Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės I. V. konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikoma konfiskuotinu turtu. Taigi automobilis „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo I. V. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

4. Prokuroras aiškina, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai nusprendė nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą. Dėl tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas apskritai nieko nepasisakė, jo nemotyvavo ir neargumentavo. Prokuroro įsitikinimu, šiuo atveju nekonfiskuoti transporto priemonės nėra jokio pagrindo

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš I. V. parodymų matyti, jog jis elgėsi lengvabūdiškai bei visiškai neatsakingai, jis ignoravo visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, rizikavo savo paties bei kitų asmenų saugumu. I. V. nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Savo veiksmais I. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Jis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo pats ir yra kaltas. I. V. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Padaryta nusikalstama veika neabejotinai kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai bei turtui. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilio „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

6. Prokuroras pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, yra numatyta, nes tokiu būdu yra siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, kurie kelia itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šio tikslo įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, daugeliu atvejų yra neįmanomas. Nekonfiskuojant automobilio, susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurios pagal savo pobūdį atitinka administracinio nusižengimo padarinius. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti I. V. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, neanalizavo šios priemonės taikymo proporcingumo aspektu.

8. Prokuroras pabrėžia, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės netaikyti automobilio konfiskavimo. Prokuroro įsitikinimu, šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo neatitinka teismų praktikos panašiose bylose bei teisingumo principo, kuris reikalauja visapusiškos baudžiamaisiais įstatymais ginamų gėrių apsaugos, teisingo atsako sunkiems teisinių gėrių pažeidimams.

9. Skunde nurodoma, kad, atleidus I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis nepatyrė jokių iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė ir ji neturi teistumo). Vadovaujantis BK 40 straipsniu, I. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jam paskirtos švelnios baudžiamojo poveikio priemonės, kurios nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

10. Apeliaciniame skunde pastebima, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių procesinių kliūčių taikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir faktinis valdytojas yra I. V.. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis minėto automobilio vertė yra 2620 Eur. I. V. yra darbingas, vidutinio amžiaus vyras, šiuo metu dirbantis UAB „A.“ vairuotoju. Taigi spręsti apie prastą kaltininko turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad automobilio konfiskavimas, net ir su jau paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, nesuvaržytų kaltininko teisių labiau nei tai yra būtina.

11. Teismo posėdžio prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.