Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-08-20 sprendimo Nr.1299-981-B/08 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-08-20 sprendimą Nr. 1299-981-B/08;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos VGTPT direktorius R.Valančius nuo S.S. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo nenusišalino, nes tam neįžvelgė viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, bei nebuvo jokių kitų aplinkybių, trukdančių objektyviai išnagrinėti prašymą. Šiais ir detaliau atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1458/2008). Kadangi minimos sąlygos įvykdytos, byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant. Byla vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, 137 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų nurodant, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 punkto c papunkčio nuostatas.

Pareiškėja S.S. skunde nurodo, kad atsakovo 2008-08-20 sprendimas Nr. 1299-981-B/08, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pažeidžia jos teisę į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimą ir toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 punkto c papunkčiui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, jog viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio - priešingu atveju galėtų būti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms. Nekaltumo prezumpcijos turinys yra siejamas baudžiamosios teisės teisiniais santykiais.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje numatytos žmogaus, kaltinamo nusikaltimo padarymu garantijos, c punktas numato, kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, teisės pažeidimo prigimtis (pobūdis) ir sankcijos už padarytą teisės pažeidimą administracinėse ir baudžiamosiose bylose, lemia visų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytų garantijų taikymą. Būtent šios kategorijos bylose Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, jo 11 straipsnio 8 dalis ir numato išimtį, numatančią, kad šio straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ir pareiškimus privataus kaltinimo tvarka. Todėl akivaizdu, kad įstatymu yra aiškiai apibrėžta, kad baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose asmeniui antrinė teisinė pagalba yra užtikrinama imperatyviai, nežiūrint kiek asmuo kartų kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir keliose bylose jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba.

Kaip nustatyta iš 2008-08-20 prašymo (b.l. 18-21), pareiškėja kreipėsi prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių VGTPT 2008-08-04 sprendimo Nr. SP-1912-(7.1440) apskundimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme. 2008-08-04 Šiaulių VGTPT 2008-08-04 sprendimu Nr. SP-1912-(7.1440) (b.l.23-24) pareiškėjai buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-16 sprendimo Nr. 1115-853-B/08 panaikinimo. Taigi akivaizdu, kad ginčas yra kilęs ne baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl negali būti taikomos imperatyvios nuostatos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai ir pripažįstama, kad atsakovas pažeidė Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas.

Įstatymo leidėjas antrinės teisinės pagalbos teisinius santykius yra sureguliavęs ne vien tik imperatyviomis įstatymo nuostatomis ir teisė į antrinės teisinės pagalbos suteikimą nėra absoliuti teisė. Kaip jau minėta VGTPĮ 11 straipsnio 4 dalies 7 punkte yra numatyta viena iš aplinkybių, kada antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, nors pareiškėjas ir atitinka kitas sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti. Šių aplinkybių vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju yra tarnybos diskrecijos laisvė, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad atsakovas neatsižvelgdamas į jokias kitas aplinkybes privalėjo jai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Dėl 2008-08-20 Klaipėdos VGTPT sprendimo Nr. 1299-981-B/08 teisėtumo.

Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-08-20 sprendimą Nr.1299-981-B/08, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-08-04 sprendimo Nr. SP-1912-(7.1440) panaikinimo.

Pirmiausia pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad jos prašymą nepagrįstai išnagrinėjo ir sprendimą priėmė Klaipėdos VGTPT direktorius, kadangi pareiškėja savo prašyme nurodė prašiusi nusišalinti Klaipėdos VGTPT direktorių dėl esančio interesų konflikto. Pareiškėja neginčija, kad pagal kompetenciją būtent atsakovas - Klaipėdos VGTPT privalėjo išnagrinėti jos prašymą ir priimti sprendimą, tačiau mano, kad nuo šios administracinės procedūros privalėjo nusišalinti tarnybos vadovas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Klaipėdos VGTPT yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, inter alia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Prielaidą įgyvendinti šią Konstitucijos nuostatą sudaro Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nustatantis viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą. Šiai sistemai priskirtinos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl paminėtas įstatymas taikytinas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikloje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas šiuo atveju yra lex generalis, o Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo santykį.

Pareiškėja 2008-08-20 Klaipėdos VGTPT pateikė prašymą (b.l.18) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-08-04 sprendimo Nr. SP-1912-(7.1440) panaikinimo, paruošiant reikiamus procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme iki pilno bylos išnagrinėjimo, apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Prašymo grafoje „Trumpas prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymas“ pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos VGTPT 2008-07-23 teikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-525-162/08, dėl Klaipėdos VGTPT 2008-07-16 sprendimo Nr. 1115-853-B/08. Prašymo pagrindu sprendimą priėmė Šiaulių VGTPT, atsisakydama suteikti teisinę pagalbą. Šioje grafoje pareiškėja taip pat nurodo, kad prašo Klaipėdos VGTPT direktorių nusišalinti nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimo sprendimo pagal šį prašymą.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Iš aptartojo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad jei toks nušalinimas yra reiškiamas asmens kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros ir mano, kad tarnautojas yra šališkas, pirmiausia turi būti teikiamas prašymas, kuriame išdėstyti argumentai dėl asmens interesų konflikto ar kitų aplinkybių keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens šališkumo. Pareiškėja 2008-08-20 prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l.18) prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą ir prašo nuo šio prašymo nagrinėjimo nusišalinti Klaipėdos VGTPT direktorių R.Valančių ir nedetalizuoja savo prašymo motyvų, nenurodo abejonių dėl ko mano R.Valančių esant šališku. Taigi akivaizdu, kad prašymas yra nemotyvuotas, menamas, nepateikti jokie duomenys įrodantys jo suinteresuotumą. Be to pats prašymas dėl nušalinimo nėra pareikštas kaip atskiras prašymas o tai įrašyta tipinėje prašymo formoje, patvirtintoje LR Teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-124. Todėl analizuotina šis pareiškėjos prašymas yra išspręstas tinkamai.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima atitinkama tarnyba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr.1R-105 patvirtinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 6 punkte numatyta, kad Tarnybos veiklos sritis – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje , o 7 punkte išvardintos Tarnybos funkcijos ir viena iš jų – sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimas (7.3 punktas). Pagal 8 punkto nuostatas Tarnybos vadovas (direktorius) yra atsakingas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiką ir jo funkcijos apibrėžtos 14 punkte. Taigi sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimas yra Tarnybos vadovo kompetencija. Šiuo atveju nagrinėjant būtent pareiškėjos 2008-08-20 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą sprendimą priėmė kompetentingas pareigūnas, turintis teisę priimti sprendimą. Kaip jau paminėta sprendime, Tarnybos direktoriui neįžvelgus nei interesų konflikto, nei kitų aplinkybių dėl kurių jis negalėtų priimti sprendimo, pareiškėjai nepagrindus ir tinkamai nesuformulavus nušalinimo pagrindų, nebuvo kliūčių išspręsti pareiškėjos prašymui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kad jį priėmė suinteresuotas ir šališkas Tarnybos direktorius yra nepagrįsti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis (3 dalies įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2008-07-01) numato vienintelį atvejį, kada sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje turi priimti kita tarnyba, o būtent, kada ginčo dalykas yra tos pačios tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos. Tada sprendimą priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ginčijant Šiaulių VGTPT sprendimą dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl kliūčių šį prašymą išnagrinėti Klaipėdos VGTPT direktoriui, nebuvo.

Kaip jau nurodyta sprendime, įstatymo leidėjas nėra imperatyviai įvardinęs kokia procesine forma (raštu, įsakymu ir pan.) turi būti išsprendžiamas reiškiamas nušalinimas nuo administracinės procedūros, kai sprendimo dėl pareikšto prašymo priėmimas yra viešojo administravimo subjekto vadovo kompetencija. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas. Pagal cituojamą įstatymo formuluotę akivaizdu, kad sprendimą dėl vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje gali priimti ir jis pats, tačiau atskiras procesinis dokumentas dėl jo nusišalinimo ar nušalinimo yra priimamas kai vadovas nusišalina ar yra nušalinimas nuo administracinės procedūras ir jo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas yra perduodamas kitam administravimo subjekto tarnautojui. Kai reiškiamas nušalinimas nėra pagrįstas ir motyvuotas bei administravimo subjekto vadovas nusprendžia, kad nėra aukščiau įvardintųjų įstatymo numatytų kliūčių priimti sprendimą pagal suinteresuoto asmens prašymą, atskiru procesiniu dokumentu išspręsti nušalinimo klausimą nėra privaloma. Kadangi atsakovo priimti sprendimai yra ginčijami įstatymo nustatyta tvarka teismui, o teismas tirdamas ginčijamų sprendimų atitiktį teisiniam reguliavimui privalo tirti ir administravimo subjekto vadovo priimto administracinio akto teisėtumą administravimo procedūrų laikymosi kontekste, tame tarpe ir dėl suinteresuotumo, todėl sprendime atskirai nepasisakius dėl atsisakymo nusišalinti nuo administracinės procedūros, nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir tai nėra savarankiškas pagrindas ginčijamo sprendimo panaikinimui.

Pareiškėja formalizuotai aiškina nušalinimo išsprendimo procedūrą, nors pati reiškiamu prašymu nesuformuluoja jokių konkrečių nušalinimo pagrindų administravimo subjekto vadovui. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika yra nurodoma, kad formalus situacijos vertinimas nesuderinamas nei su viešuoju interesu, nei su pačia teisės paskirtimi ir pagrindiniais jos principais (2005 12 09 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis administracinių teismų praktika Nr.8, 359 psl. ir 2006 06 30 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis administracinių teismų praktika Nr. 9, 216 psl.).

Taigi iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo visumos ir jo sisteminių sąsajų teismas konstatuoja, kad Klaipėdos VGTPT direktoriaus dalyvavimas priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai priimat sprendimą pažeisti nebuvo.

Klaipėdos VGTPT 2008-08-20 gavusi pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, 2008-08-20 sprendimu Nr. 1299-981-B/08 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t.y. dėl to, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalis (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d.) numato, kad tarnyba turi teisę atsisakyti antrinę teisinę pagalbą, jei pareiškėjui ji teikiama daugiau kaip 3 bylose.

Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja per 2008 metus su prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 35 kartus. Antrinė teisinė pagalba jai yra teikiama 7 bylose: 2008-02-28 sprendimu Nr. 285-234-A/08, 2008-03-14 sprendimu Nr. 380-304-A/08, 2008-03-15 sprendimu Nr. 386-311-A/08; 2008-04-04 sprendimu Nr. 512-410-A/08; 2008-04-14 sprendimu Nr. 553-449-A/08; 2008-05-08 sprendimu Nr. 699-552-A/08 ir 2008-05-09 sprendimu Nr. 708-556-A/08. Kaip nustatyta iš pateiktų sprendimų turinio (b.l.31-42), antrinė teisinė pagalba pareiškėjai suteikta ir yra tęsiama 7 įvairaus pobūdžio civilinėse ir administracinėse bylose. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (3 straipsnio 1, 2, 4 punktai). Atsakovas savo atsiliepime (b.l.15-17) būtent ir nurodo, kad Klaipėdos VGTPT ginčijamu sprendimu nesiekia riboti pareiškėjos teisių, o siekia užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbą, lygias teises į kvalifikuotą, efektyvią ir ekonomišką antrinę teisinę pagalbą. Šias aplinkybes grindžia ribotu advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą skaičiumi ir jų galimybėmis kvalifikuotai ir savalaikiai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi eilei asmenų ši pagalba yra teikiama daugiau nei trijose bylose, nukenčia kiti asmenys, kurie antrine teisine pagalba naudojasi tik vienoje byloje.

Analizuojant pareiškėjos 2008-08-20 prašymo turinį (b.l.18-20) akivaizdu, kad pareiškėja prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-08-04 sprendimo Nr. SP-1912-(7.1440) panaikinimo, paruošiant reikiamus procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme iki pilno bylos išnagrinėjimo, apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Prašymo grafoje „Trumpas prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymas“ pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos VGTPT 2008-07-23 teikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-525-162/08, dėl Klaipėdos VGTPT 2008-07-16 sprendimo Nr. 1115-853-B/08. Prašymo pagrindu sprendimą priėmė Šiaulių VGTPT, atsisakydama suteikti teisinę pagalbą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės informacijos matyti, kad pareiškėja 2008 metais Klaipėdos apygardos administraciniam teismui yra pateikusi per 20 skundų, kuriuose absoliučioje daugumoje atsakovas yra Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir skundais taip pat yra ginčijama eilė atsakovo sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Iš pateikto Šiaulių VGTPT sprendimo Nr. SP-1912-(7.1440) nustatyta, kad pareiškėja per 7 mėnesius Šiaulių VGTPT yra pateikusi 13 prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir antrinė teisinė pagalba yra suteikta 4 kartus (b.l.23-24). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 konstatavo, kad - padėtis, kai pareiškėja siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutraukimo, prašydama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Klaipėdos VGTPT 2008-08-20 sprendimu Nr. 1299-981-B/08 pagrįstai pripažino, jog S. S. valstybės garantuojama teisine pagalba yra teikiama daugiau nei trijose bylose ir vadovaujantis Valstybės garantuojamos tesinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja dėl teikiamų byloje duomenų turto ir pajamų lygio ir kitų kriterijų formaliai atitinka sąlygas, kurioms esant asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau įstatymų leidėjas yra suteikęs diskrecijos laisvę atsakovui spręsti dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Sprendimas būtent ir grindžiamas šiuo pagrindu, priimtas laikantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo, todėl pareiškėjos skundas dėl 2008-08-20 sprendimo Nr. 1299-981-B/08 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo panaikinimo, nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teismas pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ir prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos S. S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 1299-981-B/08 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.