Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus, Mildos Vainienės, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms A. D. bei Giedrei Penikienei, atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irenai Šambaraitei, atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Aleksandrui Naujūnui, atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vaidai Šalkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, bankui „Swedbank“ AB dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti skundžiamą Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti (toliau - Komisija) sprendimą „Dėl santaupų atkūrimo“ (toliau - Sprendimas).

L. M. 2010 m. sausio mėn. pateike bankui tris prašymus atidaryti atkuriamąsias sąskaitas trims šeimos nariams su visais tam reikalingais dokumentais, kurių reikalavo bankas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2011 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1569-121/2011 nustatė, kad pareiškėjo tėvas ir pats pareiškėjas keletą kartų bandė įrodyti Finansų ministerijai, kad jų visų išvykimo iš šalies į užsienį ir JAV pilietybės priėmimo salygos ir laikas sutampa, todėl jo tėvų prašymų tenkinimas, o pareiškėjo prašymo atmetimas yra nesuprantamas. FM atsakė, kad pareiškėjo atžvilgiu ji vadovaujasi informacija, gauta iš Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - GRT). FM savo atsiliepime, nekreipdama dėmesio į šį teismo sprendimą, teigia, kad, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad 1997 m. birželio 20 d. buvo LR pilietis arba nuolat gyveno LR, mano, jog Komisijos sprendimas neatidaryti pareiškėjui atkuriamosios sąskaitos, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo (toliau - GSAĮ) 1 straipsniu, Nutarimo 1.1 punktu ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus bei GRT pateikta informacija, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjui nesuprantama, kaip galima kalbėti apie pagrįstą ir teisėtą Komisijos sprendimą, jeigu GRT teikia jai du kartus skirtingą informaciją apie pareiškėją ir dokumentai rodo, kad tarp šios informacijos pateikimo yra daugiau kaip metų laiko tarpas.

VAAT 2011 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1569-121/2011 padarė išvadą, jog atsakovės sprendimas neteikti pareiškėjo prasymo Komisijai naikintinas, kaip neteisėtas. Iš šios teismo išvados matyti, kad FM turi teisę ir leidžia sau pareiškėjo atžvilgiu priimti neteisetą sprendimą. GRT taip pat „leidžia“ sau pareiškėjo atžvilgiu teikti kitiems dviprasmišką, neteisingą informaciją. LR civilinio proceso kodekso 7 straipnis kalba apie dalyvaujančių byloje asmenų sąžiningumą. Pareiškėjo manymu, šioje byloje teismas šių dviejų valstybės institucijų atžvilgiu turėtų priimti atskirą nutartį. Pareiškėjas reiškia savo nepasitikėjimą šiomis valstybinėmis institucijomis. Minėtos valstybinės įstaigos iki šiol nėra oficialiai atsiprašiusios pareiškėjo bei pripažinusios savo klaidas (b.l. 49).

Dėl Komisijos sudėties paaiškina, kad Nuostatų 8 punkte nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijos skiria į Komisiją po vieną atstovą, Finansų ministerija - du atstovus, bankui siūloma skirti vieną atstovą. Pagal Nuostatų 9 punktą Komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė, o Komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. LR finansų ministras 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1K-297 patvirtino Komisijos sudėtį, kurią sudaro du Finansų ministerijos atstovai, po vieną Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų ir banko atstovą. Nuostatų 14 punkte nurodyta, kad Komisijos sekretorius skiriamas finansų ministro įsakymu. Finansų ministras 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1K-298 komisijos sekretore paskyrė Finansų ministerijos vyriausiąją specialistę E. R.. Komisijos sekretorius neturi balsavimo teisės ir nelaikomas Komisijos nariu, o Komisijos sekretoriaus funkcijos nurodytos Nuostatų 15 punkte. Todėl, atsakovės manymu, Komisijos sudėtis atitinka Nuostatuose nustatytą Komisijos sudėtį (b.l.29-33).

Dėl Komisijos sudėties teisėtumo paaiškina, kad Komisijos sudarymo tvarka yra numatyta Nuostatų 8 punkte. Jame nurodyta, kad SADM, Sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM), Vidaus reikalų ministerija (toliau - VRM) skiria į Komisiją po vieną atstovą, Finansų ministerija - du atstovus, bankui siūloma skirti vieną atstovą. Pagal Nuostatų 9 punktą komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė, o komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1K-297 patvirtino Komisijos sudėtį, kurią sudaro du Finansų ministerijos atstovai, po vieną - SADM, SAM, VRM ir banko atstovą. Nuostatų 14 punkte nurodyta, kad komisijos sekretorius skiriamas finansų ministro įsakymu. Komisijos sekretorius neturi balsavimo teisės ir nelaikomas komisijos nariu, o komisijos sekretoriaus funkcijos nurodytos Nuostatų 15 punkte. Todėl atsakovė daro išvadą, kad Komisijos sudėtis atitinka Nuostatuose nustatytą sudėtį (b.l. 83-86).

Komisija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, vadovavosi GSAĮ 1 straipsniu ir Nutarimu. Remiantis minėtais teisės aktais, pareiškėjas turėjo Komisijai pateikti dokumentus, įrodančius, jog 1997-06-20 jis buvo LR pilietis arba nuolat gyveno LR. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių dokumentų, 1997-06-20 pareiškėjas neturėjo LR pilietybės ar galiojančio leidimo nuolat gyventi LR. Kadangi Komisijai nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo teisę atidaryti atkuriamąją sąskaitą, Komisija priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. SAM nuomone, Komisijos sprendimas yra teisingas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti (b.l.79-81).

Atsakovas AB „Swedbank“ (toliau - Bankas) prašo dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad atkurtų santaupų sąskaita pagal GSAĮ E. M. vardu Banke nėra atidaryta. Atsakovas remiasi Nutarimo 1.1. punktu ir nurodo, kad gyventojas, norėdamas atidaryti sąskaitą, turėjo užpildyti Banko nustatytos formos prašymą atkuriamajai sąskaitai atidaryti, pateikti inter alia LR piliečio pasą arba dokumentą, įrodantį, kad jis nustatytą dieną nuolat gyveno LR. Įsigaliojus GSAĮ, atkuriamoji sąskaita buvo atidaroma indėlininko (indėlininkui mirus, jo turto paveldėtojo) raštišku prašymu, kurį jis turi pateikti Bankui nuo 1997-10-15 iki 1998-03-31, o tiems, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių Įstatymo nustatytu laikotarpiu nesikreipė į Banką, buvo sudaryta galimybė kreiptis į Komisiją. GSAĮ ir jį keitusių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios įstatymas, priimtas 2010-11-25, numatė galutines santaupų atkūrimo datas: gyventojai, kurie 1997 metais priimto GSAĮ nustatytu laiku - iki 1998-03-31 - dėl pateisinamų priežasčių nesikreipė dėl savo santaupų - turėto indėlio ar mokėtų draudimo įmokų - atkūrimo, turėjo kreiptis iki 2011-03-31. E. M. dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo iki 1998-03-31 į Banką nesikreipė, todėl dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo jis turėjo teisę kreiptis į Komisiją. Tik gavęs atitinkamą Komisijos sprendimą Bankas galėtų atidaryti pareiškėjo vardu atkuriamąją sąskaitą ir pervesti į ją E. M. atkuriamąsias santaupas. Iš Banko gautų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad GSAĮ įsigaliojimo dieną, t.y. 1997-06-20, jis buvo LR pilietis arba nuolatinis gyventojas. Gyventojų santaupų atkūrimo procesas šiuo metu yra baigtas, todėl E. M. santaupos nebegali būti atkurtos (b.l. 89-90).

VRM atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad GSAĮ (1997 m. birželio 20 d.) galiojęs Pilietybės įstatymo 2 straipsnis (1996 m. vasario 21 d. redakcija) nustatė, kad Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1-766 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų (1995 m. rugsėjo 14 d. redakcija) 2 straipsnis įpareigojo kiekvieną Lietuvos pilietį, sukakusį 16 metų, turėti pasą. Pareiškėjas 1997 m. birželio 20 d. buvo sukakęs 19 metų, todėl jis, kaip teigia, būdamas Lietuvos piliečiu, privalėjo kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso išdavimo. VRM žiniomis, pasas nebuvo išduotas. Dėl to atmestini pareiškėjo argumentai, kad Kauno migracijos tarnybos 1993 m. rugpjūčio 6 d. išduotas vaiko kelionės dokumentas, kuris galiojo iki 1994 m. gruodžio 14 d., įrodo faktą, kad pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir 1997 m. birželio 20 d. Nepaisant to, kad pareiškėjas pats nevykdė savo, kaip piliečio pareigos, įgyti Lietuvos pasą ir tokiu būdu apsunkino jo pilietybės įrodinėjimą nagrinėjant pareiškėjo prašymą Komisijoje, MD siekė nustatyti, ar 1997 m. birželio 20 d. pareiškėjas turėjo Lietuvos pilietybę pagal netiesiogiai šį faktą galinčius patvirtinti įrodymus: E. M. Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - JAV) pasą (Komisijai pareiškėjas buvo pateikęs nepatvirtinto tikrumo paso šviesokopiją), kitus JAV valdžios institucijų galimai išduotus dokumentus, patvirtinančius, nuo kada jis įgijo JAV pilietybę. Tuo tikslu buvo kreiptasi į Užsienio reikalų ministeriją su prašymu per Lietuvos Respublikos ambasadą Vašingtone informuoti E. M. pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą savo JAV paso kopiją ir dokumentus, patvirtinančius, nuo kada jis įgijo JAV pilietybę. Tuo pačiu paprašyta informuoti pareiškėją, kad Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar kitai įgaliotai institucijai. Asmuo, nepranešęs nustatyta tvarka apie įgytą kitos valstybės pilietybę, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnį. Iš Užsienio reikalų ministerijos atsakymo apie neįteikimą MD negavo (pagal susiformavusią praktiką apie įvykdytus prašymus nepranešama), todėl laikytina, kad E. M. ši informacija buvo perduota. Nepaisant to, E. M. prašomų dokumentų nepateikė. MD 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15/3-6) 10K - 10434 informavo apie tai Finansų ministeriją. Taigi, MD negalėjo konstatuoti, ar pareiškėjas 1997 m. birželio 20 d. turėjo Lietuvos pilietybę, ir suteikti šios informacijos Komisijai, nes neturėjo jokių oficialių šį faktą patvirtinančių duomenų (dokumentų), kuriuos privalėjo pateikti pats pareiškėjas. Todėl skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b.l.102-103).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad L. M., veikdamas pagal įgaliojimą, sūnaus vardu padavė Komisijai prašymą be datos leisti AB ,,Swedbank“ priimti prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą. To padaryti iki 1998-03-31 jis negalėjo, nes jo sūnus išvykimo metu buvo nepilnametis, o jam tapus pilnamečiu, jis nežinojo apie šį procesą. Nurodė, kad prie prašymo prideda JAV piliečio paso, išduoto 2002-03-25, kopiją, vaiko kelionės dokumento kopiją, išvykimo vizų kopijas (adm. byla Nr. I-1569-121/11 (toliau - „ten pat“), b.l.31). Iš šių dokumentų matyti, jog E. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini), vaiko kelionės dokumentas išduotas 1993-08-06, galiojo iki 1994-11-25; JAV vizos galiojo 1993-12-15 iki 1994-12-14.

E. M., paduodamas 2010-11-30 skundą teismui administracinėje byloje Nr. I-1569-121/11 kartu su skundu papildomai pateikė 2002-03-12 išduotą Natūralizacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (adm. b. Nr. I-1569-121/11, b.l.18). Administracinėje byloje Nr. I-1569-121/11 2011-03-04 buvo gautas šio dokumento vertimas į lietuvių kalbą (adm. b. Nr. I-1569-121/11, b.l. 58-59).

Ministerijos Finansų rinkos departamentas (toliau – Departamentas) dėl E. M. 1997-06-20 turėtos LR pilietybės arba galiojančio leidimo nuolat gyventi LR 2010-02-03 kreipėsi į GRT, kuri 2010-02-11 raštu Nr. (29)9R-374 atsakė, kad E. M. 1997-06-20 neturėjo LR pilietybės arba galiojančio leidimo nuolat gyventi LR (ten pat, b.l.43).

Departamentas, išnagrinėjęs L. M. prašymą dėl E. M. santaupų atkūrimo, 2010-02-20 raštu Nr. (7.36-04)-5K-1002152-6K-1001644 atsakė, kad pagal GSAĮ ir Nutarimą atkuriami LR piliečių (asmenų, kurie GSAĮ įsigaliojimo dieną (1997 m. birželio 20 d.) buvo LR piliečiai) ir asmenų, nuolat gyvenančių LR (ne LR piliečiai, kurie 1997 m. birželio 20 d. turėjo leidimą nuolat gyventi LR), taip pat buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kurie negrįžo gyventi į Lietuvą, indėliai, sukaupti Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d. ir nustatyta tvarka inventorizuoti. Ministerija 2010 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į GRT, prašydama informuoti, ar E. M. GSAĮ įsigaliojimo dieną (1997 m. birželio 20 d.) turėjo LR pilietybę arba galiojantį leidimą nuolat gyventi LR. GRT informavo, kad, jos duomenimis, 1997 m. birželio 20 d. E. M. neturėjo LR pilietybės arba galiojančio leidimo nuolat gyventi LR. Ministerija, kuri techniškai aptarnauja Komisijos darbą, atsižvelgusi į iš GRT gautą informaciją, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad GSAĮ įsigaliojimo dieną (1997 m. birželio 20 d.) E. M. buvo LR pilietis arba turėjo leidimą nuolat gyventi LR, negali teikti jo pareiškimo svarstyti Komisijai (ten pat, b.l.32).

L. M. pakartotinai kreipėsi su prašymu dėl E. M. santaupų atkūrimo (2010-05-10 prašymas Nr. k30295) (ten pat, b.l.34).

Departamentas 2010-05-27 kreipėsi į MD dėl E. M. 1997-06-20 turėtos LR pilietybės arba galiojančio leidimo nuolat gyventi LR (ten pat, b.l.44).

MD 2010-06-04 raštu Nr. (15/3-6)10K-17673 atsakė, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, privalo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą JAV paso kopiją bei dokumentą, patvirtinantį, nuo kada jis įgijo JAV pilietybę. LR pilietybės įstatymo 21 str. 4 dalis nustato, kad LR pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos skyriui, tarnybai, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui, arba konsulinei įstaigai. Atsižvelgiant į tai, kad L. M., gim. 1949-03-18, Varėnoje, įgijo JAV pilietybę, bus sprendžiamas L. M. LR pilietybės netekimo klausimas PĮ nustatyta tvarka (ten pat, b.l.44).

Departamentas 2010-06-09 raštu Nr. (7.36-04)-5K-10011637-6K-1005435 atsakė L. M., kad pagal GSAĮ ir Nutarimą atkuriami LR piliečių (asmenų, kurie GSAĮ įsigaliojimo dieną (1997 m. birželio 20 d.) buvo LR piliečiai) ir asmenų, nuolat gyvenančių LR (ne LR piliečiai, kurie 1997 m. birželio 20 d. turėjo leidimą nuolat gyventi LR), taip pat buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kurie negrįžo gyventi į Lietuvą, indėliai, sukaupti Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d. ir nustatyta tvarka inventorizuoti. Ministerija dar kartą išnagrinėjo visus pateiktus dokumentus ir iš GRT 2010 m. vasario 11 d. gautą raštą Nr. (2())9R-374, kuriame informuojama, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), 1997 m. birželio 20 d. neturėjo LR pilietybės arba galiojančio leidimo nuolat gyventi LR. Ministerija, kuri techniškai aptarnauja Komisijos darbą, atsižvelgusi į iš GRT gautą informaciją, taip pat į tai, kad L. M., kreipdamasis pakartotinai, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad GSAĮ įsigaliojimo dieną (1997 m. birželio 20 d.) E. M. buvo LR pilietis arba turėjo leidimą nuolat gyventi LR, negali teikti jo pareiškimo svarstyti Komisijai. (ten pat, b.l.34).

Departamentas 2010-09-27 raštu Nr. (7.36-0307)-5K-102062)-6K-1008717 atsakė į E. M. pakartotinį prašymą dėl santaupų atkūrimo, kad Ministerija nėra kompetentinga spręsti, ar 1997 m. birželio 20 d. jis buvo LR pilietis iš jo pateiktos aukštosios mokyklos asmens pažymėjimo kopijos. Ministerija vadovaujasi iš GRT gauta informacija. LR pilietybės nustatymo klausimus nagrinėja MD, todėl pasiūlė jam kreiptis į MD (ten pat, b.l.35).

E. M. kreipėsi į VAAT, prašydamas panaikinti Ministerijos sprendimą neteikti jo prašymo Komisijai ir priimti naują sprendimą – jo prašymą dėl santaupų atkūrimo pateikti svarstyti Komisijai (ten pat, b.l.1-2, 30).

VAAT 2011-04-15 sprendimu E. M. skundą patenkino, panaikino Finansų ministerijos 2010-02-20 sprendimą Nr. (7.36-04)-5K-1002152-6K-1001644 „Dėl E. M. santaupų atkūrimo“ ir įpareigojo atsakovę E. M. atstovo L. M. prašymą dėl santaupų atkūrimo perduoti Komisijai (ten pat, b.l.101-104).

MD Pilietybės reikalų skyrius, atsakydamas į Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento 2011-03-23 paklausimą, 2011-04-07 raštu Nr. (15/3-6)10K-10434 nurodė, kad 2010-06-04 jis informavo Ministerijos Finansų rinkų departamentą apie tai, kad E. M. privalo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą JAV paso kopiją bei dokumentą, patvirtinantį, nuo kada jis įgijo JAV pilietybę. Ši informacija E. M. perduota ir per LR ambasadą Vašingtone. Iki šiol Pilietybės reikalų skyriui prašyti dokumentai nebuvo pateikti (b.l.42).

GRT, atsakydama į Ministerijos Valstybės iždo departamento 2011-03-23 paklausimą, 2011-03-29 raštu Nr. (29)9R-921 informavo, kad LR gyventojų registre apie E. M. pilietybę arba asmens dokumentą duomenų nėra (b.l.44).

GRT administracinėje byloje Nr. I-1569-121/11 2011-03-15 raštu Nr. (29)9R-728 informavo teismą, kad pagal 1992-1999 m. galiojusią Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo redakciją Lietuvos Respublikos gyventojų registre buvo registruojami duomenys apie asmenis, gaunančius Lietuvos Respublikos piliečių pasus ir kuriems yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys apie asmenis, registruojančius asmens civilinės būklės pasikeitimus Lietuvos Respublikos institucijose. Pagal 1992 m. galiojusias Vaiko kelionės dokumento išdavimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 652 (1999m. neteko galios), Vaiko kelionės dokumento išdavimo ir įforminimo instrukciją, patvirtintą Vidaus reikalų ministro 1992 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 760, prašymas vaiko kelionės dokumentui gauti buvo nagrinėjamas bei saugomas vaiko gyvenamosios vietos policijos komisariato migracijos tarnyboje arba Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Emigracijos ir migracijos tarnyboje. Kadangi duomenys apie vaiko kelionės dokumento asmens duomenis nebuvo registruojami registre, todėl GRT 2010-02-11 raštu Nr. (29)9R-374 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkos departamentui suteikė informaciją, kad apie E. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., 1997 m. birželio 20 d. turimą Lietuvos Respublikos pilietybę ar galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje duomenų neturi (adm. b. Nr. I-1569-121/11, b.l.90).

Ministerija, vykdydama VAAT 2011-04-15 sprendimą, teikė E. M. atstovo L. M. pareiškimą Komisijai nagrinėti (b.l.20).

LR finansų ministro 2010-09-16 įsakymu Nr. 1K-297 buvo patvirtinta tokia Komisijos personalinė sudėtis: R. K. – finansų viceministras (Komisijos pirmininkas), A. D. – Ministerijos Finansų rinkų politikos departamento vyresnioji patarėja (Komisijos pirmininko pavaduotoja), P. B. – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Teritorinio administravimo politikos skyriaus vyresnioji specialistė, V. N. – AB „Swedbank“ Bankinių operacijų departamento Atkurtų santaupų skyriaus vadovė, G. P. – Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė, L. V. – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Priimamojo vedėja (b.l.47).

E. R. LR finansų ministro 2010-09-16 įsakymu Nr. 1K-298 buvo paskirta Komisijos sekretore (b.l.48).

Komisija 2011 m. gegužės 31 d. posėdyje, kuriame dalyvavo posėdžio pirmininkas R. K., Komisijos nariai A. D., V. N., L. V., dalyvaujant posėdžio sekretorei E. R., išnagrinėjo L. M. pareiškimą leisti bankui AB „Swedbank" priimti E. M. prašymą atidaryti santaupų atkuriamąją sąskaitą. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad pagal GSAĮ ir Vyriausybės 1997 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1109 „Dėl gyventojų santaupų atkūrimo akcinėje bendrovėje Lietuvos taupomajame banke" atkuriami LR piliečių (asmenų, kurie minėto įstatymo įsigaliojimo dieną - 1997 m. birželio 20 d. - buvo LR piliečiai) ir asmenų, nuolat gyvenančių LR (ne LR piliečiai, kurie 1997 m. birželio 20 d. turėjo leidimą nuolat gyventi LR), indėliai, sukaupti Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d. ir nustatyta tvarka inventorizuoti, ir į tai, kad nėra pateikti dokumentai, įrodantys, kad E. M. 1997 m. birželio 20 d. turėjo LR pilietybę arba galiojantį leidimą nuolat gyventi LR, konstatavo, kad nėra pagrindo priimti sprendimą dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo (b.l.19). Komisija 2011-06-07 raštu Nr. ((1.23-0307)-5K-1112277)-6K-1105819 apie tai pranešė L. M. (b.l.20).

Ministerija, išnagrinėjusi 2011-06-08 L. M. pakartotinį paklausimą dėl santaupų atkūrimo E. M., 2011-06-18 raštu Nr. ((1.23-0307)-5K-1116173)-6K-1106219 pakartotinai pranešė, kad Ministerija, vykdydama VAAT 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą, teikė L. M. pareiškimą dėl santaupų atkūrimo E. M. Komisijai. Komisija 2011 m. gegužės 31 d. posėdyje apsvarstė pareiškimą ir, atsižvelgdama į tai, kad pagal GSAĮ ir Vyriausybės 1997 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1109 „Dėl gyventojų santaupų atkūrimo akcinėje bendrovėje Lietuvos taupomajame banke" atkuriami LR piliečių (asmenų, kurie minėto įstatymo įsigaliojimo dieną - 1997 m. birželio 20 d. - buvo LR piliečiai) ir asmenų, nuolat gyvenančių LR (ne LR piliečiai, kurie 1997 m. birželio 20 d. turėjo leidimą nuolat gyventi LR), indėliai, sukaupti Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d. ir nustatyta tvarka inventorizuoti, ir į tai, kad nėra pateikti dokumentai, kuriais įrodoma, kad E. M. 1997 m. birželio 20 d. turėjo LR pilietybę arba galiojantį leidimą nuolat gyventi LR, konstatavo, kad nėra pagrindo priimti sprendimą dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo. Komisija sprendimus priima balsų dauguma. Komisija priima sprendimus dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo tik dėl tų gyventojų prašymų, kurių santaupos gali būti atkurtos pagal GSAĮ ir viena iš sąlygų - asmuo įstatymo įsigaliojimo dieną, t.y. 1997 m. birželio 20 d., turėjo būti LR pilietis arba asmuo, nuolat gyvenantis LR. Vadovaujantis PĮ 11 straipsniu, LR pilietybę patvirtinantys dokumentai yra LR teisės aktų nustatyta tvarka išduotas LR piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra LR pilietis. L. M. pateikė E. M. vaiko kelionės dokumento, išduoto 1993 m. rugpjūčio 6 d. ir galiojančio iki 1994 m. lapkričio 25 d., kopiją, JAV piliečio paso, išduoto 2002 m. kovo 25 d., kopiją, taip pat kitus dokumentus. E. M. santaupų atkūrimo laikotarpiu buvo pilnametis, tačiau nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 1997 m. birželio 20 d. jo turėtą pilietybę. Apie E. M. turėtą pilietybę patvirtinimo Ministerijai nepateikė ir tuo klausimu kompetentingos institucijos - GRT bei MD. Atsižvelgusi į tai, Komisija negalėjo priimti sprendimo dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo. Pagal Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 187 „Dėl gyventojų santaupų atkūrimo, laisvo disponavimo atkurtomis santaupomis ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios" galimybė pateikti papildomus dokumentus pasibaigė š. m. gegužės 31 d. (b.l.21-22).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Ginčo teisinius santykius inter alia reglamentuoja 1997 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas Nr. VIII-240 (Valstybės žinios, 1997-06-20, Nr. 58-1330, neteko galios 2010 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. XI-1175 nuo 2011-08-01), kurio 1 straipsnyje (1998-10-06 įstatymo Nr. VIII-872, 1999-03-30 įstatymo Nr. VIII-1116 redakcija) nustatyta, kad šis įstatymas nustato LR piliečių ir asmenų, nuolat gyvenančių LR, <...> (toliau – gyventojų), buvusios okupacinės sovietinės valdžios nusavintų indėlių, sukauptų Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., taip pat kitų lėšų (toliau – santaupų), padėtų į indėlių sąskaitas ir inventorizuotų šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, atkūrimą.

GSAĮ 7 str. 1 dalyje (1998-10-06 įstatymo Nr. VIII-872, 2005-09-22 įstatymo Nr. X-342 redakcija) nustatyta, kad gyventojai, praleidę šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – iki 1998 m. kovo 31 d. – dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, raštišką prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą gali pateikti Vyriausybės sudarytai komisijai. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. <...> Komisijos sprendimai perduodami vykdyti AB bankui „Hansabankas“.

2010 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1175 2 str. 1 dalyje nustatyta, kad gyventojai, praleidę santaupų atkūrimo terminą – iki 1998 m. kovo 31 d. – dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, rašytinį prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą gali pateikti Komisijai gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti (toliau – Komisija) iki 2011 m. kovo 31 d. Komisija nagrinėja tik tuos gyventojų prašymus, jeigu yra pateikti visi teisės aktuose, reglamentuojančiuose santaupų atkūrimą, nurodyti dokumentai. Komisija veiklą baigia 2011 m. liepos 31 d.

Teisės aktas, minimas šio įstatymo 2 str. 1 dalyje, yra Vyriausybės 1997 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1109 „Dėl gyventojų santaupų atkūrimo akcinėje bendrovėje Lietuvos taupomajame banke“ (toliau - Nutarimas), kurio 1.1 punktu (1998-12-21 nutarimo Nr. 1463 redakcija) nustatyta, kad atkuriamoji sąskaita atidaroma akcinėje bendrovėje Lietuvos taupomajame banke (toliau vadinama – Lietuvos taupomasis bankas) kiekvienam asmeniui, kuris LR gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įsigaliojimo dieną (t.y. 1997-03-20 – įterpta teismo) yra LR pilietis arba nuolat gyvena LR, arba yra negrįžęs gyventi į Lietuvą buvęs tremtinys ar politinis kalinys ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos santaupos (toliau vadinama – gyventojas). <...> Gyventojas, norėdamas atidaryti sąskaitą, turi užpildyti Lietuvos taupomojo banko nustatytos formos prašymą atkuriamajai sąskaitai atidaryti, pateikti LR piliečio pasą arba dokumentą, įrodantį, kad jis nuolat gyvena LR, arba kitos valstybės piliečio pasą <...> prireikus – ir kitus atkurtų santaupų apskaičiavimo ir atkuriamųjų sąskaitų atidarymo taisyklėse nustatytus dokumentus.

E. M. 1997-06-2o LR nuolat negyveno ir dėl to ginčo nėra. Minėta, kad E. M. įgaliotinis L. M., paduodamas prašymą Komisijai, prie prašymo pridėjo nepatvirtintą E. M. JAV piliečio paso kopiją, vaiko kelionės dokumento kopiją, išvykimo vizų kopijas. Iš šių dokumentų matyti, jog E. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini), taip pat minėta, kad vaiko kelionės dokumentas išduotas 1993-08-06, galiojo iki 1994-11-25; JAV vizos galiojo nuo 1993-12-15 iki 1994-12-14. Iš to darytina išvada, jog E. M., jam su tėvais išvykstant iš LR, dar neturėjo 16 metų (todėl neturėjo ir negalėjo turėti LR piliečio pasą), 16 metų amžių jis sukako 1994-11-25. JAV pilietybę įgijo 2002-03-12, tad kyla natūralus klausimas, kokios šalies pilietybę E. M. turėjo laikotarpiu nuo 1994-11-25 (t.y. jam sukakus 16 metų) iki 2002-03-12 (t.y. iki JAV pilietybės įgijimo, inter alia 1997-06-20).

Pagal 1997-06-20 dieną galiojusio Pilietybės įstatymo 2 straipsnį (1996 m. vasario 21 d. redakcija) Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1-766 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų (LR AT 1995 m. rugsėjo 14 d. nutarimo redakcija) 2 straipsnis įpareigojo kiekvieną Lietuvos pilietį, sukakusį 16 metų, turėti pasą. Pareiškėjui 16 metų sukako 1994-11-25, 1997 m. birželio 20 d. jis turėjo 19 metų, tuo metu dar nebuvo JAV pilietis, todėl jis, norėdamas įrodyti savo buvimą Lietuvos piliečiu, privalėjo kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso išdavimo. Pareiškėjas neneigia, jog laikotarpiu nuo 1994-11-25 iki 2002-03-12 (inter alia 1997-06-20) LR pilietybę įrodančio dokumento – LR piliečio paso – jis pateikti negali. Komisija, kaip tai numatyta Nuostatų 6 punkte (Komisija turi teisę tik gauti iš gyventojų, valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, kurios reikia atidaryti atkuriamąją sąskaitą) rinko kitus įrodymus, kurie būtų leidę padaryti išvadas dėl E. M. LR pilietybės.

Tad kolegija sprendžia, jog Komisijos sprendimas yra paremtas galiojančiais teisės aktais ir yra teisėtas.

Dėl procedūrinių pažeidimų.

Vyriausybės 1998 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 298 patvirtintų Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti sudarymo ir jos nuostatų (neteko galios 2011-02-17 nutarimu Nr. 187 nuo 2011-08-01) 1 punkte nustatyta, kad Komisija gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti sprendžia jos kompetencijai priklausančius klausimus. Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, kitais LR Seimo priimtais teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais ir šiais nuostatais. Nuostatų 8 punkte (2005-11-18 nutarimo Nr. 1234, 2009-09-02 nutarimo Nr. 974 redakcija) nustatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija skiria į komisiją po vieną atstovą, Finansų ministerija – du atstovus, bankui siūloma skirti vieną atstovą. Nuostatų 9 punkte (2000-02-11 nutarimo Nr. 156, 2009-09-02 nutarimo Nr. 974 redakcija) nustatyta, kad Komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė, o komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Nuostatų 12 punkte nustatyta, kad Komisija sprendimus priima balsų dauguma, o jiems pasiskirsčius po lygiai, lemiamas komisijos pirmininko balsas. Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad Komisijos sekretorius skiriamas finansų ministro įsakymu. Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Komisijos sekretorius: 15.1. (1998-10-06 nutarimo Nr. 1187, 2000-02-11 nutarimo Nr. 156, 2005-11-18 nutarimo Nr. 1234 redakcija) renka ir registruoja gyventojų pareiškimus leisti priimti prašymus atidaryti atkuriamąją sąskaitą, šiuos prašymus ir kitus dokumentus, taip pat savivaldybių administracijų direktorių teikimus, gyventojų prašymus leisti laisvai disponuoti atkurtomis santaupomis išimtiniais atvejais, o prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį apie tai informuoja komisijos pirmininką arba jo pavaduotoją; 15.2. praneša komisijos nariams komisijos posėdžio laiką bei vietą ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas pateikia jiems posėdžio medžiagą.

Iš pasakyto darytina išvada, kad Komisija sprendimą priėmė teisėta sudėtimi (dalyvavo 4 iš 6 narių), už sprendimą balsavus visiems dalyvavusiems Komisijos nariams (protokole nėra nurodyta balsavus „prieš“), Komisijos sekretorė E. R. nebuvo Komisijos narė ir balsavime dalyvauti negalėjo.

Įvertinus visa, kas pasakyta šiame teismo sprendime, kolegija sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

nusprendė:

E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.