Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-787-800/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-24
Bylos Nr.: 1-787-800/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28958-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Živilė Janavičienė
Kaltinamasis: A. G.
Advokatai: Vladislovas Milukas

Kategorijos

1.2.18.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-787-800/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28958-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.18.11; 2.3.6.3.1;2.3.6.4.2; 2.3.4.3 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei A. C., kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, atliekantis bausmę, teistas:

1) 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 7 MGL bauda;

2) 2009 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis čigonų bendrijoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojant nuo 21 valandos iki 6 valandos būti namuose bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

3) 2010 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – vienuolikai mėnesių laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį –30 arešto parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo;

4) 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2011 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis subendrinta su 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

6) 2011 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 4 metais laisvės atėmimo;

7) 2015 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. 2016 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2017 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patikslinta 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atliekant ją pataisos namuose. 2017 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patikslinta 2016 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nuteistajam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. 2018 m. sausio 30 d. paleistas iš Kalėjimo departamento prie LR TM Marijampolės pataisos namų;

8) 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį – 15 MGL dydžio bauda. Galutinė bausmė – 20 MGL dydžio bauda;

9) 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 2 mėnesiams,

10) 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytas A. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. kovo 20 d., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų numatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti ir tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o būtent: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, numatančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis, nes nenustatė (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos, dėl ko tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) pirminiai dokumentai ir registrai pagrindžiantys bendrovės atliktus ūkinius finansinius santykius AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) gautoms įplaukoms 260 786,92 Eur ir išlaidoms 260 802,20 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino ir paaiškino, kad įvykis buvo senai, dėl to įvykio aplinkybes blogai atsimena, tačiau sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis parodė, jog: laikotarpiu nuo 2015-2020 buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. Susipažino su žmogumi, jis pasiūlė jam tapti įmonės direktoriumi. Jis neprisimena, to žmogaus nei vardo, nei pavardės, nei slapyvardžio. Šis pats jam pasiūlė šitą darbą. Jie susipažino susipažino prie baro, kalbėjo ir žmogus jam pasakė, kaip galima užsidirbti pinigų. Jis pasakė, kad reiks padėti kelis parašus ant dokumentų ir viskas. Nieko jis nedarė, tik dėjo parašus, ant kokių dokumentų dėjo parašus, neprisimena, nesigilino ant ko pasirašo. Nesaugojo jokių dokumentų. Jis žinojo, kad direktorius turėjo tam tikras funkcijas. Nebuvo nustatęs jokios tvarkos dėl dokumentų saugojimo. Nematė jokių (duomenys neskelbtini) dokumentų. Jis jam nepaaiškino, kokie dokumentai, bet jis neskaitydavo tų dokumentų, prisimena, kad buvo kažkokie piniginiai, turbūt pervedimai. Buvo kažkokios sumos, neprisimena, kokios. Jam pasakė, kad jis yra įmonės direktorius. Kai dėdavo parašus, jam už tai buvo mokama. Neprisimena, kiek kartų, bet kelis kartus mokėjo jam, gal 200 Eur, gal daugiau. Už kiekvieną parašą gaudavo pinigų. Per 5 metus jie susitikinėjo gal metus, gal mažiau, su tuo žmogumi. Jam nekilo klausimų, ar tai yra nelegalu, žmogus jam paaiškino, kad nėra ten nieko nelegalaus. Jis suprato, kas yra įmonės direktorius, jo funkcijas, bet nesigilino. Po kiekvieno pasirašymo jam jokių dokumentų nepalikdavo. Yra susipažinęs su bylos medžiaga. Viskas, kas yra surašyta kaltinamajame akte, yra tiesa. Supranta, kad tai yra nusikaltimas. Suprato, kad daro kažką nelegalaus. Padarė išvadas, išėjęs į laisvę, to paties daugiau nedarytų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko gynėjas ir prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.

2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, kuriuo užfiksuota, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1dalyje (t. 1, b. l. 6-10).

2019 m. gruodžio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl (duomenys neskelbtini) galimai aplaidžiai tvarkomos buhalterinės apskaitos (t.1, b. l. 19-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Č.-S. parodė, jog ji 2015 metų rugpjūčio mėnesį internetiniame portale „www.ieskaukambarioko.lt“ rado jai tinkantį skelbimą, dėl buto nuomos, nuvyko, suderėjo kainą, išnuomojama buvo vienas kambarys bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrinėjant butą minėtas vyriškis sakė, kad ieško nuomininko, kuris nevalgytų mėsos, nes šiam tai buvo nepriimtina. Gyvendama nuomojamame bute, kartą ji pamatė ant stalo gulintį kažkokį dokumentą, pažiūrėjusi pamatė asmens vardą – A. ir pavardę – R., ji pagalvojo, kad tai bus jos nuomininkui priklausantis dokumentas. Pagyvenus maždaug apie mėnesį laiko minėtame bute, nusprendė išsikraustyti. Kadangi tuo metu ji neturėjo pinigu, ji paklausė A., ar galėtų pinigus už nuomą sumokėti kitą mėnesį. A. jai pasakė, kad šiam būtų geriau, jog ji pinigų neduotų o šis atidarytų/užregistruotu įmonę jos vardu. Jai sutikus su tokiu pasiūlymu, A. jos paprašė nueiti į „Tele2“ saloną ir išsiimti SIM kortelę su elektroniniu parašu. Ji sutiko ir kitą dieną nuvyko į „Tele2“ saloną, kuris buvo netoli nuomojamojo buto, ir užsisakė naują SIM kortelę su el. parašu. „Tele2“ salone gautus dokumentus ir kortelę atidavė A. ir išsikraustė (t.1., b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialusis liudytojas A. R. parodė, jog jis nuo 2012 metų užsiima įmonių, steigimu ir pardavimu. Nuo 2015 metų, atsirado klientas E. B., kuris dažnai pirkdavo įmones, tokia veikla yra jo pragyvenimo šaltinis. Nori nurodyti, kad yra pardavęs ne vieną įmonę. 2015 metais jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2015 metų vasarą pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išsinuomojo vieną kambarį M. Č.. M. pas jį pragyveno kelis mėnesius, už nei vieną mėnesį M. nebuvo sumokėjusi nuomos pinigų. 2015 metų rugsėjo mėnesį jis išreiškė norą, kad M išsikraustytų, nes nepatiko jos gyvenimo būdas, M. sutiko išsikraustyti ir nurodė, kad neturi tuo momentu pinigų už buto nuomą, prašė palaukti su pinigais, tuomet jis M. pasiūlė įsteigti šios vardu įmonę, kurią jis parduos, už tai šiai nereikės mokėti už nuomą. Įmones steigia kitų asmenų vardu dėl to, kad gautų patrauklesnes sąlygas iš VMI, t.y. VMI darbuotojų požiūris į naują asmenį, atidarantį įmonę, yra švelnesnis, lengviau gauti reikiamus dokumentus. 2015 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, M. jam pasakė, kad jau gavo SIM kortelę su el. parašo paslauga. 2015 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis, būdamas namuose, pradėjo įmonės steigimo dokumentų pildymą ir pateikimą į VĮ Registrų centrą per internetą. Supildęs minėtus dokumentus, jis pranešė M., kad įmonei įsteigti reikalingi dokumentai supildyti ir reikalingas jos patvirtinimas el. parašu. 2015 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo įsteigta įmonė (duomenys neskelbtini), jos vieninteliu akcininku ir vadovu buvo M. Č.. Sėkmingai įsteigus įmonę jis susisiekė su E. B. ir pasakė, kad turi įsteigęs įmonę ir nori parduoti. Tuomet jis su E. B. susitarė, kad šis iš jo nupirks minėtą įmonę už 250 eurų. Susitaręs su E. B. dėl įmonės pardavimo, šis jam el. paštu atsiuntė kito asmens, kuris turi būti įmonės vadovas asmens duomenis, kokius tiksliai nepamena, pamena tik vardą ir pavardę A. G.. VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje supildė dokumentą „Vienintelio akcininko sprendimas“ atleisti (duomenys neskelbtini) direktorę M. Č. ir paskirti naują direktorių A. G., supildęs minėtą dokumentą pasakė M., kad ši minėtą dokumentą patvirtintų el. parašu, ką ši ir padarė (t.1, b. l. 38-40, 42-46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialusis liudytojas E. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam žinomos. (duomenys neskelbtini) pardavinėjo kaip tarpininkas tarp įmonės steigėjo-pardavėjo ir pirkėjo. (duomenys neskelbtini) buvo pirkta iš A. R., jis buvo tarpininkas. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose jis neatidarinėjo. Jis nepirko iš A. R. (duomenys neskelbtini), o buvo tik tarpininkas, kas buvo pirkėjas, neprisimena (t.1, b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, jog, 2015 m. vasarą patalpino savo įmonės (duomenys neskelbtini) skelbimą portale skelbiu.lt, kad teikia paslaugas įsteigiant įmones. Vasarą telefonu kreipėsi E. B., kurio prašymu ji įsteigė keletą įmonių. Po to šis pasiteiravo, ar jos įmonė negalėtų teikti deklaracijas VMI ir Sodrai. Jai sutikus, šis pateikė duomenis apie įmonę – tai buvo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas (duomenys neskelbtini). Šis dar buvo elektroniniu paštu atsiuntęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. paso nuotrauką. Pats E. sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas, bet tai patvirtinantį dokumentą pateikęs nebuvo. Bendravo su E. B. gyvai, telefonu (duomenys neskelbtini), el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Direktroiaus A. G. niekada nematė ir nebendravo. E. B. už paslaugas atsiskaitydavo tik grynais, pavedimų niekada nedarydavo. Sutartis buvo nutraukta 2016 m. balandžio mėn. dėl paslaugų apmokėjimo ir reikalingų dokumentų pateikimo vėlavimo (t. 1, b.l. 99-101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. R. parodė, jog 2015 m. spalio mėn (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl deklaracijų teikimo VMI ir Sodrai. Sutartį pasirašė direktorė J. Š.. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės kreipėsi E. B., kuris prisistatė kaip įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas, tačiau jokio įgaliojimo nepateikė. El. paštu šis joms pateikė A. G. pasą, nurodė, kad tai yra (duomenys neskelbtini) direktorius. (duomenys neskelbtini) dokumentus gaudavo paštu, el. paštu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) arba juos gyvai pristatydavo E. B.. Žinojo tokius E. B. kontaktus: gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už paslaugas E. B. mokėjo grynais pinigais, dažnai vėluodavo su apmokėjimu bei su reikalingų dokumentų pateikimu, todėl 2016-04-12 sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (t.1., b. l. 122-125).

Juridinio asmens duomenys, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2015-09-29 yra A. G. (t. 2, b. l. 1-3).

2018 m. gruodžio 17 d. AB „Šiaulių banko“ pateikta informacija iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo atidaryta 2015-09-30, asmuo atidaręs sąskaitą pateikė A. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė A. G. vardu (t. 2, b. l. 33-65).

2018 m. gruodžio 17 d. AB „Šiaulių banko“ pateikta informacija iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo atidaryta fiziškai A. G. atvykus į banko skyrių, patikrinta pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (t. 2, b. l. 78-79).

Iš valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 1 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo priedą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė A. G. (t. 3, b. l. 4).

2019 m. spalio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktoje AB Šiaulių bankas 2015 m. rugsėjo 30 d. parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje, antroje pusėje, grafose „pareigos vardas ir pavardė parašo pavyzdys“ esantį trumpą rankraštinį tekstą „Direktorius A. G.“ ir direktoriaus A. G. vardu pasirašytą parašą, grafoje „Vadovo vardas ir pavardė, parašas“ esantį trumpą rankraštinį tekstą „A. G.“ ir direktoriaus A. G. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė pats A. G.. Tirti pateiktoje AB Šiaulių bankas 2015 m. rugsėjo 30 d. juridinio asmens anketoje, ketvirtame lape, skiltyje „6. parašai klientas (kliento atstovas)“ esantį trumpą rankraštinį tekstą „Direktorius A. G.“ ir direktoriaus A. G. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė pats A. G.. Tirti pateiktos AB Šiaulių bankas 2015 m. rugsėjo 30 d. juridinio asmens anketos 1 priede, skiltyje „parašai klientas (kliento atstovas)“ esantį trumpą rankraštinį tekstą „Direktorius A. G.“ ir direktoriaus A. G. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė pats A. G.. Tirti pateiktos AB Šiaulių bankas 2015 m. rugsėjo 30 d. banko sąskaitos sutarties juridiniams asmenims Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame ir antrame puslapiuose, skiltyje „Kliento atstovo parašas“ esančius A. G. vardu pasirašytus parašus, antrame lape, skiltyje „Klientas“ esantį trumpą rankraštinį tekstą „A. G.“ ir A. G. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė pats A. G.. Tirti pateiktame AB Šiaulių bankas 2015 m. rugsėjo 30 d. prašyme banko sąskaitai (-oms) atidaryti, skiltyje „Kliento/kliento atstovo vardas, pavardė, pareigos parašas“ esantį trumpą rankraštinį tekstą A. G. Direktorius" ir A. G. vardu pasirašytus du parašus parašė ir pasirašė pats A. G. (t.4., b.l.7-14).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog Bendrovė (duomenys neskelbtini) už tiriamąjį laikotarpį tyrimui nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. LR BAĮ 10 str. 1 d. nurodo, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Pagal Mokesčių mokėtojų registrui elektroniniu būdu pateiktus duomenis, bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitą nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2020 m. kovo 24 d. tvarkė (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (apskaitą tvarkančio įgaliotas asmuo I. R.). (duomenys neskelbtini) direktorė J. Š. pateikė informaciją, kad dėl vėlavimo apmokant bei pateikiant dokumentus sutartis dėl (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo nutraukta 2016 m. balandžio 12 d. .LR BAĮ 21 str. 1 d. nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Juridinių asmenų registre nurodytais duomenimis nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. kovo 20 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., kuris ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis, nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 14 d. atliko laisvės atėmimo bausmę ir apklausų metu teigė, kad apie įmonę (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinkti duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu ūkinės veiklos nevykdė, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš Estijos ir Latvijos įmonių bei fizinių asmenų sąskaitų į bendrovės (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą ir iš jos į Latvijos ir Estijos įmonių bei fizinių asmenų sąskaitas buvo pervedamos piniginės lėšos, taip pat Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims el. paštu buvo pateiktos bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos išankstinės sąskaitos faktūros, kurių pagrindu šie asmenys į (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke pervedė pinigines lėšas, kurios iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo pervestos į Estijos bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke. Bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė LR BAĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (t.4., b. l. 37-52)..

2021 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodoma jog LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalyje nurodyta, kad ‚Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“. Bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, nes pagal AB Šiaulių banko tyrimui pateiktą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą tiriamuoju laikotarpiu įplaukos į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą sudarė iš viso 260 786,92 Eur, išlaidos – 260 802,20 Eur, tačiau bendrovė (duomenys neskelbtini) už tiriamąjį laikotarpį tyrimui nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, taip pat (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateiktas dokumentas, kuriuo bendrovės vadovas nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Juridinių asmenų registre nurodytais duomenimis nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. kovo 20 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas - A. G.. (t. 4, b. l. 77-78).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. kovo 20 d., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų numatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti ir tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o būtent: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1dalies, 2 dalies nuostatas, numatančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis, nes nenustatė (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos dėl ko tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) pirminiai dokumentai ir registrai, pagrindžiantys bendrovės atliktus ūkinius finansinius santykius AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) gautoms įplaukoms 260 786,92 Eur ir išlaidoms 260 802,20 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

Dėl A. G. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. G. teistas 9 kartus (iš jų 1 nuosprendis neįsiteisėjęs), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 87-89), neįrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje (t. 5, b. l. 95, 98).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis anksčiau teistas 9 kartus, teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam taikytos poveikio priemonės, bausmės rūšys ar vykdymo sąlygos, nesusijusios su jo izoliavimu, nekeičia jo elgesio, neužkerta kelio naujų nusikaltimų darymui, t. y. kitos rūšies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra nepakankamos, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymu tyrimu, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-305, 307-308, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2019 m. liepos 10 AB „Šiaulių bankas“ prašymą sąskaitai atidaryti, banko sąskaitos sutartį, Juridinio asmens anketą, palikus kopijas, grąžinti AB „Šiaulių bankas“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė