė, kad jai pačiai labai sunku, labai gailisi dėl įvykusio. Dėl žalos kalbėjo. M. B. sakė, kad nori 15 000 Eur sumos, bet tiek atlyginti nesugeba. Vairuotojo pažymėjimą turi daugiau nei metai, jį gavo 2015-02-07. Iki šio įvykio Kelių eismo taisyklių pažeidimų padariusi nebuvo. Automobilis priklauso tėvui. Jis dėl automobilio pretenzijų jai neturi. Su ieškiniu sutinka, mano, kad jį turėtų atlyginti draudimo bendrovė, nes buvo apsidraudusi. Šiuo metu ieškosi darbo, planuoja studijuoti, mokosi dailės.

Nukentėjusysis M. B. teisme paaiškino, kad patikslintą civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala 5 000 Eur. Buvo patirti šlaunikaulio lūžiai, plaučių sumušimas, vėliau prasidėjo tachikardija, buvo reanimacijoje. Tyrė klubo sąnarį, reikės lankytis pas kinezeterapeutą, dar yra atliekami tyrimai ir viskas dar yra gydoma. Ligoninėje buvo 11 dienų, iš jų 6 dienas reanimacijoje. Operacija buvo šlaunikaulio, po to dar reikės operacijos išimti metalą. Po atliktos operacijos turi praeiti pusantrų metų, liko dar 8 mėnesiai. Ligoninėje būnant reikėjo būti su deguonies kauke, nes negalėjo kvėpuoti. Ji buvo dedama 6 dienas ir naktis būnant reanimacijoje. Iš ligoninės grįžus buvo specialus įtvaras iki mėnesio laikotarpio, iki mėnesio vaikščiojo su ramentais. Po to reabilitacija truko apie pusantro mėnesio. Šiai dienai skauda operuotą koją, dar kitos kojos klubą. Skauda atliekant staigius judesius, jaučiasi traškėjimas. Po įvykio vaistų nevartojo, kentė skausmą, nes nuo vaistų pasidarydavo bloga. Dėl plaučių ir širdies darbo sveikata pagerėjo. Dabar per savaitę po du kartus reikia lankytis pas gydytoją. Iki įvykio sveikatos problemų nebuvo. Mokosi profesinėje mokykloje ir dirba įmonėje direktoriumi. Ilgą laiką buvo nedarbingume. Mokytis sveikata netrukdė, nes buvo atostogos. Sportui atsiliepė. Taip pat tai ir psichologinė trauma, nes visą gyvenimą mėgo motociklus, dabar įgijo baimę, bijo važiuoti. Šeima į įvykį reagavo labai skaudžiai. Gydytojų prognozė yra, kad gali visiškai pasveikti. Motociklą pirko Lietuvoje, mokėjo 3 700 Eur. Motociklo likutinė vertė nurodyta pagal UAB „T.“ pasiūlymą. Iki įvykio motociklo vertė buvo apie 3 500 Eur. Motociklas 25 KW, nes buvo įdėtas specialus ribotuvas. Jis pagamintas 2005 metais, pirktas Vokietijoje. Pats jo nematė, bet pažįstamas, kuris supranta apie motociklus, sakė, kad jis asmeniškai neremontuotų. Įmonei, kuri teikė komercinį pasiūlymą, buvo pateiktos motociklo fotonuotraukos, jie pagal jas įvertino. Tokių motociklų Lietuvoje mažai, kurie atitiktų jo motociklą. Pirkimo dokumentuose įrašyta maža suma, kokia - nepamena, gali būti keli šimtai eurų. Tai buvo padaryta pardavėjo iniciatyva. Motociklą šiek tiek tvarkė, kvitų nerinko. Šalmas sugadintas, išlūžo stiklas. Apranga susigadino nuo smūgio, ligoninėje ją sukarpė. Šalmą įsigijo litais, mokėjo virš 200 Lt, daugiausiai iki 250 Lt. Aprangos pirkimo sumos nepamena, mokėjo litais. Rūbus pirko pagal skelbimą, šalmą pirko iš parduotuvės Šiauliuose. Apranga galėjo kainuoti apie 1 000 Lt. Su draudimo bendrovės siūloma 154 Eur suma sutinka. Pateikti kvitai, tai kuro išlaidos važiuojant pas gydytojus. Važiavo į Kauną tyrimams, konsultacijoms. Kainavo ir pervežimas iš Šiaulių ligoninės į Kauną. Brangiai kainavo medicininių dokumentų kopijavimas Kaune, kopijos buvo keliais egzemplioriais. Suma 177,83 Eur yra kuro išlaidos. Spalio 15 d, spalio 27 d., 2016 m. vasario 10 d. tiksliai sunku pasakyti, vyko į Kauną konsultuotis, darėsi rentgenogramą. Dirba UAB „M. t.“ direktoriumi. Darbo užmokestis buvo įvairus: ir minimumas, ir iki mokesčių 940 eurų. Nedarbingumas buvo nuo 2015-06-09 iki 2015-10-29.

Apklausta kaip laiduotoja B. C. teisme paaiškino, kad yra K. B. motina. Prašymą dėl laidavimo palaiko. Dirba Š. l. s.. Mėnesio pajamos 270 Eur atskaičius mokesčius. Užaugino 3 vaikus. Dabar su K. gyvena dviese. Vyras yra vairuotojas. Su K. yra artimos, mano, kad ateityje nusižengimų ji nepadarys. K. jos klauso, ji K. yra autoritetas. Pati automobilį vairuoja 10 metų. Su dukra daug kalbės, ji suprato padariusi įvykį, jautriai į viską reagavo. Dukra vairavimo egzaminą laikė Vilniuje, ji vairuoja saugiai, gal pamiršo Šiaulių miesto gatves. Prašo laidavimo be užstato.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. B. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios teisme duotų paaiškinimų, K. B. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, t. y.:

- eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir papildomos apžiūros metu nustatyti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, T. gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, požymiai, užfiksuota automobilio ir motociklo padėtis po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai (1 t., 7-16, 68-70 b. l.);

- transporto priemonės techninės apžiūros aktai ir apžiūros protokolai, kuriuose nurodyti automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo HONDA (duomenys neskelbtini) RR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai (1 t., 19-20, 59-67 b. l.);

- alkotesterio parodymai ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 155, kuriuose nurodyta, kad K. B. po eismo įvykio buvo blaivi (1 t., 26-27 b. l.);

- specialisto išvada Nr. 11Š-161(15), kurioje nurodyta: 1. Susidūrimo su automobiliu „Peugeot 307“ momentu M. B. vairuojamas motociklas važiavo ne mažesniu nei 55 km/h greičiu. 2. Nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Peugeot 307“ vairuotojos K. B. veiksmai – artėdama link nuvažiavimo į D. gatvę iš anksto nepersirikiavo į lėtėjimo juostą ir joje nelėtino važiavimo greičio, o suko į dešinę iš T. gatvės antros eismo juostos, nedavė kelio dešiniau jos važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Šioje eismo situacijoje motociklo vairuotojas M. B. važiavo nemažesniu nei 55 km/h greičiu ir tai techniniu požiūriu buvo nepriimtina, tačiau dėl tiriamoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti ar motociklo vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti (1 t., 32-36 b. l.);

- policijos pareigūno P. Š. tarnybinis pranešimas nurodyta, jog bylos dokumentai dėl nustatyto M. B. važiavimo greičio, didesnio nei leistino įvykio vietoje, perduoti Šiaulių AVPK Kelių policijos biurui spręsti dėl jo nubaudimo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka (1 t., 52 b. l.);

- nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015 m. birželio 8 d. apie 21.30 val. išvažiavo iš namų ir važiavo į miesto centrą. Pravažiavo senuoju viaduku pirma eismo juosta (viena kryptimi yra dvi eismo juostos) ir važiavo tiesiai link centro, važiavo neviršydamas leistino greičio. Antra eismo juosta taip pat link miesto centro važiavęs automobilis „Peugeot 307“ staigiai suko į nuvažiavimą link „L.“ degalinės, o jis, važiuodamas tiesiai, nebeturėjo kur trauktis ir priekiniu ratu trenkėsi į automobilio „Peugeot 307“ dešinės pusės priekinę „stoikę“ (statramstį), tada vertėsi per automobilį. Per eismo įvykį jam lūžo dešinės kojos šlaunikaulis, buvo sutrenkti plaučiai. Dėl šio eismo įvykio kalta automobilio „Peugeot 307“ vairuotoja, kuri, važiuodama antra eismo juosta, darė posūkį į dešinę (1 t., 38-39 b. l.);

- specialisto išvada Nr. D 1060/15(04), kurioje nurodyta, kad M. B. padaryti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio lūžis, plaučių sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ne dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, plaučių sumušimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 51 b. l.);

- liudytojos R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015 m. birželio 8 d. apie 21.30 val. ji dviračiu važiavo per senąjį viaduką link miesto centro. Jai pradėjus leistis nuo viaduko, ją pralenkė motociklas, kuris važiavo neviršydamas leistino greičio, t. y. jis važiavo negreitai. T. gatve antra eismo juosta (link miesto cento) važiavo automobilis „Peugeot 307“. Motociklo vairuotojas, ruošdamasis sukti į dešinę link „L.“ degalinės, rodė posūkį, važiavo negreitai ir pradėjo sukti, o tuo metu antra eismo juosta važiavęs automobilis „Peugeot 307“ staigiai pasuko taip pat į dešinę, į nuvažiavimą link „L.“ degalinės. Automobilis pasuko neparodęs posūkio, labai staigiai, jau beveik pravažiavęs nuvažiavimą, ir tada trenkėsi į motociklo galinį ratą. Po smūgio motociklas persisuko, tada motociklininkas krito nuo motociklo, t. y. jį perskrido ir trenkėsi į stulpą (ar kelio ženklą), tada dar nusirito ir nukrito. Iš automobilio išlipo dvi merginos, o ji iškvietė greitąją pagalbą, po to dar skambino į policiją. Taip pat greitajai med. pagalbai skambino dar viena moteris (1 t., 53-54 b. l.);

- liudytojos M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015 m. birželio 8 d. vakare apie 21.30 val. ji važiavo T. gatve link miesto centro (nuo pietinio miesto rajono) antra eismo juosta ir matė nuo „T.“ prekybos centro išsukantį į T. gatvę (link miesto centro) motociklininką. Motociklininkas važiavo pirma eismo juosta leistinu greičiu. Pervažiavus viaduką ji pamatė, kad priekyje lėtai tiesiai važiuoja automobilis (jo greitis buvo nedidelis), kuris po to staigiai suko į dešinę nerodydamas jokio posūkio ir taip užkirto kelią motociklininkui, važiuojančiam pirma eismo juosta. Į juos dėmesį ji atkreipė tik pačiu paskutiniu momentu, jau visai prieš smūgį. Po to matė kaip po smūgio motociklas krito, motociklininkas vertėsi. Tada ji sustojo, iškvietė greitąją pagalbą. Motociklininkas šalia esančio vaikino paprašė paskambinti jo tėvams. Dėl įvykio kalta automobilio „Peugeot“ vairuotoja mergina, nes ji užkirto kelią motociklininkui, nes ji paskutiniu metu sugalvojo sukti dešinėn ir suko nerodydama jokio posūkio (1 t., 55-56 b. l.);

- liudytojos G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015 m. birželio 8 d. vakare apie 21.30 val. ji su drauge K. B. važiavo automobiliu „Peugeot“ link miesto centro. Automobilį vairavo draugė K., jos važiavo antra eismo juosta (toje vietoje yra dvi eismo juostos viena kryptimi). Jos buvo sutarę, kad važiuos į „S. m.“, tačiau K., turbūt pamiršo pro kur reikia važiuoti (ji daugiau laiko būna V., kur mokosi), todėl ji nepersirikiavo į pirmą eismo juostą. G. D., pamačiusi, kad K. nepersirikiavo ir nesiruošia sukti, pasakė, kad jos važiuoja į „S. m.“, todėl K. staigiai pasuko iš antros eismo juostos į nuvažiavimą iš T. gatvės link „L.“ degalinės. Kiek prisimena, K. pažiūrėjo pro šoninį galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau nežino, ar pažiūrėjo per petį, ir tada staigiai suko į nuvažiavimą, o tada motociklininkas trenkėsi į jų automobilį, po to jis vertėsi. Tada jos sustojo, greitąją pagalbą kvietė moteris, važiavusi dviračiu (1 t., 57-58 b. l.);

- įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2016-03-15, draudikas AB „L. d.“ (1 t., 102 b. l.).

LR BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Teismas nagrinėtinu atveju nustatė, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta jo pačios paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jos paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: nukentėjusiojo M. B., liudytojų R. Z., M. S., G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonės apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kt. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamosios kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad K. B. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2015 metų birželio 8 dieną apie 21.41 valandą Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 ir 106 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama T. gatvės antrąja eismo juosta ir prieš pasukdama į dešinėje pusėje esantį nuvažiavimą link D. gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, prieš darydama posūkį į dešinėje pusėje esantį nuvažiavimą iš anksto nepersirikiavo į pirmąją eismo juostą ir nepasitraukė prie pat dešiniojo pirmosios eismo juostos krašto, o staigiai persirikiuodama iš antrosios eismo juostos į pirmąją nepraleido ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo HONDA (duomenys neskelbtini) RR, valstybinis Nr. 502BB, kurį vairavo M. B., ir dėl to susidūrė su motociklu, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui M. B. dėl dešinio šlaunikaulio lūžio ir abiejų plaučių sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalotas nukentėjusysis M. B., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas atsirado dėl K. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. K. B. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. K. B. veika pagal faktines aplinkybes kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teisme buvo gautas B. C. prašymas atleisti kaltinamąją K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje K. B. gynėja prašė teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Kaltinamoji K. B. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Kelių eismo taisyklių pažeidimus K. B. padarė vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje „L. d.“. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo pagal tam tikras sąlygas atsiranda draudimo bendrovei. K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. K. B. neteista (112-113 b. l.), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės byloje nėra. Praeityje administracine tvarka nebausta (122-123 b. l.), nedirbanti (119 b. l.). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje ir yra pagrindo manyti, kad ateityje K. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – B. C., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą bei kartą taikytas administracinis nurodymas, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., 161-163 b. l., 2 t., 15, 19 b. l.), kuri, kaip motina, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, prašymas perduoti K. B. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl K. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotina B. C., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (pasak B. C., jos mėnesio pajamos siekia tik 270 Eur).

Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga K. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. K. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Nors K. B. administracine tvarka iki įvykio buvo nebausta, tačiau atkreiptinas dėmesys, teisę vairuoti transporto priemones ji įgijo 2015 m. vasario 7 d., o šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidė 2015 m. birželio 8 d., t. y. vos po keturių mėnesių nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo. Tai ją charakterizuoja kaip gana neatidžią kelių eismo dalyvę. Kaip teisme pripažino K. B., kadangi nelabai pažįsta Šiaulių miestą, turi galvoti kaip važiuoti, kas tik parodo, kad toks eismo dalyvis nėra įgudęs ir realiai kelia grėsmę kitiems. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog siekiant užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, K. B. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui (LR BK 67 str. 2 d. 1 p.). Taikyti specialiosios teisės atėmimą ilgesniam laikotarpiui nėra pagrindo – byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji sąmoningai, tyčia ignoruotų Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (105-106 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, 3 119,99 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, 1 629,16 Eur dydžio netiesioginius nuostolius.

Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“ (1 t., 102 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo M. B. atstovas patvirtino, kad turtinė žala nukentėjusiajam yra visiškai atlyginta. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pradėtas procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. B. sveikata, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, jam padaryti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio lūžis, plaučių sumušimas. Dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, tolimesnis gydymas taikytas ligoninėje Kaune.

Teisme M. B. paaiškino, kad buvo patirti šlaunikaulio lūžiai, plaučių sumušimas, vėliau prasidėjo tachikardija, buvo reanimacijoje; viskas dar yra gydoma; ligoninėje buvo 11 dienų, iš jų 6 reanimacijoje; operacija buvo šlaunikaulio, po to dar reikės operacijos išimti metalą; iš ligoninės grįžus buvo specialus įtvaras iki mėnesio laikotarpio, iki mėnesio vaikščiojo su ramentais; po to reabilitacija truko apie pusantro mėnesio; šiai dienai visada skauda operuotą koją, dar kitos kojos klubą; skauda atliekant staigius judesius, jaučiasi traškėjimas, skausmas; po įvykio vaistų nevartojo, kentė skausmą, nes nuo vaistų pasidarydavo bloga; dabar per savaitę po du kartus reikia lankytis pas gydytoją; iki įvykio sveikatos problemų nebuvo; sužalojimas atsiliepė darbui, sportui; taip pat tai ir psichologinė trauma, nes visą gyvenimą mėgo motociklus, dabar įgijo baimę, bijo važiuoti ir kt.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininkės veiksmų, netikėtai, tačiau ir pats nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles – viršijo leistiną greitį); į tai, kad nukentėjusysis patyrė daug nepatogumų (gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, tame tarpe – ir chirurginės reanimacijos skyriuje, tolimesniam gydymui perkeltas į ligoninę Kaune, atlikta visa eilė įvairių medicininių tyrimų, taikytas operacinis gydymas, buvo širdies ir plaučių veiklos problemų, gali būti reikalinga dar viena operacija metaliniams varžtams, kurie buvo dėti sutvirtinti lūžusią koją, išimti, tebejaučia fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jo darbinė, sportinė veikla ir kt.); į sužalojimų pasekmes, t. y. nukentėjusiajam M. B. dėl K. B. padaryto nusikaltimo nebuvo sunkiai sutrikdyta sveikata; į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo mokymosi veikla nesutriko; į pragyvenimo lygį valstybėje 2016 metais, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes (tame tarpe - į tai, kad, anot nukentėjusiojo, gydytojų prognozė, kad jis gali visiškai pasveikti), sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį M. B. sumažinus iki 4 600 Eur, tačiau, įvertinus situacijos ypatingumą ir sudėtingumą (buvo iškilusi grėsmė netgi asmens gyvybei), viršijant įprastinės priteistinos neturtinės žalos ribas dėl panašių patirtų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 3 000 Eur, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina nukentėjusiajam M. B. likusi nesumokėta 1 600 Eur neturtinė žala.

Motociklo pervežimo išlaidos 17,52 Eur dydžio (1 t., 71-80 b. l.) yra priteistinos iš K. B. Š. apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktinis įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti K. B. iki galutinio sprendimo priėmimo byloje (21-23 b. l.), - paliktinas savininko A. B. nuosavybei;

- motociklas HONDA (duomenys neskelbtini) RR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. B., saugomas Šiaulių AVPK, - grąžintinas M. B.;

- kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, laikoma pakete Nr. 1, prisegtame prie bylos viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą K. B. atžvilgiu nutraukti.

K. B. perduoti B. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti K. B., kad jei per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Procesą, pradėtą pagal nukentėjusiojo M. B. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo M. B. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 4 600 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų eurų) sumai ir iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti likusią nesumokėtą 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) sumą neturtinei žalai M. B. naudai atlyginti.

Priteisti iš K. B. Š. apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 17,52 Eur (septyniolika eurų 52 euro centus) už motociklo pervežimo paslaugas.

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti K. B. iki galutinio sprendimo priėmimo byloje, - palikti savininko A. B. nuosavybei;

- motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) RR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. B., saugomą Šiaulių AVPK, - grąžinti M. B.;

- kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas