- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-297-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo M. J. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pakeitimo V. J. ir V. J. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-28 nutartimi V. J. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
V. J. stacionare stebimas nuo 2009-05-11. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-27, 2010-08-04, 2011-02-15, 2011-08-18 nutartimis jam stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
2012-01-19 gydytojų komisija V. J. diagnozavo besitęsiantį psichikos susirgimą ir davė išvadą, kad ligonio psichinė būklė per stebėjimo laikotarpį pablogėjo, rekomendavo stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į sustiprinto stebėjimo sąlygas.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas atmestas ir V. J. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu M. J. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį ir priimti naują sprendimą – priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių jos sūnaus V. J. atžvilgiu nebetaikyti, nes jo sveikatos būklė žymiai pagerėjo, ką teisme pripažino ir jo gydytoja – tai yra išnyko reikalas tokią medicininio poveikio priemonę taikyti, ir yra būtina ją panaikinti bei perduoti sūnaus V. J. globą ar rūpybą jai, motinai M. J., papildomai nustatant jo medicininį stebėjimą. Nenustačius jos prašomų aplinkybių dėl galimybių paleisti sūnų perduodant jos globai, prašo skirti pakartotinę psichikos sveikatos ekspertizę pakartotinai nustatant, ar šiuo metu taikomas gydymas yra tikslingas ir tinkamas, ar Rokiškio psichiatrinė ligoninė, įvertindama ir vis neigiamai nustatydama jo psichinę sveikatos būklę ir esamas būsenas, atsižvelgia į sūnaus ūmų ir impulsyvų charakterio būdą, aktyvumą, ar Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje pagrįstai nustatytas poreikis skirti stacionarų stebėjimą griežto ar sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o ne bendrą, bei ar dabar taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių tolesnis taikymas yra būtinas ir ar galimas V. J. teismo perdavimas giminaičių globai ir rūpybai, kartu nustatant medicininį stebėjimą. Jeigu teismas nustatytų, kad yra praleistas BPK nustatytas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutarties apskundimo terminas, prašo nurodytą terminą atnaujinti, kadangi nutartį ji gavo tik 2012-02-21 paštu, todėl tik tada ir galėjo surašyti, parengti ir teismui pateikti skundą, pratęsiant skundo padavimo terminą. Nurodo, kad sūnus V. J., Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra laikomas daugiau kaip trejus metus ir jam taikomas bendro stebėjimo sveikatos priežiūros stebėjimo režimas. Atsižvelgiant į tai bei į ligoninės atstovės paaiškinimus, kad šiuo metu jo būklė gerėja, nebėra psichozės, kad nauji vaistai pakoregavo jo elgesį, dėl ko darytina išvada, kad jo būklė pagerėjo, ir remdamasi jos pateiktu teismui prašymu mano, kad sūnus V. J. iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės po trejų metų gydymo turi būti paleistas bei perduotas jos globai, teismo nuožiūra, jei būtina, papildomai nustatant jo medicininį stebėjimą. Pažymi, kad su sūnumi pagal galimybes bendrauja telefonu ir jį lanko Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Kiek pavyksta spręsti iš bendravimo su sūnumi V. J., jis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje visiškai suprato savo padarytas klaidas, pasimokė iš jų, pamatė, kaip žmogų ir jo psichiką gali paveikti narkotinės ir kitokios medžiagos, alkoholis. Sūnus nori pabaigti mokslus, kaip jai pasakojo, šiuo metu stropiai mokosi vidurinio išsilavinimo įstaigoje. Iki sulaikymo sūnus buvo įgijęs spec. išsilavinimą – santechniko kvalifikaciją Vilniaus komunikacijos paslaugų mokykloje. Iš sūnaus suprato, kad jis nori pabaigti vidurinį išsilavinimą, susirasti darbą, galbūt esant tinkamoms sąlygoms net sukurti šeimą. Nurodo, kad ji už sūnaus padarytas nusikalstamas veikas jau yra atlyginusi padarytą žalą. Pažeidimai buvo padaryti dėl psichotropinių medžiagų poveikio. Daugiau kaip trejus metus sūnus vartoja paskirtus vaistus ir laikosi kitų gydytojų nurodymų, nėra psichotropinių medžiagų įtakos, tačiau visą gydymo laikotarpį gydymo įstaigoje psichinė sveikatos būklė neva nesikeičia – gydytojai nustato tą pačią psichinės būklės nestabilumo būseną, nors ir taikomas griežtas gydymas. Pažymi, jog jos sūnus visą laiką buvo ūmaus ir impulsyvaus charakterio, aktyvus vaikas, gal dėl to taikomas gydymas neigiamai veikia jo sveikatos būklę ir esamas būsenas, ir gydytojai nemato psichinės sveikatos pagerėjimo. Teismo posėdyje gydytoja pripažino, kad pastaruosius tris mėnesius tinkamai pakoregavus skiriamus vaistus, pastebėtas akivaizdus sūnaus sveikatos būklės pagerėjimas. Atsižvelgiant į sveikatos būklės pagerėjimą mano, kad yra tikslinga priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones panaikinti, perduodant sūnų jos globai ir rūpybai, nustatant medicininį stebėjimą, taikomą namuose adresu Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad jos sūnus nepadarė visuotinai didelį pavojingumo laipsnį turinčių veikų, žala buvo atlyginta, jo psichinio sutrikimo būklė nesunkėja jau trejus metus, priešingai, per pastaruosius tris mėnesius pasitaisė, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir gydytoja, psichikos sveikatos sutrikimas nepriskiriamas prie ypatingai ūmių ar sunkių ir pavojingų visuomenei. V. J. nekėlė ir nekelia pavojaus savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, o Rokiškio psichiatrinės ligoninės nurodomi galimi konfliktai su kitais asmenimis vertintini atsižvelgiant į tai, kad gydymo įstaigoje yra hospitalizuota daug kitų nestabilios psichinės sveikatos ir būklės asmenų, ir turėtų būti ypatingai sudėtinga įvertinti konfliktinių situacijų pagrįstumą, priežastis ar juo labiau kaltininkus, be to, tai yra pavieniai gydytojų nurodomi epizodai, nesukėlę žalos kitiems asmenims. Pažymi, kad jos sūnus dar iki patekimo į Rokiškio psichiatrinę ligoninę sunkiai sirgo odos žvyneline liga. Kiek jai teko matyti lankant sūnų, ši odos būklė šiuo metu dar labiau pasunkėjo ir Rokiškio psichiatrinės ligoninė neturi galimybių nustatyti ir pritaikyti reikiamo bei tinkamo ir šiuolaikinio gydymo, vaistų ir kitų reikalingų būtinų priemonių. Atkreipia dėmesį, kad odos žvynelinė liga yra greitai progresuojanti liga, negydoma ar gydoma netinamai ji gali pasunkėti ir išsivystyti į dar sunkesnę formą ar į kitas ligas, netgi į odos vėžį, kas jaunam žmogui būtų pavojinga. Nurodo, kad pritaikius priverčiamųjų medicinos priemonių panaikinimą, jai praverstų sūnaus pagalba buityje, kadangi viena gyvena trijų kambarių nesuremontuotame bute, kaip nekvalifikuota darbuotoja uždirba minimalų atlyginimą, tačiau jai ir sūnui pragyvenimui jos pajamų tikrai pakaktų. Sūnui pabaigus vidurinę ir įsidarbinus, palengvėtų jos buitis, kartu galėtų susiremontuoti butą, kadangi jis turi reikiamų statybininko įgūdžių, nes jau yra tokį darbą dirbęs. Nurodo, kad nepanaikinus ar nepakeitus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutarties bus pažeisti jos sūnaus interesai ir teisės, nepagrįstai pratęsiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą – kai jai jis nebereikalingas ir nebūtinas, kadangi pati gydytoja pripažino, kad po pastarųjų trijų mėnesių gydymo ir laikymo įstaigoje metu sūnaus būklė pagerėjo, nebėra psichozės, nauji vaistai pakoregavo jo elgesį teigiama linkme. Todėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas turi būti pakeistas ir sūnaus globa perduota jai, teismo nuožiūra nustačius, jeigu tai būtina, papildomai nustatant medicininį sūnaus stebėjimą. Dėl sūnaus imtųsi visų reikiamų priežiūros ir rūpybos veiksmų. Jis namuose turėtų atskirą kambarį, jos pajamų jiems abiem pakaktų, be to, jis padarė nedidelio pavojingumo nusižengimus, reikia tinkamo jo odos ligos gydymo.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2012-02-10 nutartimi pagrįstai atmetė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pakeitimo V. J. ir V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2012-01-19 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. 31 matyti, jog V. J. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad V. J. rūko nuo 9 metų, dažnai vartoja alkoholį. Nuo 17 m. pradėjo vartoti narkotikus – heroiną, amfetaminą, žolę, uostydavo klijus, žiebtuvėlio dujas. Pinigų narkotikams gaudavo vagiliaudamas. V. J. 2007 m. lapkričio mėn. buvo uždarytas į areštinę už vagystes iš parduotuvių. Gydytas Vilniaus psichikos sveikatos centre nuo 2008-04-21 iki 2008-06-06, dgn.: paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus. 2009-05-11 perkeltas iš Utenos ekspertinio skyriaus. 2009-05-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi paskirtas stacionarinis stebėjimas 2 mėnesiams. To paties teismo 2009-07-09 nutartimi laikymo terminas pratęstas 3 mėnesiams. 2009-07-28 nutartimi skirtas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Įvykdė uždraustą veiką – išdaužė automobilio stiklus, pavogė grotuvą. 4 kartus teistas dėl įvykdytų vagysčių, paskutinį kartą 2008 m. laisvės atėmimu 6 mėn.
Iš 2012-01-19 gydytojų psichiatrų komisijos išvados matyti, kad V. J. psichikos būsena per stebimą laikotarpį pablogėjo: ligonis nesilaiko režimo, buvo pabėgęs iš skyriaus (2011-11-14 pasivaikščiojimo kieme metu perlipo per tvorą ir norėjo pabėgti iš ligoninės, buvo grąžintas ir perkeltas į kitą bendro stebėjimo skyrių). Elgėsi agresyviai (2011-11-09 netikėtai smogė kitam ligoniui į veidą), linkęs reketuoti (prašinėja arba reikalauja, kad jį kiti ligoniai vaišintų). Esamomis bendro stebėjimo sąlygomis adaptuotis nepajėgia, korekcijai nepasiduoda, nenuoseklaus mąstymo, nekritiškas susirgimo ir nusikaltimo atžvilgiu. Gydytojų komisija, atsižvelgdama į šiuos duomenis, rekomendavo V. J. gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Apylinkės teismo posėdyje dalyvavusi VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė I. B. teikimą palaikė bei papildomai paaiškino, kad V. J. nuo 2011-11-14 paskyrus naujus vaistus, jo elgesys pagerėjo, nebėra psichozės. Tačiau lieka elgesys, kuris trukdo kitiems pacientams.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Kaip matyti iš medicininės apžiūros išvados, joje nėra konstatuotas nei V. J. psichinės būklės pagerėjimas, nei socialinio pavojingumo sumažėjimas ar išnykimas, priešingai, konstatuotas psichikos būsenos per stebimą laikotarpį pablogėjimas. Būtent tai sąlygojo komisijos rekomendacijas V. J. sugriežtinti taikomą priverčiamosios medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apylinkės teismo posėdyje dalyvavusios VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovės I. B. paaiškinimus dėl V. J. psichikos būklės, t. y. kad naujų vaistų poveikis koreguoja jo elgesį, kad šiuo metu jo psichinė būklė gerėja, nebėra psichozės, taip pat į tai, kad nuo smurto pavartojimo praėjo beveik trys mėnesiai, į V. J. padarytos veikos pavojingumą, skundžiama nutartimi teikimą atmetė ir V. J. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsė. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. J. dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas, nes paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą paciento būklės gerėjimą, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos susirgimo ir padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų atžvilgiu stoka rodo, kad V. J. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. J. toliau galima stebėti bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta.
Teismui nekelia jokių abejonių komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas, todėl M. J. prašymu skirti jos sūnui V. J. papildomą ekspertizę nėra jokio pagrindo. Priešingai nei teigiama skunde, V. J. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje teikiamas tinkamas gydymas ir dėl jo kitos - odos ligos, ką patvirtina apylinkės teismo posėdyje dalyvavusios VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovės I. B. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad V. J. stebi odos gydytojas bei jis gauna patį brangiausią ir geriausią gydymą.
Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.