Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-12 · Administracinė byla Nr. eI2-10366-621/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
eI2-10366-621/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02221-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
Y. O.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10366-621/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02221-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Y. O. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-04-30 sprendimą Nr. 24S112085 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760284688, galiojantis iki 2025-09-04. Sprendimas priimtas dviem pagrindais: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjui tik vieną mėnesį (2023 m. spalio mėn.) buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, atsakovas nustatė, jog pareiškėjui mokamas mažesnis nei 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) darbo užmokestis ir jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis).

Pareiškėjas nesutinka su šiais Sprendime nurodytais motyvais. Nurodė, kad 2023-10-02 sudarė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Vivijana“ ir nuo 2023-10-03 dirbo plataus profilio statybininku. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinę algą, lygią MMAx1,65. Pareiškėjui dirbant Lietuvoje, jam buvo mokamas darbo užmokestis, kuris priklausė nuo dirbtų darbo dienų skaičiaus. Pareiškėjas darbo laikotarpiu buvo išvykęs į savo gimtąją šalį, todėl jam nebuvo mokamas visas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Pareiškėjui būnant Lietuvoje pakako lėšų pragyvenimui, kadangi jam mokamas ne mažesnis, nei minimalus darbo užmokestis. Akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą. Teigė, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, šių reikalavimų nesilaikė ir neįvertino esminių faktinių aplinkybių, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė tikrovę atitinkančius duomenis ir gavo ne mažesnį, nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikinai išvykti į savo gimtąją šalį buvo priverstas dėl objektyvių priežasčių. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Vivijana“ statybininku, 2023-04-27 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2023-08-25 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760284688, galiojantį nuo 2023-09-04 iki 2025-09-04, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2023-09-15. Ginčijamą Sprendimą dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo atsakovas priėmė nustatęs, jog pareiškėjui nebuvo mokamas UAB „Vivijana“ tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis).

Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (t. y. 1 MMA).

Atlikęs duomenų patikrinimą atsakovas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Vivijana“ buvo įdarbintas nuo 2023-10-03 ir tik vieną mėnesį (2023 m. spalio mėnesį) jam buvo išmokėtas šios bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur. Pareiškėjui mokėtas vidutinis darbo užmokestis nuo 2023-11-01 sudarė tik 180,18 Eur ir nesiekė 1 MMA, kas rodo, kad asmuo bendrovėje nedirba viso numatyto laiko. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Kadangi pareiškėjas nuo to momento, kai jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, Migracijos departamentas neturėjo dispozityvumo teisės nepriimti ginčijamo Sprendimo ir, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovo manymu, ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-04-30 sprendimo Nr. 24S112085, kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Y. O. 2023-04-25 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). UAB „Vivijana“ pateikė Tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad leidimą prašoma išduoti 2 metams, o užsienietis Lietuvoje dirbs plataus profilio statybininku.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. spalio 6 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760284688, galiojantį iki 2025-09-04.

Atsakovas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2023-10-03. Pareiškėjui po išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą buvo išmokėtas ne mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesio darbo užmokestis – 1387 Eur. Byloje pateiktas SODROS duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjui už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 693 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 207,90 Eur. 2023 m. gruodžio mėn., 2024 m. vasario ir kovo mėn. darbo užmokestis mokamas nebuvo.

2024-04-30 Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S112085, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.

Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui tik vieną kartą buvo išmokėtas didesni, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA darbo užmokestis, o visą darbo laikotarpį vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA darbo užmokestis, pareiškėjas jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad užsieniečiui nebuvo išduota nacionalinė viza, 2023-09-04 darbo Bendrovėje pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, nuo 2023-10-03 įdarbintas Bendrovėje. Kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė, kurioje įsidarbinęs pareiškėjas, turėjo darbo santykius, todėl žinojo tiek įmonėje esančią tvarką, tiek darbo apimtis. Nepaisant to, tiek darbdavys, tiek ir pareiškėjas nurodė, jog darbo sutarties pagrindu UAB „Vivijana“ pareiškėjui buvo mokamas 1387 Eur darbo užmokestis. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas dirbtų ne visą darbo laiką, nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė. Migracijos departamentas taip pat nenustatė asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjui tik vieną kartą per visą darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, Migracijos departamentas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, to paties straipsnio 5 punkte nustatyta sąlyga – neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025-09-04. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 840 Eur (840 Eur MMA nustatytas nuo 2023 m. sausio 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjui tik vieną mėnesį buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, o per visą darbo laikotarpį buvo mokamas mažesnis vidutinis darbo užmokestis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA darbo užmokestis.

Pareiškėjo teiginys, jog mažesnis darbo užmokestis buvo mokamas dėl to, jog pareiškėjas buvo išvykęs iš dalį laiko nedirbo, nepaneigia Sprendimu nustatytos aplinkybės, jog leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 840 Eur. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Dėl to pritartina Migracijos departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Aprašą paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi (aktualios ginčui redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punktas).

Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo sprendimą naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė