Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. 2S-1164-796/2016

Teisėja Larisa Šimanskienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06657-2016-4

2016 m. liepos 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. B. (S. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams Inter-Globe Shipping LTD, UAB „Gretimybė“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovų Inter-Globe Shipping LTD ir UAB „Gretimybė“ solidariai priteisti 8874,54 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, įstatymo nustatytus 5 procentų dydžio delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2014 m. kovo 10 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta Jūrininko darbo sutartis vyriausiojo kapitono padėjėjo pareigoms. Jūrininko darbo sutartyje buvo sulygtas darbo laikotarpis nuo 2014-03-10 iki 2014-07-10, o mėnesio darbo užmokestis – 3500 Eur. Šiuo metu jam neišmokėtas darbo užmokestis yra 8874,54 Eur. Nurodo, jog atlyginimą mokėdavo Inter-Globe Shipping LTD. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-26 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai ieškinys neteismingas tam teismui ar suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalys 2014-03-07 darbo sutarties 6 punkte numatė, kad šalims nesusitarus ginčytinu klausimu, ginčas perduotinas spręsti Londono tarptautinio arbitražo teismui. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į Londono tarptautinio arbitražo teismą. Be to, ieškovas nepasinaudojo nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Darbo teisinių santykiu metu galiojusi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 287 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-26 nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės.Nurodo, jog LR DK 5 str. 2 d. sakoma, kad darbo santykiai, atsirandantys dirbant laivuose ar lėktuvuose, reglamentuojami LR darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, jei tie laivai plaukioja ar skraido su Lietuvos vėliava. Remiantis LR CPK 30 str. 8 d. ieškinys teikiamas pagal laivo įregistravimo vietą, nes ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių. Pagal LR DK 7 str. 1 d. net ir esant susitarimui dėl taikytinos teisės, darbuotojo apsaugos srityje nenustoja galios imperatyvios normos tos valstybės, kurios darbo įstatymai būtų taikomi nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės. Kadangi laivas, kuriame dirbo ieškovas, plaukiojo su Lietuvos vėliava ir buvo registruotas Klaipėdos uoste, todėl ginče dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra taikytina Lietuvos teisė.Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Nurodo, jog ginčas kilo tuomet, kai tokia pareiga ieškovui nebuvo kilusi, nes dar nebuvo darbo ginčų komisijų ir nebuvo privaloma darbo ginčų nagrinėjimo ikiteisminė tvarka. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas tokiu atveju būtų praleidęs trijų mėnesių terminą kreiptis į tokią instituciją.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar darbuotojo ieškiniui dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo taikytina išankstinė ginčo sprendimo tvarka (ginčo nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje) ir ar šis ieškinys teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 285 straipsnis numato, kad individualus darbo ginčas tai nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog ginčas kilo tuomet, kada tokia pareiga ieškovui nebuvo numatyta įstatyme. Su šiuo atskirojo skundo motyvu nesutiktina, kadangi 2012-06-26 įstatymu Nr. XI-2127 buvo pakeistas (įsigaliojo nuo 2013-01-01) ir naujai išdėstytas Darbo kodekso XIX skyrius Individualus darbo ginčas. DK 287 straipsnio 1 d. numatė, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atvejai, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, buvo įtvirtinti DK 299 straipsnio 2 dalyje: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaip jau minėta, šie straipsniai galioja nuo 2013-01-01. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta 2014-03-10 ir galiojo iki 2014-07-10. Tiek Jūrininko darbo sutarties sudarymo, tiek jos pasibaigimo metu galiojo įstatymo reikalavimas ginčą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo privalomai spręsti ikiteisminiame organe Darbo ginčų komisijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 299 str. 2 d. nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra pasibaigę. Pastebėtina, kad iki 2013-01-01 galiojusioje DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, todėl pagal DK 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis, baigiami nagrinėti būtent iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai. Kadangi šioje byloje ieškinys dėl individualaus darbo ginčo pareikštas jau po 2013-01-01, be to, ir ginčo teisiniai santykiai atsirado jau po 2013-01-01, todėl jiems nebetaikoma iki šios datos galiojusi išimtis (galiojusi DK 295 str. 2 d. 5 p.), kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.DK 289 str. 1 d. numato, jog darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Įvertinus šias įstatymo nuostatas apelianto motyvas, jog jis bus praleidęs trijų mėnesių prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminą, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes šis terminas yra procedūrinis ir gali būti atnaujinamas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarties aprašomojoje dalyje taip pat nurodė, jog atsisako priimti ieškinį ir CPK 137 str. 2 p. pagrindu, nes jis neteismingas teismui. Nurodė, kad ieškovas turėtų kreiptis į Londono tarptautinio arbitražo teismą Iš byloje pateiktos Jūrininko darbo sutarties 6 p. nustatyta, kad šalims nesusitarus ginčytinu klausimu, jis turi būti perduotas svarstyti Londono tarptautinio arbitražo teismui, vadovaujantis šio organo taisyklėmis ir nuostatais bei Anglijos įstatymais. Ieškovas nesutikdamas su šia teismo išvada nurodo, jog tokia teismo pozicija prieštarauja LR DK 5 str. 2 d., CPK 30 str. 8 d. ir DK 7 str. 1 d. Teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio tuo pagrindu, kad jis neteismingas Lietuvos teismui, tačiau kitais pagrindais.CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui. Teismas gavęs ieškinį, kuriame keliami reikalavimai, dėl kurių šalys yra sutarusios ginčą perduoti spręsti arbitražui, turi aiškintis pareikštų reikalavimų arbitruotinumo galimybę bei jų teisinį ir faktinį ryšį kaip sąlygą juos nagrinėti teisme, nes susitarimas dėl ginčo perdavimo arbitražui ne visada yra galimas (CPK 24 str.). Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį, šalys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 12 str. 2 d. arbitražui negali būti perduodami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą šių klausimų nesiaiškino. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas iš nutarties aprašomosios dalies šalina motyvus, susijusius su atsisakymu priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu kaip neteismingą teismui, nes šalys susitarė ginčą spręsti Londono tarptautiniame arbitraže. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi tinkamai taikė LR DK bei CPK 137 str. 2 d. 3 p. numatytas nuostatas ir pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos miesto 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.