- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- N1-231-1028/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00015-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Kaltinamasis
- D. J., O. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.5Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams (BK 58 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.11.2Auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams (BK 82 str.)
1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.11.2.; 1.1.11.3; 1.1.11.7; 1.2.14.3.2.1; 1.2.23.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.6.1
Žemesnės instancijos teismas
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 3 d.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, Vaidai Vaičiulienei., dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,
Šiaulių vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, baigęs 8 klases, besimokantis Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykloje, dirbantis UAB „N.“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su mokslu ir darbu, bei tęsti mokslą, arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje;
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), 1 kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. J. ir O. M., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais 2016 m. gruodžio 17 d., apie 4.13 val. (duomenys neskelbtini), šalia naktinio baro „S.“, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. Š., t. y., spirdami ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydami poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į nosies nugarėlę, odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje ir kairės akies apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, iš kelnių kišenės pagrobė 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120C“ su sim kortele, taip D. Š. padarė 30 eurų turtinę žalą.
Be to, D. J. padėjo įsigyti narkotinių medžiagų, tai yra 2016 m. kovo 28 d. susitarė su D. Š., kad padės D. Š. įsigyti narkotinių medžiagų-kanapių dervos, paėmė iš D. Š. 10 eurų ir 2016 m. kovo 28 d., apie 00.00 val. Šiaulių r., Kairių mstl., ant kelio, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, įgijo nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,517 g narkotinių medžiagų - kanapių dervos, kurias 2016 m. kovo 28 d., apie 00.00 val. prie bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė D. Š..
Kaltinamasis D. J. teisme pagal jam pareikštą kaltinimą pagal LR BK 264 straipsnio 1 dalį, pripažįsta visiškai, dėl LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kaltu prisipažino iš dalies, t. y. prisipažįsta, kad sumušė, bet neprisipažįsta, kad paėmė telefoną. Dėl įvykio susijusio su narkotinėmis medžiagomis kaltę pripažįsta visiškai ir teigė, jog kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės yra geros. Dėl kitos veikos parodė, kad būdamas namuose susirašė su N. D., kuris jį pasikvietė pasilinksminti bei pasakė, kad kartu yra O. M.. Taksi automobiliu visi nuvažiavo į miestą. Mieste visi išgėrė, žaidė kortomis. Paskui išėjo prie „S.“ baro ir ten gėrė. Tuomet O. M. užkalbino vaikiną. Kažkas įvyko, pats kažkaip su tuo užkalbintu vaikinu susistumdė ir trenkė jam tris kartus, nuo smūgių vaikinas nukrito, o pats nuėjo prie N. D. ir E., kurie buvo prie suoliukų. Nuėjo atgal, tuo metu buvo priešais „S.“ klubą ir matė, kaip O. M. šokinėjo ant galvos D. Š.. Paskui O. M. priėjo prie jų ir pamatė, kad jis turi telefoną. Tas vaikinas, kuriam O. M. šokinėjo ant galvos, kažkuriuo momentu išėjo. Pats O. M. paprašė, kad parodytų tą telefoną, jį apžiūrėjo. Paskui atvažiavo iškviesta policija, o O. M. pabėgo. Pats su N. ir E. sustojo ir nebėgo, o nuėjo prie policijos pareigūnų, tuomet D. Š. atpažino jį kaip asmenį, jį sumušusį. Kai atvažiavo policija, telefonas buvo pas jį patį, nes O. M. pabėgo. Pareigūnams sakė, kad tas telefonas yra mamos, tačiau kodėl taip pasakė, nežino. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nesilietė prie nukentėjusiojo, o dabar nurodo, kad nukentėjusiajam sudavė tris smūgius. Nežino, kodėl nukentėjusysis nurodė policijos pareigūnams, kad jis jam kraustė kišenes. Nuo 2017 m. vasario 20 d. lanko Narmonto (duomenys neskelbtini). O. M. jį apkalba, nes nenori prisiimti atsakomybės. Pats šiandien sako tiesą, t. y. iš pradžių apsistumdė, paskui sudavė nukentėjusiajam iš dešinės rankos du kartus ir dar vieną kartą. Po to nuėjo prie suoliuko pas N. D. ir E. Iki šio įvykio lankė mišrių kovų būrelį, šį būrelį lanko ir dabar.
Kaltinamasis O. M. teisme pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dalies įvykių neatsimena. Prie klubo „S.“ pamatė nukentėjusį, manė, kad apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. D. J. prie jo priėjo ir kažko paklausė. Nukentėjusysis nieko neatsakė. Pamatė, kad D. J. pradėjo su juo pyktis. Atsimena, kad priėjo prie jų, nukentėjusysis gulėjo, o ant jo buvo D. J.. Matė, kaip D. J. nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius. Atrodė, kad nukentėjusysis jam trenks atgal, todėl pagalvojo, kad reikia kažkaip D. J. padėti. Tada sumušė nukentėjusiajam su koja į ranką. Tuomet D. J. sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajam ir jo paklausė, ar jis neturi kokių vertingų daiktų. D. J. žodžius „Ar turi ką nors vertingo“ suprato kaip klausimą, ar turi daiktų, kuriuos gali paimti. Po to, jis nematė, kaip D. J., ištraukęs telefoną, tiesiog nuo jo nuėjo. Nukentėjusysis pabėgo. Po įvykio jie grįžo į bulvarą. Kol jis su draugu kalbėjosi apie tai, kas neseniai įvyko, pamatė, kad atvažiavo policija. Tuo metu stovėjo toliau. Per tą laiką matė, kaip policija suėmė D. J.. Pats įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, todėl nesuprato, kas vyksta. Kaip išsivystė muštynės, nežino, nes pats tuo metu buvo toliau, tik vėliau pamatė D. J., kai jis pradėjo tampytis. Kaip atsirado telefonas, nežino. Tikriausiai D. J. jį ištraukė ir po to turėjo rankose. Telefono pas save neturėjo ir D. J. jam telefono, paimto iš nukentėjusiojo, nedavė. Beeinant nuo nukentėjusiojo pamatė telefoną, kai pats D. J. pasakė, kad paėmė telefoną. D. J. nesiūlė grąžinti telefono nukentėjusiajam. Įvykio metu D. J. veiksmams nepritarė, tačiau draugo nesustabdė, nes buvo išgėręs. Tą vakarą, kuomet įvyko įvykis, buvo išgėręs 1-3 bokalus alaus. Šiuo metu mokslai sekasi pakankamai normaliai.
Daugiau bylų jo atžvilgiu nėra, yra neteistas. Gali pažadėti ateityje nenusikalsti, o dėl įvykusio elgesio gailisi ir nukentėjusiojo atsiprašo.
Nukentėjusysis D. Š. teisme parodė, kad kaltinamųjų ankščiau nepažinojo, o dabar vieną atsimena. Tikslios įvykio datos neatsimena. Buvo užpultas grupės jaunuolių ir sumuštas. Įvykio metu iš jo buvo atimtas telefonas. Muštynės buvo Vilniaus gatvėje prie „S.“ klubo. Apie 4 val. ryto išėjo iš klubo ir laukė draugo. Kaltinamasis, kuris yra be akinių (kaltinamasis D. J.) jį užkalbino. Suvokdamas riziką, gražiai atsakė į klausimą, tačiau jis pradėjo kabinėtis. Vaikinai klausė, ar šiuo metu jis yra pavartojęs narkotinių medžiagų. Daugiau nieko nesakė. Trys jaunuoliai ėjo prie jo ir be žodžių pradėjo spardyti kojomis. Muštynes pradėjo visi vienu metu. Pats tuo metu gynėsi, prisirėmė prie sienos, susigūžė ir stengėsi išvengti smūgių, pats atgal smūgių nesudavė. Spardė į veidą. Rankomis nemušė. Pasibaigus smūgių serijai išgirdo klausimą, ar turi vertingų daiktų (klausė D. J.) ir pajuto, kad iš kišenės traukia telefoną. Tuo metu atsistojo ir pabėgo į šalia esantį klubą, ten paprašė apsaugos darbuotojų pagalbos ir paprašė iškviesti policiją. Pasirodė keista, kad jaunuoliai neišsilakstė. Įvykio metu jį mušė trys asmenys. Neįsidėmėjo, ar asmuo su akiniais (rodė į kaltinamąjį O. M.), jį mušė. Kai atvažiavo policija, kaltinamasis, kuris yra be akinių (D. J.), pats ėjo link jo ir pareigūnų. Įvykio vietoje jį nurodė vieną, nes buvo tuo metu pasimetęs. Nuvažiavus į nuovadą nurodė papildomai, kad dingo telefonas. Pareigūnas parodė kaltinamojo daiktų dėžutę, ten buvo minėtas telefonas. Civilinio ieškinio nereiškia.
Kaltinamojo D. J. atstovė pagal įstatymą N. M. teisme parodė, jog buvo 2016 m. gruodžio 18 d. rytas, 5.10 val. paskambino iš Purienų nuovados ir pasakė, kad sulaikytas sūnus D. J.. Pasakė, kad sulaikė prie „S.“ baro. Pasakė, kad sūnus D. J. buvo truputį išgėręs, sakė, kad buvo su draugais. Policija pasakė, kad sulaikė, nes sūnus turėjo svetimą telefoną. Pas tyrėją paprašė pasimatymo su sūnumi. Nuovadoje D. J. jai pasakė, kad buvo keli nepilnamečiai berniukai ir merginos, jie „baliavojo“ ir šventė gimtadienį netoli (duomenys neskelbtini). Po to jie atvyko į centrą. Dėl telefono pasakė, kad M. vartojo narkotikus, ir kad telefoną paėmė „(duomenys neskelbtini)“. Bandė išsiaiškinti kas tas žmogus. D. J. sakė, kad jam perdavė telefoną, kurį paskui rado policija. Sūnus sakė, kad nemeluoja. Sūnus jai sakė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius. Jos žiniomis sūnus lanko mokyklą. Vakar kalbėjo su mokyklos pavaduotoja, ir ji pasakė, kad sūnus lanko mokyklą, bet kartais pabėga iš paskutinių pamokų. Sūnus lanko mokyklą nuo vasario 20 dienos. Buvo susitarusi su baldų įmone dėl sūnaus įdarbinimo. Savininkas, šeimos draugas, pažadėjo priimti į darbą. Sūnus paprašė leisti lankyti tik mokyklą nedirbant. Sūnaus D. blogai charakterizuoti negali. Jis gerai sutaria su broliais ir seserimi. Nėra įskaitose dėl narkotikų ir alkoholio. Jis padeda jai namų ruošoje. Sūnus sportuodavo mokykloje. Sūnus yra „super“ jautrus vaikas. D. tėtis yra miręs. Sūnus prisipažino, kad jis rūko. Pati jam nuperka cigarečių ir leido rūkyti. Po kardomosios priemonės pakeitimo sūnus jai pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Sakė, kad jam pakako būti suėmime du mėnesius. Pati sūnų kontroliuoja, kad jis vakare būtų namuose. Iki 21.00 val. jis jau būna namuose. Laikosi visų jam skirtų įpareigojimų. Treniruotėse sūnus užtrunka apie 2 valandas. Norėtų, kad ateityje sūnus toliau mokytųsi.
Kaltinamojo O. M. atstovė pagal įstatymą N. M. teisme parodė, kad apie įvykį žino tik iš sūnaus žodžių ir tyrėjos. Sūnus pasakojo tą patį, ką ir šiandien teisme. Ankščiau sūnus problemų su teisėsauga neturėjo. Sūnus blogai vertina savo elgesį. Pažadėjo nebenusikalsti. Dabar turi mergaitę, su kuria draugauja. Mokslai sekasi normaliai. Ji savo sūnumi tiki. Sūnus nėra linkęs meluoti, yra ramus vaikas. Sūnus sakė, kad telefono neėmė. Tik sakė, kai jie traukėsi nuo nukentėjusiojo ir matė mobilųjį telefoną pas D. J. rankose. Kaip tas telefonas buvo paimtas iš nukentėjusiojo, jis nematė. Mano, kad po šio įvykio sūnus padarė išvadas. Sūnus padeda atlikti namų ruošos darbus, pasidaro valgyti, prižiūri šunį. Mokslai sekasi normaliai. Dabar mokosi statybos skyriuje. Tikisi, kad mokslus sūnus baigs. Dėl netinkamo sūnaus elgesio jokių skundų nei iš kaimynų, nei iš policijos neturi.
Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Kiek pamena įvykis įvyko pačiame bare, o jis su kolegomis buvo lauke. Nukentėjusysis atėjo kruvinas iki baro durų, jam davė servetėlių ir kažkas iš aplinkinių iškvietė policiją. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo neblaivus, bet matėsi, kad jam bėga kraujas iš lūpos. Nukentėjusysis nenurodė, kiek asmenų j j užpuolė, sakė, kad daugiau negu vienas. Nukentėjusysis atrodė išsigandęs.
Liudytojas E. L. teisme parodė, kad kaltinamieji D. ir O. yra draugai. Tą vakarą vyko į gimtadienį, bet jis neįvyko. Visi nuvyko į kebabinę, kur buvo apie tris valandas. Po to nuėjo prie klubo „S.“. Einant į klubą su draugais neturėjo tikslo kažką sužaloti, neturėjo jokio plano, dėl nieko nesitarė. Pats į vidų nėjo, nes buvo su treningais, todėl su draugu N. D. sėdėjo prie klubo ant suoliuko. Pačių muštynių nematė, tik matė kaip atvažiavo policija, su N. D. nuėjo pažiūrėti, kodėl jie atvyko. Tada pamatė, kad policija išsiveža D. J.. Nukentėjusysis buvo sumuštas, tačiau nematė kaip sumuštas, nes buvo tamsu, 3 val. nakties. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas E. L. patvirtino, kad tyrėjams sakė, jog nukentėjusysis po įvykio parodė į D. J. ir pasakė, kad rašys pareiškimą.
Liudytojas N. K. D. teisme parodė, jog kaltinamieji yra jo draugai. Tą vakarą vyko į gimtadienį, kuris neįvyko. Tuomet ėjo į barą „K.“, ten 1-1.5 val. lošė kortomis. Vėliau ėjo į klubą „S.“. E. L. į klubą nėjo, liko už durų. Į klubo vidų ėjo O. M. ir D. J.. Kai iš klubo išėjo nukentėjusysis, jis su E. L. buvo ant suoliuko. Kai prie klubo pradėjo muštis, buvo ant suoliuko ir matė, kad vyksta muštynės, bet nei kas, nei kaip mušėsi, nematė, nes buvo tamsu. Iš šalies matė, kad vyksta muštynės tarp 3-4 žmonių. Pamatė, kad iš baro „S.“ į klubą „M.“ nubėgo nukentėjusysis, po 2-3 minučių atvyko policija. Kai atvyko pareigūnai, iš „M.“ išėjo nukentėjusysis. Pareigūnai atėjo prie jo, E. L. ir D. J., O. M. šalia jų nebuvo. Nukentėjusysis parodė į D. J. ir pasakė, kad jis pagrindinis. Nukentėjusiojo veidas buvo nudrėkstas. Jis taip pat pasakė, kad pavogė jo telefoną, kas pavogė nenurodė. Pamatęs pareigūnus pagalvojo, kad gal susimušė D. J. ir O. M., nes jie nebuvo šalia jo ir E. L.. Po muštynių nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. D. J. mūvėjo žieminę megztą kepurę, O. M. mūvėjo džinsus, galvos apdangalo neturėjo. Nei vienas iš jų neturėjo galvos gobtuvo, išskyrus D. J.-jis turėjo kepurę. Nukentėjusysis parodė į D. J. ir pasakė, kad jis jį mušė, nes O. M. nebuvo, į kitus nieko nerodė. Nukentėjusysis neminėjo apie dingusius daiktus.
Liudytojas T. R. teisme parodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d. įvykis prie naktinio klubo „M.“ jam nieko nesako. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. 1.182-183) liudytojas T. R. teigė, jog parodymai teisingi, nes duoti iš karto po įvykio. Daugiau nelabai ką prisimena.
Liudytojas D. V. teisme parodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d. įvykio prie naktinio klubo „M.“ konkrečiai nepamena. Įvykio aplinkybių nepamena, nes įvykis buvo seniai. Tokie įvykiai prie naktinių klubų būna dažni.
Dėl kaltinamojo D. J. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 264 straipsnio 1 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. J. visiško prisipažinimo dėl padarytos veikos jo kaltę įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, t. y.:
2016 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)namo kieme (1 t., b. 1. 24-32);Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. 140-(1657)-IS 1-2095, kurioje nurodyta, kad rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga, paimta 2016 m. kovo 28 d. automobilyje „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo D. Š., yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 0,517 g. (1 t., b. 1. 105-108);2016 m. gegužės 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. Š. atpažino D. J., kaip asmenį, kuris padėjo įsigyti narkotines medžiagas (1 t., b. 1. 130-134);2016 m. rugsėjo 13 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei telefoninių pokalbių suvestinė, kuriame užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (1 t., b. L 165-188);2016 m. rugpjūčio 16 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. J. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su „Labas“ sim kortele (1 t., b. 1. 196);2016 m. rugpjūčio 17 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog buvo apžiūrėtas pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su „Labas“ sim kortele (1 t., b. 1. 197-200, 2 t., b. 1. 2- 5);2016 m. rugpjūčio 16 d. akistatos, atliktos tarp įtariamųjų D. Š. ir D. J., protokolas, kuriame užfiksuoti D. Š. ir D. J. paaiškinimai (2 t., b. 1. 35-37);liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2016 m. kovo 28 dieną dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1- osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu T. R., šaukimu „Alksna-44“. 2016 m. kovo 28 d., apie 01.28 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), iš sidabrinės spalvos automobilio „Mazda“ girdisi triukšmas, galimai automobilyje sėdintys asmenys vartoja narkotines medžiagas, tai yra rūko „žolę“. Nuvykus į įvykio vietą pastebėjo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo keturi asmenys, automobilis kaip tik tuo metu išvažinėjo iš namo kiemo, todėl automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio, nustatyta, kad jį vairavo D. Š.. Paklausus, ar jaunuoliai su savimi neturi draudžiamų daiktų, jie atsakė, kad nieko draudžiamo su savimi neturi. Apžiūrėjus jaunuolius pas juos nieko draudžiamo nebuvo rasta. Patikrinus automobilį, porankyje, esančiame tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių buvo rasta augalinės kilmės, žalios spalvos narkotinė medžiaga. Narkotinė medžiaga nebuvo supakuota, ji buvo paprastai įdėta į daiktų dėžutę. Paklausus, kam priklauso narkotinės medžiagos, D. Š. pasakė, kad jos priklauso jam, tačiau įsigijimo aplinkybių neaiškino. Radus narkotines medžiagas buvo iškviesta operatyvaus valdymo grupė, o jaunuoliai pristatyti į Respublikinę Šiaulių ligoninę narkologinio testo atlikimui (1 t., b. 1. 35-36);liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog su D. Š. yra draugai, kartu mokėsi profesinėje mokykloje, su juo gerai sutaria, tačiau apie tai, kad jis vartoja narkotines medžiagas, nieko nežinojo. 2016-03-27, vakaro metu, kiek valandų galėjo būti, tiksliai pasakyti negali, tačiau jau vėlyvas metas, jam D. Š. pasakė, kad atvažiuos pas jį, ar jis skambino ar rašė trumpąją žinutę pasakyti negali, neprisimena. D.atvažiavus iki jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jis atėjo prie jo pilkos spalvos „Mazda 626“ markės automobilio, valstybinių numerių nežino, ir atsisėdo ant priekinės keleivio pusės sėdynės, automobilį vairavo D., o ant galinės sėdynės sėdėjo du nepažįstami vaikinai, vieną yra kažkur matęs anksčiau, nes Šiauliai nėra didelis miestas, tačiau negali pasakyti nei jo vardo, nei pavardės, tačiau gali pasakyti, kad jis pasirodė jaunas. Kitas asmuo taip pat jam pasirodė, kad yra nepilnametis. Jam įsėdus į automobilį nuvažiavo į Pietinį rajoną, ir įsuko į namo kiemą, koks buvo namo numeris, pasakyti negali, nes nematė, jei neklysta tai buvo Tilžės g., kitoje kelio pusėje yra PC „Iki“. Sustojus namo kieme pabuvo kelias minutes automobilyje, ten pažiūrėjo muzikinį klipą, garsiai muzikos neleido, netriukšmavo. Namo kieme galėjo pabūti ne ilgiau 5 min. D. Š. vairuojant ir sukantis namo kieme, kadangi norėjo išvažiuoti iš kiemo, pamatė užsidegančius policijos tarnybinio automobilio švyturėlius ir prie jų privažiavo policijos ekipažas. Iš ekipažo išlipo du policijos pareigūnai, kurie visus patikrino, taip pat klausė, ar su savimi neturi draudžiamų daiktų, tačiau jam atrodo, kad į šį klausimą niekas pareigūnams neatsakė. Pareigūnai juos išlaipino iš automobilio, jį tikrino pirmą, tačiau nieko nei pas jį, nei pas kitus asmenis, nerado. Po jų apžiūros pareigūnai tikrino automobilį ir, kiek matė per langą, kai pareigūnai švietėsi žibintuvėliu, porankio daiktinėje rado narkotinių medžiagų, kokios tai buvo narkotinės medžiagos, pasakyti negali, nes nežino. Kai policijos pareigūnai paklausė, kam priklauso narkotinės medžiagos, D. Š. pripažino, kad jos priklauso jam. Apie tai, kad D. turi narkotinių medžiagų, jis nežinojo, jam nesakė, taip pat nesiūlė pavartoti narkotinių medžiagų, taip pat priėjo jų pats nevartojo, nematė, kad
būtų sukęsis suktinę. Su D. Š. kartu į Kairius įsigyti narkotinių medžiagų nevažiavo, taip pat nežinojo, kad jis ten buvo, su juo susitiko tik tada, kai jis atvažiavo jo pasiimti ir nuvažiavo i Pietinį rajoną (1 t., b. 1. 38-39);
D. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis LR BK 40 str., buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2016 m. kovo 27 d., apie 00.00 val. savo automobiliu „Mazda“ nuvažiavo prie bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su draugu R. J., kurio numerio nežino, bet telefone įvestas „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavo nusipirkti narkotikų. Jis nežinojo, iš kur gauti narkotikų, todėl su juo važiavo iš matymo pažįstamas pravarde D. Kartu su juo buvo nepažįstamas vaikinas. Jis susirašė su D. SMS žinutėmis ir nurodė, kad nori pirkti narkotikų, tik aišku taip nerašė - parašė, kad nori parūkyti ar kažką panašaus. D. pažįsta apie mėnesį laiko, susipažino per pažįstamus. Kai policijos pareigūnai juos sustabdė, D. ir jo draugas sėdėjo mašinos gale. Jis juos pasiėmė nuo Taškento autobusų stotelės. Jie nuvažiavo į Kairius, ant kelio už apytiksliai 50 metrų, laukė apie 15-16 metų jaunuolis, kurio išvaizdos neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, jis padavė D. 10 eurų už 0,8 gamų hašišo, kuris paėmęs pinigus nuėjo iki jaunuolio ir grįžo su plastikiniu maišeliu su hašišu. Narkotikus pirko sau, asmeniniam naudojimui. D. už tarpininkavimą narkotikų pirkime jis nieko nedavė. Po to grįžo į Šiaulius, sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo, netoli tos vietos, kur gyvena D., ir nutarė parūkyti. D. jam padarė cigaretę, tai yra truputį nutrupino hašišo, sumaišė jį su tabaku ir susuko cigaretę. Jis vieną cigaretę surūkė, o kitų narkotikų nespėjo suvartoti. Kitiems cigaretės nedavė, net nesiūlė, rūkė vienas. Praėjus pusantros valandos po surūkymo pasirodė policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Visi kartu buvę vaikinai buvo su juo. Jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, bet mašinos nevairavo. Mano, kad būtų kvietęs taksi automobilį ir apsvaigęs nevairavęs. Policijos pareigūnai rado ir paėmė likusius narkotikus, jie buvo padėti į daiktadėžę, esančią tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių (1 t., b. 1. 127-128, 137-138);liudytojos N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog ji supažindinta, kad turi teisę neduoti parodymų prieš savo sūnų D. J., gim. 2000 m. gyvenantį kartu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sutinka duoti parodymus, gali paaiškinti, kad apie tai, jog D. J. padėjo įsigyti narkotinių medžiagų nežinojo. Jis tik papasakojo po įvykio, jau kai jam buvo pareikštas įtarimas. Ji sutinka laiduoti už sūnų, nes jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat gali pasakyti, kad jos sūnus yra sąžiningas, doras, atsakingas, darbštus ir šiuo metu mokosi 1 gimnazijos klasėje, taip pat yra pateikusi užklausą į Rusijos ambasadą, nes nori, kad D. lankytų karinę mokyklą. Ji įsitikinusi, kad yra verta teismo pasitikėjimo, nes pati yra charakterizuojama teigiamai ir pagal savo asmenines savybes, dorumą, atsakingumą ir sąžiningumą galės daryti teigiamą įtaką savo sūnui D. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Prašo perduoti sūnų D.jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. 1. 50-52);2016 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, kuria patvirtintas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimas bei D. Š. ir D. J., buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. ld. 6 p. (2 t., b. 1.78-80);2017 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, kuria patvirtintas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. sausio 13 d. nutarimas ir ikiteisminis tyrimas D. K. atžvilgiu buvo atnaujintas (1 t., b. 1. 8-9).
Žemesnės instancijos teismas
LR BK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini tie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro sąlygas įsigyti šių medžiagų, palengvina tą padaryti.
Nagrinėtinu atveju kaltinamasis D. J. prisipažino, kad padėjo D. Š. už jo paduotus pinigus jam įsigyti narkotinių medžiagų. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino, jog jis susirašė su D. (D. J.) SMS žinutėmis ir nurodė, kad nori pirkti narkotikų, tik aišku taip nerašė - parašė, kad nori parūkyti ar kažką panašaus; jis padavė D. 10 eurų už 0,8 gamų hašišo, kuris paėmęs pinigus nuėjo iki jaunuolio ir grįžo su plastikiniu maišeliu su hašišu. Kaltinamojo D. J. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 264 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip rodo byloje surinkti įrodymai,
D. J. padėjo D. Š. už 10 eurų įgyti narkotinėmis medžiagomis - kanapių dervos, ne mažesnės nei 0,517 g masės.
Dėl kaltinamųjų D. J. ir O. M. nusikalstamos veikos, numatytos LR B K 180 straipsnio 1 dalyje
Nors kaltinamasis D. J. savo kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta tik iš dalies, t. y. pripažįsta smūgių sudavimą nukentėjusiajam, tačiau abiejų kaltinamųjų kaltę, be kaltinamojo O. M. visiško ir kaltinamojo D. J. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo D. Š. ir liudytojų A. Š., E. L., N. K. D., T. R., D. V. duotų parodymų teisme, kaltinamųjų kaltę įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, t. y.:
2016-12-17 D. Š. pareiškimas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis nurodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d., apie 04.13 val. (duomenys neskelbtini), ties naktiniu baru „S.“, buvo užpultas trijų nepažįstamų jaunuolių, sumuštas ir iš jo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Žala 30 eurų (2 t., b. 1. 93);2016 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. 1. 95-98);2017 m. sausio 12 d. apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, jog buvo apžiūrėtas/perklausytas pateikto policijos kvietimo garso įrašas (2 t., b. 1. 109-110);2016 m. gruodžio 20 d. Specialisto išvada Nr. G1687/2016, kurioje nurodyta, kad D. Š. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke pereinanti į nosies nugarėlę, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje ir kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. 1. 141);2017 m. sausio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. Š. atpažino D. J., kaip jį spardžiusį ir ištraukusį iš kišenės telefoną asmenį (2 t., b. 1. 130-134);2016 m. gruodžio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš sulaikytojo D. J. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3120 C“ (2 t., b. 1. 144-145);2016 m. gruodžio 21 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3120 C“ (2 t., b. 1. 147-149);liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba apsaugos darbuotoju UAB „K.“ naktiniame bare „S.“. Baras užsidaro 4.00 val. klubas filmuojamas tik viduje, įėjus pro vartus iš bulvaro pusės (Vilniaus gatvės) į vidinį baro kiemą. Už vartų, t. y., Vilniaus gatvė, nėra filmuojama. Apie 03.30 vartus uždaro iš vidinio kiemo pusės ir yra išleidžiami klientai, įeinantys asmenys nėra įleidžiami. Jokių asmenų, vilkinčių sportine apranga, neįleidžia. Jokio konflikto prie vartų nebuvo ir nieko negali pasakyti. Išleidus klientą, vartai uždaromi ir grįžta atgal į barą. Prie vartų pastoviai nestovi. Kad kažkas, būtų beldęs ir prašęs įleisti, ar šaukęs pagalbos iš kitos vartų pusės, nebuvo to. Dirbo naktį iš gruodžio 16 į 17 d. Bare kaip apsaugos darbuotoju dirba vienas, telpa apie 100 žmonių, užtenka vieno apsaugos darbuotojo. Jokių incidentų tą naktį nebuvo. Niekas po nakties nesikreipė dėl nusikaltimo, kad kažkas įvyko prie klubo vartų, sužinojo tik iš policijos (2 t., b. 1. 161-162).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma - reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius - būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos A. T. senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K- 75/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad D. J. ir O. M., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais 2016 m. gruodžio 17 d., apie 4.13 val. (duomenys neskelbtini), šalia naktinio baro „S.“, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. Š., t. y., spirdami ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydami poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į nosies nugarėlę, odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje ir kairės akies apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, iš kelnių kišenės pagrobė 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120C“ su sim kortele, taip D. Š. padarė 30 eurų turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. M. kaltu prisipažino visiškai, o kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Kaltinamasis D. J. pripažino tik aplinkybę, kad nukentėjusiajam trenkė tris kartus, tačiau mobilaus ryšio telefono pagrobimą iš nukentėjusiojo kategoriškai neigė. Pastebėtina, kad kaltinamojo D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, t. y. 2016 m. gruodžio 17 d. apklausos metu neprisipažino visiškai, teigė, jog rūkydamas pamatė, kaip O. mušėsi su nepažįstamu vaikinu, ir jis su N. atitraukė O. nuo vaikino (3 t., b. 1. 12). 2017 m. sausio 25 d. apklausos metu teigė, jog O. nukentėjusiajam šokinėjo ant galvos (3 t., b. 1. 17), bei šie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies skiriasi nuo teisme nurodytų aplinkybių, t. y. teisme teigė, kad jis pats užkalbino nukentėjusįjį ir kažkaip su tuo užkalbintu vaikinu susistumdė bei trenkė jam tris kartus, nuo smūgių vaikinas nukrito, o pats nuėjo prie N. D. ir E., kurie buvo prie suoliukų. Tuo tarpu kito kaltinamojo O. M. parodymai yra nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be to, pažymėtina, jog kaltinamojo O. M. parodymai sutampa su nukentėjusiojo D. Š. teiktais parodymais bei kitais byloje esančiais surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Esant prieštaringiems kaltinamųjų parodymams bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. J. kaltę dėl pagrobto mobilaus ryšio telefono priskiria kaltinamajam O. M., o kaltinamojo O. M. parodymai yra nuoseklūs, teismas kaltinamojo D. J. parodymus vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje esantiems surinktiems ir ištirtiems įrodymams, tuo tarpu kaltinamojo O. M. parodymais remiasi pilna jų apimtimi.
Baudžiamajam atsakomybei kilti pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip buvo atimta galimybė nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Abu kaltinamieji teisme pripažino, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, t. y. kaltinamasis D. J. smūgiavo 3 kartus ir nuo smūgių nukentėjusysis nukrito, toliau nukritusiam nukentėjusiajam kaltinamasis O. M. smūgiavo dar vieną kartą, tokiu būdu nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. Be to pats nukentėjusysis D. Š. teisme parodė, kad jis nuo smūgių tik gynėsi, t. y. jaunuoliai ėjo priėjo ir be žodžių pradėjo spardyti kojomis; pats tuo metu gynėsi, prisirėmė prie sienos, susigūžė ir stengėsi išvengti smūgių, o atgal smūgių nesudavė; spardė į veidą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jo parodymai iš esmės visos bylos nagrinėjimo metu buvo išsamūs, nuoseklūs, be to, nukentėjusysis ir kaltinamieji iki įvykio nebuvo pažįstami, todėl pagrindo neteisingai apkalbėti kaltinamuosius nukentėjusysis D. Š. neturi. Nukentėjusysis D.
Šopis teisme parodė, jog pasibaigus smūgių serijai, išgirdo klausimą, ar turi vertingų daiktų (klausė D. J.) ir pajuto, kad iš kišenės traukia telefoną. Iš šių parodymų matyti, jog kaltinamieji atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis iš jo pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Šias įvykio aplinkybes patvirtino ir įvykio metu buvęs kaltinamasis O. M., kuris teisme parodė, jog jis spyrė nukentėjusiajam su koja į ranką ir tuomet D. J. sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajam bei paklausė, ar jis neturi kokių vertingų daiktų; pats nematė, kaip D. J., traukė telefoną, nes tiesiog nuo jo nuėjo. Nors kaltinamasis D. J. teigė, jog mobilaus telefono jis neėmė, o jį jam perdavė kaltinamasis O. M., tačiau teismas tai vertina kaip kaltinamojo D. J. gynybinę versiją, kuria siekiama išvengti ar sušvelninti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis D. J., nurodydamas aplinkybes dėl mobilaus ryšio telefono atsiradimo pas jį, šias aplinkybes nurodo skirtingai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog telefoną jam davė Osvaldas, prie klubo, kai pamatė jog atvyksta policija (3 t., b. 1. 13), teisme teigė, kad pats O. M. paprašė, kad parodytų tą telefoną, jį apžiūrėjo; paskui atvažiavo iškviesta policija, o O. M. pabėgo. Be to, pažymėtina, jog nė vienas iš įvykio metu dalyvavusių asmenų negalėjo patvirtinti kaltinamojo D. J. nurodytų aplinkybių susijusių su mobilaus ryšio telefono perdavimu. Pažymėtina ir tai, kad iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis D. Š. atpažino D. J., kaip jį spardžiusį ir ištraukusį iš kišenės telefoną asmenį (2 t., b. 1. 130-134). Vertinant pagrobto mobilaus ryšio telefono įgijimo aplinkybes svarbu įvertinti ir dar vieną byloje nustatytą aplinkybę, t. y. jog būtent kaltinamasis D. J. iki įvykio, kurį laiko tarpą neturėjo mobilaus ryšio telefono (tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kaltinamojo motina (2 t., b. 1. 186-187)), todėl teismo vertinimu, būtent kaltinamasis D. J. turėjo tikslą įgyti, turėti ir naudotis pagrobtuoju mobilaus ryšio telefonu.
Nusikaltimo, numatyto LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį pagrobti (užvaldyti) neteisėtomis priemonėmis. Paprastai plėšimo motyvai yra savanaudiški - nusikalstamas jo paties ar trečiųjų asmenų praturtėjimas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos - bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma - tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).
Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, jo veika negali būti kvalifikuojama kaip plėšimas. Tačiau jeigu asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 straipsnį. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2010). Kartu pažymima, jog įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus.
Byloje nustatyta, kad po kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjusiajam, kaltinamasis D. J. nukentėjusiojo paklausė ar jis turi vertingų daiktų ir tuomet nukentėjusiajam iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Tokiu būdu bendrininkų susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį kilo spontaniškai ir pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis O. M. ir negrobė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono, tačiau teismo vertinimu, minėtas kaltinamasis laikytinas nusikalstamos veikos bendrininku, kadangi jis naudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu ir taip palaužė jo valią priešintis, ko pasėkoje kitas kaltinamasis D. J. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Be to, pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis O. M. teisme pripažino, jog suprato, ką jo draugas daro, ir leido pasekmėms kilti, t. y. teisme kaltinamasis O. M. pripažino, jog D. J. žodžius „Ar turi ką nors vertingo“ suprato kaip klausimą, ar turi daiktų, kuriuos gali paimti; įvykio metu D. J. veiksmams nepritarė, tačiau draugo nesustabdė; D. J. nesiūlė grąžinti telefono nukentėjusiajam.
Kaltinamieji darydami aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu suvokė, jog panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti ir užvaldė nukentėjusiajam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamųjų D. J. ir O. M. įvykdyta nusikalstama veika, įvertinus veikos požymius - turto užvaldymą panaudojant fizinį smurtą - teisingai kvalifikuota kaip plėšimo nusikaltimas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta.
Kaltinamasis O. M. padarė vieną nusikalstamą veiką - kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Veiką padarė būdamas nepilnamečiu (17 m.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje kartu su D. J. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) O. M. neteistas (3 t., b. 1. 119), praeityje administracine tvarka nebaustas (3 t., b. L 132), šiuo metu mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre 1 kurse, siekia įgyti apdailininko (statybininko) profesiją. Mokymosi įstaigos pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b. 1. 128). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, jog šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą, šeimai skyrius poveikio priemonių netaikė (3 t., b. 1. 123- 125). Išnagrinėjęs aplinkybių visumą, teismas turi pagrindo manyti, kad O. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamoms sąlygoms, taikytinas LR BK 93 straipsnis ir O. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės - įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose, nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ryto, bei tęsti mokslą ar darbą. (LR BK 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p.).
O. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. 1. 50-51) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą - visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas bausmę D. J. už nusikalstamų veikų padarymą teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamojo D. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 264 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, laikytina, ta, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus (2016 m. gruodžio 17 d. 4.50 val. nustatytas 0,97 prom. girtumas (3 t., b. 1. 5), kas teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bei nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kaltinamasis D. J. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 264 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neteistas, o nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas teistas (3 t., b. L 95-100). Be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 16 metų. Kaltinamojo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjamos 2 baudžiamosios bylos, kurioje D. J. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. D. J. administracine tvarka nebaustas (3 t., b. 1. 114). Mokosi (duomenys neskelbtini) (4 t., b. 1. 14-17), nuo 2016 m. liepos 20 d. įtrauktas į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus registrą, 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. lapkričio 28 d. buvo įspėtas dėl netinkamo teismo įpareigojimų vykdymo (3 t., b. 1. 112-113). Kaltinamasis D. J. nuo 2017 m. balandžio 12 d. dirba UAB „N.“ pagalbiniu darbininku (4 t., b. 1. 40). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, jog šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą, šeimai skyrius poveikio priemonių netaikė (3 t., b. 1. 108- 109).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, skirtinas terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Švelnesnės rūšies bausmės negali būti skiriamos, kadangi asmuo jau antrą kartą teisiamas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką (nusikalstamų veikų metu buvo naudotas smurtas), būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, darė naujas nusikalstamas veikas, netinkamai laikosi teismo skirtų įpareigojimų, išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, mokykloje vertinamas neigiamai, todėl parinkus kitokią bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, teismo nuomone, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., t. y. sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, adekvačiai nubausti kaltinamąjį, atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Areštą skirti kaltinamajam netikslinga, kadangi tokios bausmės nepilnamečiam asmeniui maksimali trukmė (BK 90 str. 4 d.) yra per trumpa, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Be to, negalima atidėti arešto bausmės vykdymo. Taipogi kitokios bausmės rūšys už LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką nenumatytos. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka (LR BK 91 str. 3 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamus polinkius pakeisti galėtų tik laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės trukmės nustatytinos atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų aplinkybes, jų pavojingumą, pasikėsinimo objekto (telefono) vertę.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, jog kaltinamasis D. J. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį paskirtą bausmę yra pilnai atlikęs - 2017 m. gegužės 21 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė nebebendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 92 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes kaltinamajam D. J. paskirtos galutinės bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 str. 2 d.). Teismas nepilnamečiui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui (LR BK 87 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam D. J. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas; elgesio apribojimas dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. taip pat mokytis, tęsti mokslus, arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, taip pat uždraudžiant lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui bei be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. vasario 14 d. (3 t., b. 1. 26-27, 183-184).
Kaltinamajam D. J. skirta kardomoji priemonė - namų areštas (3 t., b. 1. 183-184 - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini) su „Labas“ sim kortele, kuris ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu buvo grąžintas savininkui D. J. (2 t., b. 1. 6-7), paliktinas neribotai D. J. nuosavybei;mobilaus ryšio telefonas „Nokia 33120 C“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su sim kortele, kuris 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu buvo grąžintas nukentėjusiajam D. Š. (21., b. 1. 122- 123), paliktinas neribotai D. Š. nuosavybei;Paketas Nr. 1 (vokas), kuriame yra 4 vnt. kompaktinių diskų bei kuris yra prie bylos 3 tomo bylos viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, kaip bylos nagrinėjimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) mėnesiams.
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi
D. J. paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas
atidėtinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsniu, 87 straipsniu, D. J. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą; elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat mokytis, tęsti mokslus, arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, taip pat uždraudžiant lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, uždraudžiant be šių priemonių vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. vasario 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, D. J. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
D. J. skirtą kardomąją priemonę - namų areštą - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
O. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies L 2 punktais, O. M. paskirti auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant O. M. būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti.
Panaikinti O. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pradėjus vykdyti nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, O. M. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
mobilaus ryšio telefoną „Samsung⁴⁴, IMEI (duomenys neskelbtini) su „Labas“ sim kortele, kuris ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu buvo grąžintas savininkui D. J., palikti neribotai D. J. nuosavybei;mobilaus ryšio telefoną „Nokia 33120 C44, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su sim kortele, kuris 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu buvo grąžintas nukentėjusiajam D. Š., palikti neribotai D. Š. nuosavybei;paketą Nr. 1 (voką), kuriame yra 4 vnt. kompaktinių diskų bei kuris yra prie bylos 3 tomo bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip bylos nagrinėjimo medžiagą,
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.